mano vyras buvo nuo pat pradziu iki galo,anyta irgi uzbegdavo paziureti kaip as,per ta laika isleisdavau sb pavalgyti.kai jau gimdziau,vyras parase savo mamai,kad gimdau,tai ji negalejo namie issedeti ir iskarto atvaziavokai tik isstumiau suneli,ji iejo i palata.ir tikrai daug padejo.aisku labiau norejua,kad mama butu salia,bet tuo metu ji sirgo ir ennorejo manes ir vaiko uzkresti.
Gyvenimo prasmės toli ieškoti nereikia. Vienos ją kaip tik šiuo metu nešiojasi po širdimi, kitos jau vedasi už rankos.