man teko gimdyt su mama.
nors asmeniskai norejau su vyru, iki siol skaudu kad vyras nepamate, o mama? nezinau, bet jei antra karta gimdysiu, neleisiu jai vaziuot i GN.
mano mama tokia moteriske, viskas pagal ja, nei atsipalaiduot negalejau, keikiuosi raitausi si skausmo, o ji-dukryte, laikyk save rankose
vyra is palatos isvare, atseit pavalgyt, tas ir nuvaziavo ir pagimdziau. siaip reikejo paprasyt kad paciu tuo momentu ji iseitu, bet tada buvo ne iki to. neesam mes su mama kaip drauges geraiusios, manau kad tas taip.na man grynai nepatiko tas, kad ji viska dare pagal save- vyrui gimdyme ne vieta, su gydytojom pradejo diskutuot plepet apie nuskausminamuos dabar ir pries 20-30metu, o as lovoj blaskausi nuo skausmo, lova dauzau (kaip ji ten nesubyrejo?), na ir kai pagimdziau aisku apsiverke, ir stovi kaip ikasta, daktare sako na iseikit, rteikia gi susiut jai privatumo reikia...o toks jausmas man susidare kad mama norejo viska stebet pagal savo kontrole, vos ne susiuta eit tikrint ar gerai padare, ir jei kas jai ne taip, lieptu persiut
na manau tai nuo mamu priklauso...
nors asmeniskai norejau su vyru, iki siol skaudu kad vyras nepamate, o mama? nezinau, bet jei antra karta gimdysiu, neleisiu jai vaziuot i GN.
mano mama tokia moteriske, viskas pagal ja, nei atsipalaiduot negalejau, keikiuosi raitausi si skausmo, o ji-dukryte, laikyk save rankose
vyra is palatos isvare, atseit pavalgyt, tas ir nuvaziavo ir pagimdziau. siaip reikejo paprasyt kad paciu tuo momentu ji iseitu, bet tada buvo ne iki to. neesam mes su mama kaip drauges geraiusios, manau kad tas taip.na man grynai nepatiko tas, kad ji viska dare pagal save- vyrui gimdyme ne vieta, su gydytojom pradejo diskutuot plepet apie nuskausminamuos dabar ir pries 20-30metu, o as lovoj blaskausi nuo skausmo, lova dauzau (kaip ji ten nesubyrejo?), na ir kai pagimdziau aisku apsiverke, ir stovi kaip ikasta, daktare sako na iseikit, rteikia gi susiut jai privatumo reikia...o toks jausmas man susidare kad mama norejo viska stebet pagal savo kontrole, vos ne susiuta eit tikrint ar gerai padare, ir jei kas jai ne taip, lieptu persiut na manau tai nuo mamu priklauso...
Ir pirmam ir antram gimdyme dalyvavo vyras 
labai man padėjo ir kol mane siuvo abi mažyles laikė ant rankų ir grožėjosi jomis 
labai man padėjo ir kol mane siuvo abi mažyles laikė ant rankų ir grožėjosi jomis
QUOTE(kazačka @ 2009 08 08, 01:13)
man teko gimdyt su mama.
nors asmeniskai norejau su vyru, iki siol skaudu kad vyras nepamate, o mama? nezinau, bet jei antra karta gimdysiu, neleisiu jai vaziuot i GN.
mano mama tokia moteriske, viskas pagal ja, nei atsipalaiduot negalejau, keikiuosi raitausi si skausmo, o ji-dukryte, laikyk save rankose vyra is palatos isvare, atseit pavalgyt, tas ir nuvaziavo ir pagimdziau. siaip reikejo paprasyt kad paciu tuo momentu ji iseitu, bet tada buvo ne iki to. neesam mes su mama kaip drauges geraiusios, manau kad tas taip.na man grynai nepatiko tas, kad ji viska dare pagal save- vyrui gimdyme ne vieta, su gydytojom pradejo diskutuot plepet apie nuskausminamuos dabar ir pries 20-30metu, o as lovoj blaskausi nuo skausmo, lova dauzau (kaip ji ten nesubyrejo?), na ir kai pagimdziau aisku apsiverke, ir stovi kaip ikasta, daktare sako na iseikit, rteikia gi susiut jai privatumo reikia...o toks jausmas man susidare kad mama norejo viska stebet pagal savo kontrole, vos ne susiuta eit tikrint ar gerai padare, ir jei kas jai ne taip, lieptu persiut
na manau tai nuo mamu priklauso...
nors asmeniskai norejau su vyru, iki siol skaudu kad vyras nepamate, o mama? nezinau, bet jei antra karta gimdysiu, neleisiu jai vaziuot i GN.
mano mama tokia moteriske, viskas pagal ja, nei atsipalaiduot negalejau, keikiuosi raitausi si skausmo, o ji-dukryte, laikyk save rankose
vyra is palatos isvare, atseit pavalgyt, tas ir nuvaziavo ir pagimdziau. siaip reikejo paprasyt kad paciu tuo momentu ji iseitu, bet tada buvo ne iki to. neesam mes su mama kaip drauges geraiusios, manau kad tas taip.na man grynai nepatiko tas, kad ji viska dare pagal save- vyrui gimdyme ne vieta, su gydytojom pradejo diskutuot plepet apie nuskausminamuos dabar ir pries 20-30metu, o as lovoj blaskausi nuo skausmo, lova dauzau (kaip ji ten nesubyrejo?), na ir kai pagimdziau aisku apsiverke, ir stovi kaip ikasta, daktare sako na iseikit, rteikia gi susiut jai privatumo reikia...o toks jausmas man susidare kad mama norejo viska stebet pagal savo kontrole, vos ne susiuta eit tikrint ar gerai padare, ir jei kas jai ne taip, lieptu persiut na manau tai nuo mamu priklauso...
Užjaučiu, todėl su mama ir nenorėčiau gimdyti, nes kai paskaičiau atrodo, kad mano parašyta:) Pati gimdžiau su vyru, bet mano mama tokia pati. Lystu, pasakotų apie buvusius laikus, o aš likčiau tarp kitko.
as irgi gimdziau su mama, zinoma norejau su vyru, bet vyras pabijojo. labai dziaugiuosi, kad visa ta laika salia buvo mama, labai palaike su vyru man butu sunkiau. su kitu vaiku jau noresiu vyro palaikymo 
vyras buvo salia
viska mate girdejo
viskas vyko savaime
ir labai paprastai
tarsi neplanuotai nueitume i kina
viska mate girdejo
viskas vyko savaime
ir labai paprastai
tarsi neplanuotai nueitume i kina
Pas mane dalyvavo mama... 
mano gimdyme dalyvavo ir vyras ir mama. jei kada teks gimdyti antrą kartą, mamai pranešiu tik prieš pat gimdymą ar dar geriau po jo.. 
beje gydytojas irgi paskui sakė, kai dalyvauja vyrai, draugės, seserys ir pan. tai normaliai, nu bet kai mamos dalyvauja dažniausiai daugiau trukdo nei padeda..
beje gydytojas irgi paskui sakė, kai dalyvauja vyrai, draugės, seserys ir pan. tai normaliai, nu bet kai mamos dalyvauja
dažniausiai daugiau trukdo nei padeda..
as tai gimdymo su mama neisivaizduoju... 
pas mus nuo pirmos iki paskutines minutes dalyvavo vyras 
labai tuo dziaugiuos, nes paciai buvo ramiau, o ir man dabar labai malonu girdeti, kad jis labai dziaugiasi, kad mate kaip jo angelelis i pasauli atejo 
pas mus nuo pirmos iki paskutines minutes dalyvavo vyras labai tuo dziaugiuos, nes paciai buvo ramiau, o ir man dabar labai malonu girdeti, kad jis labai dziaugiasi, kad mate kaip jo angelelis i pasauli atejo
QUOTE(*ruta* @ 2009 08 17, 11:38)
as tai gimdymo su mama neisivaizduoju...
as sakyciau, kad neisivaizduoju gimdymo be artimuju
[zinoma, per cezario operacija artimieji gali but tik uz duru]jei vyras negaletu/nenoretu dalyvauti, tikriausiai imciau mama
kazkaip nelabai smagu vienai but gimdykloj
kai as gimdziau savo pirmagimi, galvojau, kad mama nereikalinga, kad su vyru dvuese susitvarkysim, taciau gimdymas tesesi nuo 6 ryto iki 23, tai mama apie septinta valanda paskambino, ir paklause, ar nereiktu jai atvaziuot, o as neislaikius itampos sakiau, kad tegu atvaziuoja. Pasirodo, ji jau prie gimdymo namu buvo. Isvada ta, kad paties gimdymo metu mama mane labiau palaike negu vyras (suprantu, kad jam labai baisu ir taip buvo, ir jis jautesi gerokai pasimetes). Mano mama pati gydytoja, ir kaip supratau, jei ji butu dalyvavus nuo pat pradziu, manes taip ilgai naturalistiskai niekas nebutu kankines ant gimdymo stalo, o dare cezari, nes gimdymas isties buvo labai komplikuotas (taip pasake akusere). Todel kita karta butinai gimdysiu su mama. Gerai sake kazkuri - cia nuo mamos priklauso, ir nuo dukros bei zento ir mamos santykiu.
Pirma gimdyma vyras buvo visa laika, antra - apziuru metu prasiau jo iseiti.Antru gimdymu likau labiau patenkinta.Manau,kad vyrams visko matyti nereikia...
