Žingsnis į priekį link įvaikinimo III

nuoširdžiausi sveikinimai. Abiems sūnyčiams

Grįžo dičkis iš stovyklos. Visas pilnas patyrimo, nuotykių. Buvo dalykų kurie patiko, buvo dalykų kokių jis pakęsti negalėjo. Pvz. kaip ten daug komanduoja.
Žodžiu šiaip patiko, bet daugiau į tokią stovyklą nebenorės

Mergaitės, turiu keletą klausimėlių: jei nusprendžiame atsisakyti pasiūlyto vaiko, kaip tada su eile? Ar esame nustumiami į patį galą ir vėl ilgai ir nuobodžiai tenka laukti naujo pasiūlymo ar kaip? Ir kaip sužinoti, kiek šeimų vaikelis buvo pasiūlytas ir kiek jo atsisakė, ko čia reiktų klausti? Ir dar, ar apsisprendus aplankyti vaiką geriau stengtis vykti paprastą darbo dieną (kariaujant su darbais) ar visgi savaitgalį, jei darbai neleidžia? Logiškai mąstant, savaitgalį nebūtų kam ten apie tą vaikiuką daugiau papasakot....
Mums pasiūlė mergytę tačiau labai neramina jos sveikata, milijonas klausimų iškilę ir neberandu sau vietos...

* kam jums tokia informacija? šiame forume pilna moterų, kurių vaikai ne vienų potencialių įtėvių atsisakyti, mano vaikas išvis nurašytas buvo , kaip "per senas įvaikinimui". nu ir ką - straksi gražuolė namie netgi 22 val - klases šokinėja, nors sakė, kad su širdies yda, sveikatos problemos et ctr. TAI - NE RODIKLIS.
** Geriausiai iš anksto pasiskambinti ir susitarti. Juk būna, kad ir darbo dieną būna išvykę ar pan.

Noras sužinoti, kiek ar šeimų atsisakė mergaitės man kyla todėl, kad dar prieš porą sav. Vilniaus VTAT man sakė, kad dar esame toli eilėje ir kad dar teks ilgokai palaukti. O staiga surado mums mergytę, turinčią didelį nerimą keliančių ligų, o biologinės motinos būsena kelia dar didesnį nerimą. Ir man kyla kažkokia negera "nuojauta", nžn iš kur ji, bet visgi yra, kad mums nori "iškišti" rimtai sergantį vaiką, nors pageidavome plius minus sveiko, su minimaliomis sveikatos problemomis. Metų laiko mergytė, kuri pati nesėdi man atrodo rimtai sergantis vaikas Tuo labiau, kad kūdikių namuose nuo pat gimimo, su šiokia tokia specialistų priežiūra, o su motina net negyvenusi. Todėl, man atrodo natūralu, kad kyla klausimai, kiek dar šeimų jos atsisakė ir kas bus su mumis, jei taip pat atsisakysime...

šiaip tai globos namų vaikai daugiau mažiau visi yra atsilikę - darbuotojų rankų ir dėmesio stygius. Arba ir jų apsipratimas su atsiliekančiais vaikais nekelia jiems nerimo . manoji puspenktų metų dar nekalbėjo aiškiai. netarė E ir krūvos priebalsių. Per vasarą įveikėme daug, rudenį darželio logopedė apšalo, kad vaikas vienok kalba labai neaiškiai, žodynas labai per mažas et tr. per pusmetį su sustiprinta logopedės pagalba įveikė ir pralenkė bendraamžius kolegas.

Mes irgi eileje buvome trisdesimt kelinti kai sulaukeme pasiulymo. Zinios apie vaikuti buvo labai skurdzios, vos keli sakiniai is kuriu pamenu labiausiai neramino diagnoze: judesio raidos sutrikimas (nors irgi prasem plius minus sveiko). Ka gi, vis tik nuvaziavom, susipazinom, isklausem keliu gydytoju nuomones (nes vaikutis buvo ne vaiku namuose, o ligonineje). Berniukui buvo metai ir 5 men. bet pats sunkiai vaiksciojo. Taip kad cia tikrai ne rodiklis, kad 1 metu mergyte beveik nesedi. Su tais vaikuciais juk niekas neuzsiima, normalu kad ju raida yra atsilikusi, juk niekas nemankstina, nelavina ir pan. Kiek zinome, iki musu berniukas buvo pasiulytas dviem seimoms (vienoje is ju gyveno, bet po poros savaiciu jie atsisake, o kita seima net nemaciusi vaiko atsisake - isgasdino turbut judesio diagnoze ). Ir ka gi, dabar jis treju su puse bernuzelis, puikiai lakstom, spardom kamuoli geriau nei bendraamziai, speju tik gaudyti po kiema.
Slavlanta,sunute, aciu uz sveikinimus. Vis tik galiu pasakyti, kad pradzia su Dariuku buvo lengvesne, jis pats jau stovejo, kazkiek vaiksciojo, o cia - mazutis, gleznutis, regis ne taip paimsi ir sulus per puse. Pradzioje ne tik ant ranku paimti buvo baisu, bet perrengti, pakeisti pampersa, pirma karta ismaudyti atrode neigyvendinami dalykai, bet kazkaip ismokom Bet kaip laikas greitai bega, savaites gale mums jau menuo kai mes keturiese
Beje, apie teisma. Ivaikinimo teismas ivyko kai laukiausi 7 nestumo menesyje, su didziausiu pilvu teismo saleje turejau teisejui paaiskinti, kam mums reikalingas 'svetimas' vaikas, kai tuoj savaji turesime Taip ir atsakiau: o jus, pusantru metu praaugines mazyli, kai vaikas ir mes prie jo jau priprate,pamile, mama ir teciu vadina, lengvai jo atsisakytumete? Suprantu, kad jo toks darbas ir panasu klausima galbut jis privalejo uzduoti, bet vis tiek sirdyje izeide.

Eileje mes buvome 36 atrodo, kiekviena menesi rasiau, klausinejau, supratau kad eile juda kiekviena menesi 2-3 i prieki, tai pagalvojau kad dar ilgai lauksime. bet visai netiketai kai buvome 32 atrodo i el.pasta atsiunte pora nuotrauku, ir laaabai mazai, pora zodziu apie vaiko kilme, jo sveikata ir tevus. Tai pirma ka norejau atsisakyti, nes buvo daug priezasciu...tai namas nebaigtas statytis, tai dar kas nors. Visos forume patarinejo pamatyti vaika, susipazinti su juo, nes atsakyma reikes argumentuoti kodel atsisakei.
Na ir ka gi, pamacius savo berniuka, kai vaziavome atgal su vyru jau kalbejome apie buitinius dalykus susije su vaiku, net kalbos nebuvo atsisakyti.
Jusu atveju, butinai susitarkite, nuvaziuokite ir pakalbekite su zmonemis, kas ji priziuri, pabendraukite su mergaite ir ziuresite ar galesite susitaikyti su visomis ligomis kurios yra ir dar kurios bus...Turime priimti vaika toki koks yra, ir bandyti jam padeti, juk daugiausia pas siuos vaikus yra psichologines problemos, o fizines daznaiusiai iveikiamos.
Papildyta:

Musu vaikai bendraamziai Gal i futbolo treniruotes kartu eis?Nes manasis irgi kaip duoda, tai duoda, net kieme vyresni vaikai kai zaidzia ir jis pribega, pradeda zaisti, tai sako kaip jis gerai zaidzia, kas ismokino???

Taip ir padarėm, nuvažiavom aplankyt jos ir įsimylėjom nuostabi mergytė, raida kažkiek atsilikusi, bet visai ne tiek, kiek buvo pateikta dokumentuose, kuriuos gavom iš pradžių. Ir tikra tiesa, kad tų vaikiukų ten niekas normaliai neprižiūri, patenkina tik elementarius fizinius poreikius, o apie dėmesį ir užsiėmimą su jais nėra nei kalbos-trūksta rankų... Mūsiškė kadangi ramutė, miela tokia, geriete, nei zyzia, nei verkia, nemoka vaikas to dėmesio išsireikalauti, tai ir palikta viena ten vartaliotis, žaisti pati su savim ir pan. O kai aš maitinau, kad norėjo čiupt už šaukšto, kišti į burnytę, bet juk nieks neleidžia, nesicackina ten su jais liūdna labai...
Tai dabar skubam tvarkytis dokumentus, nes norim ją kuo greičiau parsivežti namo, o be teismo sprendimo niekas jos neatiduos
Labai noriu prašyt visų parašyt man į AZ arba rimagera@gmail.com kokių ten tam teismui dokų reikia ir tą prašymą teismui kaip pildyt, kokia jo forma, kiek egz., nes šiuo atveju iš mūsų VTA skyriaus nulis naudos, nes nieko jie nežino... Būsiu dėkinga

ir dėkoji kažkam iš aukščiau, kad kažkas jos atsisakė?

labai labas. sveikinu. didelės jums sekmės. parašiau Jums į g-mailą.

nuostabu