QUOTE(Mikimauz @ 2013 01 18, 18:09)
Kaip ziuri soc darbuotojai ir VTAT i busimu iteviu augintiniu egzistavima? Kas nors susidurete su tuo? Kad mano busimas vaikas augs su esamu suniu, tai- faktas, bet ar reikia kaip nors ta fakta pristatyti ivaikinimo proceduru metu? Ar gera mintis butu pateikti suns pasa, registracijos id, kad mazdaug "suo normalus, vaiko nesues"? Niuansai tokie nelabai man aiskus siuo metu. Suns buvimas apskritai ju akimis vertinamas kaip pliusas (vaikui terapija) ar minusas (gali vaika suesti)?
Nuo vertintojų priklauso. Pas mus kurios vertino dėl Žiogo globos mūsų šuniui skyrė ištisą puslapį ir prirašė visokių niekų. Antrųjų vertintojų tai visai nesudomino, abu šunys buvo neįdomūs. Yra ir yra. Nieko apie tai net nerašė. Ir tos pačios tikrino dar kartą- buvo jau vėl tik vienas šuo- ir toliau savo buvimu nedomino. Kaip ir žiurkėnas.
Iš tiesų tai kaip pasakyt, kaip ir visuose tokiuose rašto darbuose labiausia išryškėja autoriai, o ne herojai
. Pirmosios išvados kurias skaičiau buvo anot, pasak, pagal. Paskui jau pati redagavau- taip ir sakiau skamba kaip pletkai.Kitos vertintojos jau buvo su gyvenimiška patirtim, savus vaikus tris viena turėjo, kitos ir šiaip tas gyvenimas toks nelengvas buvo, o ir darbas globos namuose daug patirties duoda. Tai buvo labai smagu ir gerai.
O pirmosios na atėjusios paaiškino savas galias- pvz. vat jos gali kam nors, kokiam nors būsimam globėjui rekomenduoti pasikeisti butą.
laba.Mums šuns buvimas buvo į pliusą
vokiečių aviganė.ji buvo voljere. paklausė kaip sutariam ir pan.. paskui mažojo užklausė , ar myli savo šunį,kažką tokio... matė visų akyse meilę šuniui
, matyt nesukėlė abejonių ir dėl vaiko . išvadose buvo užsiminta ,kad yra mylimas augintinis, kurį visa šeima myli ir pan.NOrs kokia kalė bebūtų protinga, kai dukriukas žaidžia kieme, ir mūsų nėra kieme,- šuo yra voljere. visvien jai tai svetimas žmogus (vaikas) kieme. bijau . kai aš esu kartu, pabandėm, kalė vis stengiasi bėgt, apuostyt, stmumtelt mažąją. tikiu,gal ir nenuskriaustų, bet šuo yra šuo. geriau pasaugom.
kiek laiko mažoji pas jus?
Kaime mūsų šuo gindavo vaikus
Kažkada kamynukas apstumdė sūnėną, daugiau prie šuns neprieidavo - urgzdavo iš tolo..... Gi savi jodinėdavosi beveik.
Kaime mūsų šuo gindavo vaikus
Kažkada kamynukas apstumdė sūnėną, daugiau prie šuns neprieidavo - urgzdavo iš tolo..... Gi savi jodinėdavosi beveik.
Va kaip tik radau vertintoju klausimyna ir jame 14 punktas: "Ar turite namini gyvuna, ar jis nekels pavojaus vaikui". Kas truputi keista nes nelabai imanoma irodyti, kels pavoju ar nekels. Jeigu sakykim kazkas turetu agresyvu suni, kiek sansu kad tas kazkas sakytu "aha, manau kad mano suo kels pavoju vaikui"
Din dilin.
Din dilin.
QUOTE(Karusia @ 2013 01 19, 16:14)
kiek laiko mažoji pas jus?
Kaime mūsų šuo gindavo vaikus Kažkada kamynukas apstumdė sūnėną, daugiau prie šuns neprieidavo - urgzdavo iš tolo..... Gi savi jodinėdavosi beveik.
Kaime mūsų šuo gindavo vaikus
Kažkada kamynukas apstumdė sūnėną, daugiau prie šuns neprieidavo - urgzdavo iš tolo..... Gi savi jodinėdavosi beveik. 7 mėn.bet dčl šuns aš pati kalta. kalė tvirta, grynaveislė, stambi. ji kai atlekia su manim "pažaist" kai per kojas stukteli, nevisad išsilaikau. Nedresuota, labai mėgsta šoktelt, lyžtelt. bandėm atpratint, sunkokai einasi. kai atsirado mergytė, šunį visai apleidau
Ji mane vadu laikė. dabar šeria vyras, vedžioja jis. kalė gal ir pavydi. sunui mažajam pervertė, su letena brukštelėjo per veidą, tipo žaizdama, tai jam ant akies voko randas liko matomas. tai bijau . čia aišku gal mano baimių daugiau, dažniau siaustume visi kartu, būt taika. aš gal peratsargi 
QUOTE(vilmandra @ 2013 01 19, 20:09)
7 mėn.bet dčl šuns aš pati kalta. kalė tvirta, grynaveislė, stambi. ji kai atlekia su manim "pažaist" kai per kojas stukteli, nevisad išsilaikau. Nedresuota, labai mėgsta šoktelt, lyžtelt. bandėm atpratint, sunkokai einasi. kai atsirado mergytė, šunį visai apleidau
Ji mane vadu laikė. dabar šeria vyras, vedžioja jis. kalė gal ir pavydi. sunui mažajam pervertė, su letena brukštelėjo per veidą, tipo žaizdama, tai jam ant akies voko randas liko matomas. tai bijau . čia aišku gal mano baimių daugiau, dažniau siaustume visi kartu, būt taika. aš gal peratsargi pas mus buvo maišytas - vokiečių aviganio ir rusų skaliko mišrūnas. Na, vilkas, tik ant ilgų kojų, nulėpusiomis ausimis, ir skaliko balsu. Mažam vaikui einant artyn - šuo guldavosi ant žemės, nors to niekada nebuvo mokomas. niekada nėra užgavęs nei veino vaiko. ai, sūnėną buvo
nusivedėme pasimaudyti į užlietą lanką, šuo plaukia ir už virvės vaiką pirmoką tempia. Šuo pasiekė krantą, keliuku šuoliais tolyn nuo vandens, o vaikas nesusiprato paleisti virvės - nubrozdino pilvą į žvyrą. šiaip pataria, kad jei šuo šoka ant žmogaus - minti skaudžiai ant užpakalinių letenų
per septynis mėnesius tikrai turėjo pripažinti už savą
QUOTE(Mikimauz @ 2013 01 19, 16:50)
Va kaip tik radau vertintoju klausimyna ir jame 14 punktas: "Ar turite namini gyvuna, ar jis nekels pavojaus vaikui". Kas truputi keista nes nelabai imanoma irodyti, kels pavoju ar nekels. Jeigu sakykim kazkas turetu agresyvu suni, kiek sansu kad tas kazkas sakytu "aha, manau kad mano suo kels pavoju vaikui" Din dilin.
Din dilin.tai gali būti visokios dar alergijos.
šiaip pataria, kad jei šuo šoka ant žmogaus - minti skaudžiai ant užpakalinių letenų g.gif per septynis mėnesius tikrai turėjo pripažinti už savą g.gif
bandėm , gudri labai, keleta kartu gavos, bet daro savo.. gal ji jau ir pripažysta tuos vaikus, bet po to,kai mažių žaisdama taip skaudžiai sužeidė, bijausi pati. čia pripažįstu gal daugiau mano baimių, nei šuns piktumo. ji nekenčia lb kamuolio, skalampija, draskos, suėda jei pagauna iškarto 
tai kai vaikai lauke vaiko kamuolį, o mergytė ypatingai myli sportą , voljerą net tveriu tokiu tentu speialiu, kad ji nesidrąskytų lodama, ir neerzintų kaimynų
šiaip viskas gerai, pradžioj (kaip su naujagimiu) gal per daug : oi, ai, pasaugojimų ,kaip kiaušinio, viskas stojasi i savo vietas. susibičiuliuos visi.
bandėm , gudri labai, keleta kartu gavos, bet daro savo.. gal ji jau ir pripažysta tuos vaikus, bet po to,kai mažių žaisdama taip skaudžiai sužeidė, bijausi pati. čia pripažįstu gal daugiau mano baimių, nei šuns piktumo. ji nekenčia lb kamuolio, skalampija, draskos, suėda jei pagauna iškarto tai kai vaikai lauke vaiko kamuolį, o mergytė ypatingai myli sportą , voljerą net tveriu tokiu tentu speialiu, kad ji nesidrąskytų lodama, ir neerzintų kaimynų šiaip viskas gerai, pradžioj (kaip su naujagimiu) gal per daug : oi, ai, pasaugojimų ,kaip kiaušinio, viskas stojasi i savo vietas. susibičiuliuos visi.
Na minti suniui ant koju as nerekomenduoju nes bausti suteikiant kazkam skausma nelabai efektyvu, mano manymu. Kai manoji sokdavo ant vaiku, vaikams buvo pravestas instruktazas atsukti suniui nugara. Stebekit sunis, kai jie vienas kita susitinka, nesoka vienas ant kito subines (na, tik ypatingom progom aisku ), bet soka vienas ant kito kaip cia pasakius galvos, priekines kojas deda ant sprando. Kai vaikas uzsisuka, suo nepagauna kampo ir nesoka. Mano pasaulyje bent jau.
), bet soka vienas ant kito kaip cia pasakius galvos, priekines kojas deda ant sprando. Kai vaikas uzsisuka, suo nepagauna kampo ir nesoka. Mano pasaulyje bent jau.
Mikimauz - mūsų šuo šokdavo norėdamas glostymo, daugmaž - aš šoku, tu ištiesk ranką ir aš tau nulaižysiu nosį....... jei rankos neištiesi - atsirems į krūtinę. ir tas - atsiremsiu į ranką šuniui buvo itin malonus - aš jį taip vesdavau skiepyti - šuo stovi ant dviejų kojų (be antsnukio beje), atsirėmęs į ranką, veterinaras ramiai sau suleidžia vaistus.
QUOTE(Karusia @ 2013 01 20, 18:46)
Mikimauz - mūsų šuo šokdavo norėdamas glostymo, daugmaž - aš šoku, tu ištiesk ranką ir aš tau nulaižysiu nosį....... jei rankos neištiesi - atsirems į krūtinę. ir tas - atsiremsiu į ranką šuniui buvo itin malonus - aš jį taip vesdavau skiepyti - šuo stovi ant dviejų kojų (be antsnukio beje), atsirėmęs į ranką, veterinaras ramiai sau suleidžia vaistus.
baltas pavydas. turėjau ir aš anksčiau tokį šunį. po jo turbūt daugiau nebebus tokių.
