Man kilo toks klausimas. Is busimu iteviu/globeju reikalaujama galimybes teikti pagalba ivaikintam/globojamam vaikui jeigu kyla kazkokiu problemu. Na cia kaip ir aisku ir viskas ok. Siuo metu sakykim vaikas X auga vaiku namuose, o seima Y ruosia dokumentus jo ivaikinimui/globai. Sakykim vaikui 5 metai, o i globos namus jis atkeliavo budamas 3, priezastys: patevis ji dauze, valgyt nebuvo ko, namuose elektros nebuvo, motina girtavo etc. Ok, vaikas paimtas. Ir jis dabar tuos 2 metus auga vaiku namuose. Ir mano klausimas: o ten jie gauna psichologine/psichoterapine/spec pedagogo/logopedo ir etc pagalba? Nes jei negauna, tai vadinasi ir valstybe neatlieka savo, kaip vaiko globejos, funkcijos? Ar skaitosi, kad "atlieka"? Nes vaikas patyres fizine/emocine/seksualine ir t.t. trauma ir 2 metus nesulaukes jokios pagalbos virsta....o va kuo virsta tai su tuo turi tvarkytis busimi globejai ir iteviai? O tai kur buna VTAT ir visi vaiko interesu gynimai tuo metu kai vaiko traumos dar sviezios? As dabar "monitorinu" vienos mergaites gyvenima vaiku namuose. Vaikas aisku su "istorija", kurios priesui nelinketumem. Per pusmeti sypsenos nebuvo, kazkiek kilogramu tik priaugo. Eina i mokykla (cia apskritai idiotizmas mano nuomone, traumuota vaika iskart atgal i visuomene). Visa jos kuno kalba saukia, kad ji kasdien i pragara ir atgal keliauja. Ir spekit, kiek ji sansu turi buti globojama/ivaikinta. Nuli. Nes ji nera blondine didelem melynom akim ir turi visa pintine problemu, plius ne "noreciau vaikelio nuo 3 menesiu iki 3 metu". O kiek sansu turi kazkas ja globoti? Nuli, nes "vaiku rinktis negalima, jie ne burokeliai" Ziauru.
QUOTE(Mikimauz @ 2013 01 21, 19:39)
Ir mano klausimas: o ten jie gauna psichologine/psichoterapine/spec pedagogo/logopedo ir etc pagalba? Nes jei negauna,
Eina i mokykla (cia apskritai idiotizmas mano nuomone, traumuota vaika iskart atgal i visuomene).
O kiek sansu turi kazkas ja globoti? Nuli, nes "vaiku rinktis negalima, jie ne burokeliai"
Eina i mokykla (cia apskritai idiotizmas mano nuomone, traumuota vaika iskart atgal i visuomene).
O kiek sansu turi kazkas ja globoti? Nuli, nes "vaiku rinktis negalima, jie ne burokeliai"
jei globos namai turi psichologą - pagalbą teikia. Reiktų konkrečiai žiūrėti į konkrečių globos namų etatus. Tik galiu pasakyti, kad globos namų vaikai 'su problemomis' paskęsta toje problemų masėje. Žinau pagal saviškę, globos namuose ji buvo 'vienas lengvesnių atvejų", "vidutiniška raida" ir pan. Taip, greta vaiko, kuris įkritęs į pykčio priepuolį viską išdaužo (ir susižaloja pats) - mano vaikas buvo 'uogelės". šiaip užsispyrus ir su lengvais isterijos priepuoliais. Ir netgi vidutine raida - 4,5 metų vaikas, netariantis kai kurių balsių (nekalbant apie visą kitą) ir reikalaujantis įtempti dėmesį, kad suprastum. bET TAI BUVO VIDUTINĖS RAIDOS VAIKAS, NES ŽINOJO SAVO PAVARDĘ.
Čia yra gerai - buvimas tarp vaikų, o ne izoliavimasis nuo bendraamžių.
Yra šansai. Nežinau kaip dabar, bet vaikus globai kažkiek leidžia rinktis. Ir globėjai iš mūsų grupės išsirinko vaiką, kuris buvo bendraklasis bio vaikui.
Na suprantama, kad vaika butina integruoti,neuzdarysi vaiko narvelyje ir neapkamsysi vata, kad nesusizeistu, bet reikia integruoti po toki zingsneli, koki vaikas pajegus zengti, o cia mazdaug vyksta "na, vaikeli, imesiu as tave i ezera,plaukt dar tu nemoki, bet ismoksi jei gyvent noresi". Ir as stipriai nepritariu tokiai logikai. Labai tikiuosi, kad VTAT ar IT informuoja busimus itevius/globejus, koki smurta yra patyres busimas vaikas ir kokia pagalba jam buvo teikiama.Radau 2010m statistika: apie 20% vaiku sulaukia/arba jiems yra siuloma psichologo pagalba po smurto. Kiek turi buti? 100%.
QUOTE(Mikimauz @ 2013 01 21, 23:25)
. Labai tikiuosi, kad VTAT ar IT informuoja busimus itevius/globejus, koki smurta yra patyres busimas vaikas ir kokia pagalba jam buvo teikiama.
nebent tai bus vaiko byloje. Jeigu ne - kaip ir kiekvienoje šeimoje - kas nors fiksuoja kiekvieną smurtą? o kad pakliūtų į vaiko bylą - tokiu atveju buvo kokia nors byla arba smurto požymius užfiksavo mokytojai arba gydytojai.
pagalba, be abejo, teikti reikia. Bet dėl 'kai pajėgus žengti' - labai slidus reikalas. Jeigu mažam vaikui neleisti bandyti eiti - jis eis vėliau arba nevaikščios. po smurto ar psichologinių traumų - vaikui nieks nesuteiks teisės neiti į mokyklą dėl to, kad jo gyvenime kažkas pakito. ir pati trauma, koncentruojantis vien į ją - gali pasidaryti stipresnė.
Tai aukos ugdyti nereikia- ach aš traumuotas. Kaip tik reik mokyt, jog visa tai kas buvo, nutiko- jau buvo. Užstrigti nereikia vienoj vietoj ir žingsniuoti pirmyn.
eiti į mokyklą, darželį, kiemą. Visur kur reikia. Iš esmės vaikui jo patekimas pas globėjus ir įtėvius irgi yra didelė trauma. Jam reik persirykiuoti visą savo gyvenimą, priprasti prie vienų reikalvimų, vienus įpročius pakeisti kitais.
O pagal jau dabartinę ir naujausią psichologiją ir socialinius mokslus tai ir iš viso vaikai vien traumų lydimi. Jiems viskas trauma- gyvenamosios vietos keitimas, naujo vaiko gimimas(čia ir biologiniams taip pat), tėvų darboviečių pasikeitimas, mokymo įstaigos keitimas ir t.t.- dabar to gero pagal mokslą nebepatiria- vienas traumas
.
Ir nepriklausomai viso to traumuotumo reik gyventi
eiti į mokyklą, darželį, kiemą. Visur kur reikia. Iš esmės vaikui jo patekimas pas globėjus ir įtėvius irgi yra didelė trauma. Jam reik persirykiuoti visą savo gyvenimą, priprasti prie vienų reikalvimų, vienus įpročius pakeisti kitais.
O pagal jau dabartinę ir naujausią psichologiją ir socialinius mokslus tai ir iš viso vaikai vien traumų lydimi. Jiems viskas trauma- gyvenamosios vietos keitimas, naujo vaiko gimimas(čia ir biologiniams taip pat), tėvų darboviečių pasikeitimas, mokymo įstaigos keitimas ir t.t.- dabar to gero pagal mokslą nebepatiria- vienas traumas
. Ir nepriklausomai viso to traumuotumo reik gyventi
Galvoju, kad yra didele tikimybe, jog institucijoje auganciam vaikui nera diagnozuojama tas kas reikia ne todel, kad kazka reikia diagnozuoti, o paprasciausiai toje institucijoje nera specialistu galinciu priskirti kazkokius simptomus kazkokiam sutrikimui, kai vaikas pas juos papuola, kad ir kas ten bebutu adhd, ptss, klinikine depresija etc etc. Ir galvoju, kad butu super, jei kiekvieni globos namai turetu normalu vaiku psichologa.
Žmonių nėr, o ir esantys susiduria su savoribotom fizinėm galimybėm. Globos namų grupės yra perpildytos. Psichologas ir direktorės pavaduotoja ugdymui turi sudaryti didžiasius vaiko ugdymo, vaiko poreikių planus. Ir labai daug prirašyti. Vienas psichologas- 60 vaikų yra gerai, bet jis negali patenkinti tų poreikių, vėl gi ir dėl jam privalomo rašyti popierizmo. Grupėse didžiulė dirbančių žmonių kaita. Norai jog ten būtų kažkas tai yra tik norai. Institucijoje individuali priežiūra yra neįmanoma.
O jei ir dirba specialistai, tai klausimas, kiek kokybiškai savo darbą atlieka. Kaip pvz. mūsų dukrytė, kurios ramenų tonusas buvo didelis, nuo gimimo kūdikių namuose, pažymose, kurias gavom prirašyta, kad su ja nuolat dirbo kinezeterapeutas, bet buvo liūdna į ją žiūrėt po tokio specialistų darbo. Namo parsivežus užteko 1 masažų kurso ir vaikas pradėjo vaikščiot, rankytės po truputį namie judant atsipalaidavo, taip kad tikrai liūdna tų mažųjų padėtis visom prasmėm, kol jie ne namie, ne su mylinčiais tėvais 
QUOTE(Mikimauz @ 2013 02 15, 20:15)
Pradejau pirkti daiktus. Pries daug metu galvojau, kad daugiau niekados gyvenime spintoje neturesiu ryskiai roziniu timpu.
ar jau žinai vaiko išmatavimus?
