Ar maitinate viešose vietose?

Vienas klausimas kilo skaitant diskusiją- ar jums nemalonu kai akivaizdžiai maitina lėliuką , bet pridengta dekučiu, bet ne taip diskretiškai , kad nesuprastum, kas ten vyksta ir be to retkarčiais įgasinta , jokios atidengtos krūtinės ir panašiai, jūsų nesupykina valgant pagalvojus kas ten vyksta?ar ne?

Diskusija ten ne apie mokytojos busena(nestumo "neestetiskuma"), o apie po menesio gresiancia isnaujine pirmoku adaptacija. Tiesiog zurnalistam sitoks(pateiktasis) varijantas skaniau kvepejo.

p.s. cia ats. Eilinai

nus,uola, apie mokytojas tu žinai , ko gero Rašo, kad sausį pagimdys, tai ką dabar daryt tai moteriškei? Išeit gatvėn išmaldos? Negimdyt niekada? Grupė pirmokų patirs stresą O nėščia moteris, kurią grasosi iš darbo išprašyt? O vaikas jos pilve, ką, stresui atsparus? Žodžiu, jei yra bent niolika procentų tiesos toje rašliavoje, tai nekokie popieriai...

Deja, man irgi yra be galo grazios maitinancios (nedemonstratyviai) ir nescios moterys. Prisimenu, kai laukiausi, kai kur gatvej (ar kitoj vietoj) savo "kolege" sutikdavau, tai visados nusisypsodavau. Ir net dabar ziurint i nesciaja toks baltas pavydas ima Na, tikrai grazu man Ir maitinancios grazu. Tiesa, buvo cia senokai toks atvejis kai nebuvo grazu. Su viena drauge ejom apsipirkt, ir ji prekybos centro restoranelyje eme maitint savo beveik metu sunu. Beje, ji nesidrovejo savo abieju krutu vienu metu apnuoginti. Ir taip buvo visa laika kol ji maitino. Zinot moterys, danai siaip labai santurus, ramus, tolerantiski zmones, bet sitokiu besibjaurinciu, ta mano drauge varstanciu zvilgsniu, man dar matyti neteko. Buvo geda salia jos sedeti, tai gerai, kad atejo i galva protinga mintis, pasakyti, kad man reikia i tualeta. Tada prisiekiau sau, kad kai turesiu savo maziuka, niekada taip nesielgsiu. Man irgi teko kelis kartus maitinti viesose vietose, kai tikrai nebuvo tam reikalui skirtu patalpu, bet visada budavau tam pasiruosusi jei prireiks. Visada pasiimdavau kuo prisidengt.

P.S. Deja, as irgi savaja primaitinti pradejau tik kai jai buvo beveik 6 menesiai.

Pritariu

Tačiau kodėl man pasivaideno, jog rėkiančių motinų motyvas buvo ne tik jų vaikų adapatacija su nauja mokytoja? Na, nesvarbu...
Čia toks gražus pamąstymas . Mano dukra yra sutarusi su kaimyne, kad toji paskambintų, kai ruošis maitinti leliuką . Bėga "kaip į šventę" žiūrėti leliaus valgymų

Bet tokie atvejai,retai pasitaiko,kad norisi pasislėpti,nebūti prie maitinančios motinos.Bent man pačiai neteko matyti.

O straipsnis apie mokytoja,tikrai primena mūsų diskusija.Jei skaitėte nors kelis komentarus,ir ten vieningos nuomonės nėra.

nž, kažkaip neteko man patirt nepatogumo šalia žindančios moters, ar nesuteikiau kitiems kokio-neįstengiu vertint. Tiesiog dar kartą noriu išsakyt vieną mane "užspaudusią" mintį: mūsų visuomenė kol kas labai nedraugiška vaikams, mamoms, nėščioms, seniams, neįgaliems, kitokiems... Kiek jų tesutinkam kasdien...Kiek težinome viešųjų erdvių, kur būtų miela ir patogu nueit, jauku būt...Et, jei ir sėdėtų kokia viena ponička su plikom pienuotom krūtim, perkentėčiau ( nors nelabai žinau, kam abi iš karto plikint ir dar laikyt po maitinimo, na, nebent oro vonios )-perkentėčiau , kad tik būtų daugiau vaikų gatvėse su tėvais ir seneliais, daugiau kavinių, kur galėtum ramiai užsukt su vaiku ar pagyvenusiu giminaičiu, neprivalėdamas klausyt "muzikos" ir rūkyt nerūkydamas, daugiau šypsenų parduotuvėse... Gyvenom Klaipėdoje, tai po pasivaikščiojimo savaitgalį su vaiku skaičiuodavome, kiek žmonių jį "pakibino" komplimentais...Nei vieno tautiečio...Gyvename Vilniuje- po sekmadienio rytų Katedros aikštėje ir netolimose kavinėse lieka diagnozuot tą patį Tauta nedraugiška vaikams, ji nori mirt. Laidotuvės yra , matyt, visiškai tautinio grožio ir dorovės sampratą atitinkantis renginys. Man geriau pienu trykštantis papas,nors suvokiu, kad visi mirtingi

Na, negaliu nesutikti du dauguma mamosgitanos teiginiu Skubu pasakyti, kad man kudikio maitinimas yra labai miela, grazu, suprantama, artima, intymu ir dar visaip visaip. Kaip ir pati motinyste. Bet velgi - lazda turi du galus. Motina su Kudikiu turi but gerbiami, gerbiamos ju teises patenkinti pagrindinius instinktus, kaip tai bebutu daroma. Respect O ka daryti su tais kitais labai ribotasi ir kompleksuotais zmogelenais, kurie mylisi tik saviatgaliais ir svenciu progomis ir tik tamsoje, isgirde zodi "sexas" israusta arba persizegnoja, pas gydytoja iki puses nusirengia tik trecia karta paraginti... Manau, kiekvienas savo aplinkoj turim bent keleta tokiu personu. Skiriasi auklejimas, morales suvokimas... Ir ka - nusispjaunam i juos, nes mes cia svarbiausios. Bent jau man zmogiskai yra nemalonu, kai matau, kad kiti del manes jauciasi nepatogiai. Todel ir sakau, jauskim aplinka. Na, pvz., as matydavau, kaip mano tevas visas "susibalamutindavo", kai as ruosdavausi maitinti. Ir ka as turejau sakyt: "Demesio,demesio, vyks vaiko maitinimas, kurio metu matysite krasteli mano kruties. Visi, kuriuos tai erzina, prasome eiti i kita kambari, nes manes nieks is cia nepastums. As su vaiku turime daugiausiai teisiu". Kam? Gerbiu savo tevuka, jis toks yra, jis taip isaukletas, jam geda ziuret i dukros papuli. Labai naturaliai, be issidirbinejimu. Ir visai nesunku man nueiti ramiai i kita kambari ir pamaitinti. Nenukenciu nuo to nei as, nei mano ego, o ir mano kudikio poreikiai patenkinti. O tokiu pilieciu, kaip mano labai mylimas tevelis, visokio amziaus, pilni pakrasciai, pilnos Akropolio gatves. Tik nezinau - aciu dievui ar deja. Todel ir sakau - musu daug ir mes visokie. Man patinka, kai salia manes esantys zmones jauciasi gerai. Ner jau taip sunku suprast ir atsirinkti, kur tavo maitinamas leliukas kels susizavejima, o kur - zmones trypcios sumise... Beje, mano drauge visada prasydavo, kad as leisciau jos 6 metu suneliui ziureti, kaip maitinu. Niekada vaiko neisvijau, maciau, kokia jam tai buvo paslaptis, idomybe ir wow...

Liudna, bet tiesa. O gal pradedam nuo saves? Visos, kurios diskutuojam sioje temoje imam ir pakalbinam vaikus sutiktus gatvej, paklausiam seneliu, kaip ju sveikata, ar tasiukes panest nereikia, nusisypsom kiekvienam invalido vezimely, atvirai pasigrozim maitinancia motina... Inesam i tauta draugiskumo. Lasa, bet visgi. Viskas parsideda nuo musu.

Dar prisiminiau,kai aš maitindavau ir kambarį būdavo sesers draugas.Jis visada stengdavosi išeiti.Vieną kartą jis su mano vyru sėdėjo prie kompo,o aš atsiguliau pamaitinti maže,jis atsistojo eiti iš kambario.Vyras paklausė ko jis išeina.Atsakymas buvo toks,jam nesmagu būti kaip maitinu,bet ne negražu,ar bjauru.Jis jaudinosi,kad man galbūt maitinti nesmagu kaip svetimas žmogus kambaryje.Pasakiau,kad man netrukdo,ir daugiau nebeeidavo iš kambario,ir pats jautėsi drąsei,nekreipė jokio dėmesio ar maitinu ar ne.

Gal būt ir daugiau yra tokių žmonių,jie nedrąsiais žvilgsniai žiūri,nes nežino ar mamytė gerai jaučiasi prie jų

"Draskosi", kaip pastebėjau, visos - ir maitinusios, ir ne, tik kiekviena už savo teisybę.
O kad ir matinančios, ir nėščios gražu - neneigsiu, tik žiūrint, kaip tai "pateikiama". Ar išverstais pilvais, aptrauktais maikutėm a la liemenėlė, ar išdėliotais kitais atributais - ar priešingai, prisidengus....