Rytų išmintis ir mokytojai šudros

1. Raktelio į išminties protą nėra. Tik orientyrai. Apie juos kalbėti galima.

2. Jeigu linijinis protas įžvelgs << vertybę >> ar << tiesą >> tuomet prasidės nepasitenkinimas ir savęs prievartavimas paimti vertybę arba teisingai gyventi.
Automatiškai - savo kasdienybės neigimas kaip nepakankamo.
Dar blogiau, gali prasidėti kitų kritika, pamokslavimai kaip reikia teisingai gyventi, cinizmas, chamizmas, trumpiau tariant - neigimas.

3. Kai linijinis protas išgirsta gandus apie tai, kad kažkam sekasi, gerai uždirbo, laimėjo, laimingai ištekėjo arba tapo išmintinga, nušvytusia, dvasinga, tai jį apima toks jausmas, kad jis atsilieka.

Panašiai kaip pažystamas nusiperka madingus batus ar automobilį ir apima pavydo jausmas, skurdo jausmas, kad atsilieki nuo madingo, vertingo – likau kažkur galiorkoj kaip nepilnavertis.

Vaikytis vertingo, madingo ir lygintis, tai linijinio proto savybės ir kančių priežastis. Negalėdamas ilgą laiką paimti vertybės, linijinį protą apima neviltis, o paskui prisitaikymas prie to kaip yra. Jeigu adaptacija neivyktų, tai sęktų isterija ir patologija, visa krūva ligų pradedant moteriškomis, problemomis su skydliauke, inkstais ir baigiant metastązėmis.

4. Apie naujų knygų ir mokytojų pasirodymą rinkoje informuoja vienas kitą tokie pat – ieškantys. Panašiai kaip besivaikantys mados informuoja vienas kitą apie naujas madingas tendencijas, sukneles, batelius, interjerą.

Tai kas vertinga, madinga privalo būti atitinkamai įpakuota, pateikta, panašiai kaip TV žvaigždės. TV žvaigždės yra žinomos.

Todėl išminčiai sako, kad jei moteris ieško princo ant balto žirgo, tai jis gali prajoti jai pagal nosį, ji jo nepastebės.

Kodėl?

Dėl linijinio proto vienos iš savybių – vaikytis ypatingo.

Jis susifokusavęs ir pastebės tik tai, kas atitinka jo paties savybes.

Iš čia lakstymas nuo vieno mokytojo prie kito – madingesnio, vertingesnio, įpatyngesnio, paslaptingesnio. Visa tai yra gerai, bet iki ribos.

Priėjus ribą, tai kas buvo vertinga virsta mąse tipiško, tai yra - šlamštu.
Žinių privyniota mąsė o proto savybės lieka vis dar tos pačios.
Todėl žmogus pradeda teigti, kad visur vienas per tą patį, nieko naujo, atsibodo, nervina, nebe galiu klausytis, erzina.
Panašiai kaip skundžiamasi, kad per TV nėra ką žiūrėti.
Tai ir yra rodiklis to, kad savęs apgaudinėjimas naujumu baigėsi.
Kaip rytų vienuolynuose sakoma: žinatis yra miręs.

5. Manau, kad tiems, kuriems visa tai įdomu, reiktų pradėti nuo linijinio proto savybių pažinimo. Ir diskutuoti, studijuoti būtent jas. Nes pirmiausia reikia atskirti, atsijoti kas yra nesuderinama, priešinga. Taip po truputį susidelios nauji orientyrai ir stimulai. Linijinis protas, kuris valdo ir diktuoja taps vis labiau ryškesnis ir matomas – atpažystamas.
Tuomet atsiras nauja galimybė, tai praktika nebendrininkauti toms savybėms.

6. Tik ten kur nesuprantama ar susierzinimas įmanomas žingsnis į naują. Ten kur protui įtinkama yra sena ir įprasta, tai yra vystymosi nebus.
Laisvė yra ne tuomet, kai namuose vienas ir pats sau protingiausias, bet kai neerzina esantys kitose fazėse ir nėra jokių vidinių prieštaravimų ir.....Su kitomis fazėmis susidūrimai neišvengiami todėl ramybė ir sudrumsta. Bet tai ir yra šansas vystytis.

Beje, nėra tokių mokytojų nuo kurių žodžių protas nurimsta. Nes kokie bebūtų žodžiai juos priima paties klausančio protas. Todėl nurimstama tik nuo protui įtinkančių žodžių, bet tame vystymosi nėra, o tik saves toks koks jau esi patvirtinimas, išsaugojimas su noru pratęsti iki begalybės ir tiek. Kita kalba apie tai kas vyksta prote kai jam neįtinkama...

Perskaityti 109 žinutes neturiu nei laiko, nei noro . Norėjosi diskusijos su asmeniu, kuris sakosi, galįs žmogui patarti Man nereikia žinoti, ką kažkas apie kažką mano, visi mes turim savo nuomonę apie tai. Tačiau padiskutuoti kartais būna įdomu.
Plius nemalonu skaityti, kai daug rašybos klaidų palikta. Man jos tikrai užkliūva, bet čia jau mano problema. Tai tiek, su geriausiais linkėjimais

nuosirdziai apgailestauju kad tuom ir pasibaige Jusu susidomejimas ..

as patariu norinciam, ir ieskanciam ..

siaip nediskutoju..

aciu uz linkejimus, ir laukiu sugrystant

O tu rusiškai ar angliškai be klaidų rašai?

Sutinku, esu pastebėjusi, kad vieno ir to paties žmogaus žodžiai vieną nuramina, o kitą nenormaliai suerzina. Taip pat akivaizdu ir tai, kad vienu metu ta pati informacija įtinka, lipte limpa, o kitu metu erzina.
Įdomu būtų padiskutuoti apie tai, kas vyksta prote, kai jam neįtinkama. Vyksta neigimas, atmetimas, kaltų paieška. Tačiau juk įmanoma sąmoningai pereiti į būseną, kai nėra prieštaravimų. Bet sunku atsilaikyti, kai iš šalies kažkas "piktybiškai" nervina. Galvoju, kad turi būti vidinis atspirties taškas, kurio dėka pavyktų išlaikyti ramybę. Atsilaikyti vien kasdieninio proto pastangom neįmanoma. Anksčiau ar vėliau įvyksta sprogimas. Ne?

FORUMAS yra ne juokeliai , jame kiekvienas nepastebimai formuoja savo gyvenimą, tai yra realybę.

Įsivaizduokite tūkstančius upeliukų besiveržiančių iš visų pusių viena ir ta pačia kryptimi.

Susidūrimai neišviangiami.

Kadangi upeliukai skirtingi, tai bus ginčai, prieštaravimai, susierzinimai, savo įrodynėjimai, neigimas – kova.

Kai tekate vieni ir susidurimų nėra, tai vadinama tekėjimu be kliučių.

Apie tokį tekėjimą be kliučių svajoja kiekvienas upeliukas.

Tai tuomet kai gyvvenime viskas liejasi kaip iš pypkės, sekasi ir jokių problemų.

Tiems, kurie tokiame tekėjime visos šios temos nereikalingos.

Jos skirtos tik tiems kas priėjo ribą, tekėjimas be kliučių pasibaigė ir prasidėjo sunkūs, sudėtingi ar atrodantys neįveikiami susidūrimai , tai yra tikros gyvenimo problemos. ( Reiktų paminėti, kad tokių problemų ir patologijos neišvęngs niekas, kitas klausimas kas išsikapstys o kas ne. Išsikapstę taps išmintingi ir visa tas pats nušvys kitom spalvom).

Forume galite labai aiškiai stebėti šį procesą, tai yra tekančius upeliukus.

Įprastinė reakcija priklausanti būtent linijiniam protui yra susidurus su kitu upeliuku, kuris neįtinka protui kovoti prieš jį.

Gynčytis, įrodyti jam savo, pasiusti ant trijų raidžių ar ciniškai pasišaipyti.

Visa tai tikros reakcijos, kurios čia treniruojamos ir lygiai taip pat paskui pasireikš gyvenime.

Taip žmogus nepastebimai kąsa ir ruošia sau duobę jau čia – forume. Į kurią vėliau įkris savo asmeniniame gyvenime.

Kas kokią sau kąsa duobę matosi kaip ant delno.

Savo gynybinių ir neigimo reakcijų paslėpti neįmanoma nors ir labai kruopščiai daugelis stengiasi jas užmaskuoti, paslėpti.

Tiek čia forume ir gyvenime susidurimai yra neišvengiami. Ir tai yra realybė.

Kitas klausimas kokios bus reakcijos susidurus!? Štai tai ir yra esmė.

Nes reakcijos gali būti griaunančios, destruktyvios, vedančios į patologiją – duobę ir atvirkščiai stimuliuojančios, vedančios į pozityvias emocijas, harmoniją.

Todėl, naudinga apmastyti savo buvimą čia forume nes viena ir tas pats gali vystyti ir naikinti.

Suprantama, kad bendravimo vedančio į harmoniją greitai išmokti nepavyks, todėl tai tik apmąstymui kaip orientyras treniruotėms.

Po to anksčiau ar vėliau kiekvienam ateis suvokimas, kad jokių kitų čia nėra ir kiekvienas bendrauja su savo paties protu tik kitame.

Todėl savo slaptomis gynybinėmis ir neigimo reakcijomis į isivaizduojamą svetimą žmogus pats save griauna, lėtai naikina, veda į destrukciją, patologiją, ligas - nesivysto, o lėtai degraduoja ir įsitvirtina patologijoje.

Ir galima atvirkščiai save vystyti, stimuliuoti ir vęsti į harmoniją. Jeigu forume treniruosite harmoniją, tai ji paskui išsilies ir asmeniniame gyvenime arba kaip buvo minėta atvirkščiai.

geras pastebeimas.
taip kaip cia ir rasiau anksciau, negali suprast darzelinukas profesoriaus.
kitaip tariant -neaititinka vibracijos ir supratimas, is cia ir nesupratimas ir atstumimas teksto ir pasiekoje to zmogaus ji rasanti .. (nekalbu apie tuos atvejus kai tekstas tesiog 'nesvarus' arba net blogas)
as is patirties zinau, rasau o zmones tesiog nesugeba perskatyt ,nemato.. nes dar nepasirose priimti tokios informacijos ..
arba parasai apie viena o klausimus uzduoda visai apie kita
viskam savas laikas .. svarbu ieskot ir noret ..


to Vanduo

gerai rasot, bet turiu prasyma ijunkit Sirdi ir Siela kai rasot. bus visai kitas reikalas!
nes kolkas tame dalivauja tik Protas ir Logika, o ji ne viska supranta kaip nebesistengtu, del to ir zmones priima protu ir ne viska supranta ..
bet kurio atveju, aciu!

Jau lyg ir minėjau šioje temoje, kad protas tik kaip atskaitos taškas, bet yra sakoma: kas praktikuoja proto rūšis eina mirties keliu.

Be proto yra dar ir pojūčiai: rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas, kvėpavimas, kurie irgi gali būti transformuojami pratjacharoje. Tai naujo pojūčių kuno vystymo praktika. Į sena kūną matomą akimis nebekreipiamas didelis dėmesys, senas atgyventas šlamštas transformuojamas į naują pojūčių kūną

Kuo ir intensyviai ir užsiminėjama vienuolynuose, rytų išminties praktikose, joga ir t.t.
Pavyzdžiui, sujungūs regėjimą į vieną su neįprastu lytėjimu(ci, či) žmogus pradeda įšorinį pasaulį jausti kaip pats save.

Čia jau nebe supratimas, kad kitas ir esi tu pats, bet tiesioginė pajauta ir visi kiti fenomenalūs gebėjimai.

Tarp proto ir pajautos milžiniškas skirtumas.

Esmė vistik tampa kokybiškos sąmonės būsenos.

Bet Jeigu protas linijinis, ne poliarizuotas į atsivėrimą ir ne pasiruošęs priimti viską kas jam neįtinka su džiaugsmu, tuomet visi veiksmai, ar tai bus cha - tha jogos, meditacijos, kvėpavimo praktikos tik stiprins linijinio proto savybių agresyvumą ir diktatūrą.

Dėl šios priežasties neretai vyksta savęs apgaudinėjimas jogomis, meditacijomis, asanomis, kvėpavimais, rytų egzotika.

Visa, tai gali tik dar labaiau sustiprinti linijinio proto savybių jėgą.
Žmogus tampa energingesnis ir pasiruošęs intensyvesniai linijinio proto vergystei.

Todėl proto pažinimas yra kertinis akmuo ant kurio toliau statomas visas pojūčių pasaulis.

Pradedantiesiems, kas praktikuoja pavyzdžiui jogą, gali pajausti skirtumą tarp dviejų skirtingų būsenų, kai su maloniu įkvėpimu organizmas poliarizuojasi į atsivėrimą išoriniam pasauliui ir priešingą poliarizaciją kai su iškvėpimu užsidaro nuo savo išorinio pasaulio.

Gamtoje tai būtų pavasaris – ruduo, vasara – žiema.
Arba ryte gėlė skleidžiasi, pražysta, vakare užsiskleidžia.

Be atsivėrimo būsenos ( TAO), savo išoriniam pasauliui geriau nekišti nosies iš namų, nes kuo silpnesnė atsivėrimo būsena, tuo greitesnis bus užsidarymas nuo savo išorinio pasaulio, užteks menko įvykio ne pagal linijinį protą ir viskas.

Proto treniruotės su pojūčių turi eiti iš vien. Nes jeigu žmogus per pojūčiųs užkabins kažką naujo, bet protas lieka tas pats, tai toli nenueis. Nors būtent taip ir atsiranda krūva mokytojų kaip grybų iš po lietaus.

Pavyzdžiui, kažkas susirgo, pradėjo badauti ir pasveiko, arba užkabino praną, ci, či, jo viduje bus evrika, sencasija, nauja.

Visa tai gerai.

Bet kadangi protas liko tas pats linijinis, tai jis iš tos naujovės automatiškai padaro neįkainuojamą vertybę, kurią pradeda deklaruoti, propaguoti, trumpiau tariant siekia, kad ją pripažintų, šitaip jis įteisina savo vertybę, o tuomet telieka paskutinis etapas, kurį linijinis protas ir užbaigia, tai sureikšminimas.

Vertybė įteisinta, pripažinta ir sureikšminta, telieka atidaryti savo mokyklą ir pasiskelbti.

Taip ir atsiranda mokytojai. Linijinio proto žinoma, mokytojai.

Todėl paskui vyksta kitų prievartavimas su sureikšminta savo vertybe, o mokytojas pūčiais iki debesų.

Apsėda tuščia puikybė ir gobšumas pasipelnyti iš kitų nelaimių.

Žinoma, nuo savo linijinio proto savybių nepabėgs niekas, netgi mokytojai su linijiniu protu.

( Bet apie savo pojūčius yra pagrindas nekalbėti nes vistiek kiekvienam tik savo, svetimo nepaiimsi, neparduosi, nepadovanosi, o kalbėjimas apie pojūčius yra jų žudikas, kuo daugiau pradėsi apie juos pasakoti tuo mažiau jų gali likti, todė reikia atsargiai)

Sveika Be Remu - nebutinai...tam yra budu ir ne vienas, kaip su tuo tvarkytis, nelaukiant kritines ribos priejimo:)

Tai va, būtent- jeigu. Man taip atrodo, kad virsmas gali įvykti tada, kai jis gali įvykti, ne anksčiau. Ir kartais pagalvoju, kiek tam įtakos turi asmeninės pastangos

Sutinku. Viešai kalbant pojūčiai tikrai išsibarsto
Papildyta:

Labas, taip, siūlomų būdų milijonai Ir gal tik vienas tikras

SĄLYGOS

Grūdelyje yra potencija.

Bet jam įšaugti reikalingos sąlygos: žemė, vanduo, saulė.

Lygiai taip pat kiekviename iš mūsų yra potencija, kurios žinoti niekas negali.

Bet savęs transformacijai irgi reikalingos sąlygos.

1. Jeigu nėra pakankamai prikaupta šlamšto prote, tai nėra ką tranformuoti.

Tad pirma sąlyga, tai gyvenimo problemos, nelaimės, nesekmės, nepasitenkinimas, kančios, ligos, neigimo būsena, tai yra priėjęs ribą protas.

2. Kadangi transformacijos virsmas vyksta iš tos pačios medžiagos: protas, rega, klausa, uoslė, skonis, kvėpavimas, kūnas, tai visą tai irgi turime kiekvienas.

3. Besąlygiškas atsivėrimas sau pačiam, savo ptencija. Tokią sąlygą jau reikia sukūrti kiekvienam pačiam savo pscihikoje.

4. Ne tikslas, bet isitvirtinimas ketinime, kurį galimą sulyginti su svajone, kad aš kažkada vistiek..

5. Stimulas. Pirminis stimulas prote. Ji gali uždęgti kažkokios knygos, temos, žodžiai, mokytojai.

6. Malonūs pojūčiai, malonumas sąmonėje + gyvybingumas + realybė. Tai rodikliai, kad judama transformacijos linkme.

7. Protas stebėtojas, kuris yra kiekviename. Jo dėka vystoma savybė atskirti .

8. Prisiminimai savo vaikystės, jaunystės. Ne faktų, bet tų emocijų, kurias išsivystęs linijinis protas ir priėjęs savo ribą užblokavo.

9. Dėmesio nukreipimas į savo vidų, atsiribojimas nuo išorinių dirgiklių pratjacharoje ir pojūčių treniruotė.

Pavyzdžiui, paimi pasiražymo pojūtį ir perliejinėji savyje tą malonumą visaip kaip, pajungi kvėpavimą ( asanos, pranajama) ir t.t.
Čia reikalingos tam tikros žinios, bet tik dėl orentacijos, kad galėtum paskui praktikuotis. Tai yra defirincijuoti pojūčiais iki emocijos, kokybiškų sąmonės būsenų.
Tokia praktika vysto pojūčių kūną, kuris ir yra tiesiogiai susijęs su naujomis kokybiškomis sąmonės būsenomis. Protui reikia tik susipažinti su esminiais principais, o paskui praktikuotis kasdien, savo kasdienybėje. Vienu metu bus malonumas, augs gyvybingumas, gerės sveikata, pozityvios emocijos, gerės santykiai su sūpančiais žmonėmis ir vystysis naujos savybės.

10. Proto treniruotė. Tai apmąstymai, analizavimas, jo savybių pažinimas, patirties apmastymai, pokalbiai su bendraminčiais ir t.t.

Stebuklui irgi reikalingos sąlygos, tad tik aktyvus gyvenimas, o ne pasyvus laukimas, kad kažkas kažką duos dykai, ar pakeis mūsų pačių gyvenimo kokybę.

Dėkui.