Viena iš labiausiai paplitusių patologijų sukelia tokia linijinio proto savybė kaip << lyginimasis >>.
Pavyzdžiui, kažkas susidomėjo vertybėmis ir nesvarbu, tai žinios ar madingi daiktai.
Prasideda vertybių kaupimas.
Kaip jau buvo minėta viskas yra harmoninga iki ribos.
Todėl harmoninga bus kai iš to kas prikaupta, kūriamas jaukumas, komfortas.
Žmogus pasitenkina tuo ką prikaupė kaip pakankamu ir kūria iš to harmoniją.
Užlieja ramybės, malonumo, gerbuvio jausmas.
Galima atsipūsti ir be rūpesčių žiūrėti į žvaigždes ar TV, mėgautis buvimu šeimoje, tai yra gyvenimu kaip pilnai pakankamu .
Kas gi gali sudrumsti ramybę?
Protas.
Kadangi linijiniame prote yra tokia savybė kaip << lyginimasis >> , o provokacijos sociume vyksta nuolatos.
Užtenka iškišti nosį iš namų ar įsijungti TV.
Užkibus ant linijinio proto provokacijų apima skurdo jausmas.
Nepaisant, kad pilna spinta rūbų, moterys vyriško tipo pradeda skūstis, kad nebėra ką apsirengti.
Nebėra todėl, kad viskas kas prikaupta virto mąse šlamšto, nebemadinga, pasenę, atgyventa.
Ramybė sudrumsta ir prasideda savęs dirginimas neatsilikti.
Kaip užsidirbti, nusipirkti, įsigyti, paimti pritraukti.
Kievienas nesąmoningai pats pasirenka su kuo lygintis, todėl draugės konkuruoja tarpusavyje naujais pirkiniais.
Juk konkuravimas, savo pranašumo įrodymas, tai irgi linijinio proto savybė.
Iš čia jau automatiškai išplaukia toks nuodas kaip pavydas.
Dėl pavydo vengiama bendrauti, nes nėra ką parodyti konkurentui.
Ir atvirkščiai įsigyjus naują vertybę stengiamasi pasirodyti.
Todėl bendravimas virsta konkuravimu , siekiu įrodyti savo pranašumą.
Kenčiama jei konkurentas įsigyjo nors ir mažiausią smulkmeną, arba stengiamasi nuvertinti, nukainuoti, apšnekama, paslapčia pasišaipoma. ( Beje, tai ir yra rodiklis prisirišimo prie to kas neigiama, kuo intensyvesnis neigimas tuo stipresnis prisirišimas prie to kas neigiama)
Pyktis išliejamas dažniausiai ant sutuoktinio, kuris nesugeba pakankamai tiekti vertybes, kad žvaigždė (moteris vyriško tipo) galėtų spindėti prieš savo drauges, pažystamus ar gerbėjus.
O kas gi vyksta organizme?
Juk pscihika yra tiesiogiai susijusi su emocijomis ir vidiniais organais.
Smėliukas, akmenukai inkstuose, tai irgi organizmo šlamštas, kurio pirminė priežastis yra priėjęs ribą linijinis protas.
Visi sąstoviai žarnyne ir problemos virškinimo organuose, padidėjusi skydliaukė, isterijos priepoliai, sąstoviai limfos procesuose visa tai tiesiogiai susiję su aprašyta patologija, kurios sukelėjas ir yra linijinio proto savybė << lyginimasis >> .
Ar įmanoma, tokiam žmogui padėti jei neįvyks permainos pačiame prote?
Įmanoma tik trumpam, laikinai, kai jau visai blogai - liga.
Bet kaip sakoma kuprotą tik grabas ištiesins.
Kai žmogus suserga, tai jis pasiruošęs permainoms savo gyvenimo būde, bet tik jam pagerėja ar sėkmė nusišypso ir vėl pirmyn į tą pačią duobę iš kurios ką tik su viena koja buvo beveik išlipęs.
Todėl be apmastymo ir proto pažinimo, savianalizės, treniruočių yra sudėtinga ištraukti save iš pelkės.
Pas kiekvieną gali būti skirtingos patologijos, todėl kiekvienam taikomos skirtingos rekomendacijos ir praktika, proto treniruotės, į ką atkreipti dėmesį ir t.t.
be remu - labai gerai pastebėjo apie maldas.
Nes visos madingiausios maldos kaip << pritraukti >> ir << išsaugoti >> mąsę pscihikoje.
Tai yra Dieve << duok >> ir << apsaugok >>, paprasčiau tariant << įtik Dieve mano linijiniam protui >>.
Kuris ir yra velnias.
Meldžiamasi ne Dievui bet velniui, nors žmogus įsitykinęs, kad jis tikintis ir į bažnyčią vaikšto.
Tas spektakilis tęsiaisi jau seniai ir jį galima stebėti šiandien.
Nes visos madingiausios maldos kaip << pritraukti >> ir << išsaugoti >> mąsę pscihikoje.
Tai yra Dieve << duok >> ir << apsaugok >>, paprasčiau tariant << įtik Dieve mano linijiniam protui >>.
Kuris ir yra velnias.
Meldžiamasi ne Dievui bet velniui, nors žmogus įsitykinęs, kad jis tikintis ir į bažnyčią vaikšto.
Tas spektakilis tęsiaisi jau seniai ir jį galima stebėti šiandien.
Tas spektakilis tęsiaisi jau seniai ir jį galima stebėti šiandien.
Yra tekę kažkiek susipažinti su senovės Indijos keliais kūriniais, knygom, kaip čia išsireiškus, ir kažkaip net nustebau, kai supratau, kad ten jie, mituose minimi veikėjai nuo dievų iki drakonų, beveik visi atlieka askezes, patarnauja šventiesiems, dar kažką veikia tam, kad dievai išpildytų jų norus. Buvo lengvas šokas, kažkaip taip... nes prote buvo nuostata, jei jau vadinama dievu/ deive, tai jiems tas neaktualu
Atrodo, senovės kūriniai, jais remiasi vėliau atsiradę mokymai, bet visur tas pats- tarnavimas savo norams. Na, ne visur, bet daug kur. Labai įdomu skaityti, kai koks nors galingas dievas supyksta ant kito ir tą prakeikia, paskui anas sukasi iš padėties, arba kokia moteris netenka mylimojo ir atlieka askezes, kad viena ar kita deivė jį sugrąžintų. Mesk į šoną visus meilės romanus, nes ten ir meilės, ir pavydo tikrai netrūksta
Papildyta:
Būtent. Labai sunku atsiverti ir priimti Jo valią, labai. Galima sutikti, kad tegul ten ten ten ir dar ten bus taip, kaip nori Tu, "bet jau su šituo negaliu susitaikyti". Visi turim tokių skaudulių, kad neina niekaip kažkam atsiverti, priimti, todėl ieškom maldų, praktikų, kurios tai pakeistų. Tik vienas šiuolaikinis autorius, tai E Tolle, rašo, kaip priimti tai, kas yra dabar. Man atrodo, kad reikia didelės drąsos sutikti su tuo, kas ir kaip yra. Ir sunku apsispręsti: priimti tai, kas ir kaip yra dabar, ar siekti tai pakeisti pagal savo poreikius.
Yra tekę kažkiek susipažinti su senovės Indijos keliais kūriniais, knygom, kaip čia išsireiškus, ir kažkaip net nustebau, kai supratau, kad ten jie, mituose minimi veikėjai nuo dievų iki drakonų, beveik visi atlieka askezes, patarnauja šventiesiems, dar kažką veikia tam, kad dievai išpildytų jų norus. Buvo lengvas šokas, kažkaip taip... nes prote buvo nuostata, jei jau vadinama dievu/ deive, tai jiems tas neaktualu
Atrodo, senovės kūriniai, jais remiasi vėliau atsiradę mokymai, bet visur tas pats- tarnavimas savo norams. Na, ne visur, bet daug kur. Labai įdomu skaityti, kai koks nors galingas dievas supyksta ant kito ir tą prakeikia, paskui anas sukasi iš padėties, arba kokia moteris netenka mylimojo ir atlieka askezes, kad viena ar kita deivė jį sugrąžintų. Mesk į šoną visus meilės romanus, nes ten ir meilės, ir pavydo tikrai netrūksta Papildyta:
QUOTE(Vanduo @ 2011 12 03, 15:47)
<< įtik Dieve mano linijiniam protui >>.
Būtent. Labai sunku atsiverti ir priimti Jo valią, labai. Galima sutikti, kad tegul ten ten ten ir dar ten bus taip, kaip nori Tu, "bet jau su šituo negaliu susitaikyti". Visi turim tokių skaudulių, kad neina niekaip kažkam atsiverti, priimti, todėl ieškom maldų, praktikų, kurios tai pakeistų. Tik vienas šiuolaikinis autorius, tai E Tolle, rašo, kaip priimti tai, kas yra dabar. Man atrodo, kad reikia didelės drąsos sutikti su tuo, kas ir kaip yra. Ir sunku apsispręsti: priimti tai, kas ir kaip yra dabar, ar siekti tai pakeisti pagal savo poreikius.
QUOTE(LinguLingu @ 2011 12 03, 16:19)
Skausminga, nes kaip čia man tokiai gali taip būti
Puikybė ir tiek
QUOTE(be rėmų @ 2011 12 03, 16:08)
Visi turim tokių skaudulių, kad neina niekaip kažkam atsiverti, priimti, todėl ieškom maldų, praktikų, kurios tai pakeistų.
Aš niekad neieškojau/neieškau maldų. Gal todėl, kad netikiu jų veiksmingumu. Man tai atrodo saviapgaule.
"Visi turim...", išeitų -"visi ieškom"...
Tai aš turėčiau jaustis esanti nenormali?
QUOTE(Elysa @ 2011 12 03, 23:57)
Aš niekad neieškojau/neieškau maldų. Gal todėl, kad netikiu jų veiksmingumu. Man tai atrodo saviapgaule.
"Visi turim...", išeitų -"visi ieškom"...
Tai aš turėčiau jaustis esanti nenormali?
"Visi turim...", išeitų -"visi ieškom"...
Tai aš turėčiau jaustis esanti nenormali?
Pakomentuokit, jei nesunku, kodėl Jums tai atrodo saviapgaule.
Tokiu atveju žodį "visi" keičiu į "kai kurie"
Be to, tai, ką daro "visi" nebūtinai reiškia, kad tai normalu. Man, pvz, daug visuomenėj priimtų normų neatrodo normaliom, kad ir vaišinimas alkoholiu per gedulingus pietus. Bet taip daro beveik visi
QUOTE(Elysa @ 2011 12 03, 22:57)
Aš niekad neieškojau/neieškau maldų. Gal todėl, kad netikiu jų veiksmingumu. Man tai atrodo saviapgaule.
"Visi turim...", išeitų -"visi ieškom"...
Tai aš turėčiau jaustis esanti nenormali?
"Visi turim...", išeitų -"visi ieškom"...
Tai aš turėčiau jaustis esanti nenormali?
Gali buti ir taip, bet cia pasirinkimas pacios, ne visu/kitu
Be to kalba sukasi apie zmogiskaji prota, ne asmeni, tad ko vertas pats retorinis klausimas? Juk atsakas mumyse
QUOTE(LinguLingu @ 2011 12 04, 19:19)
Be to kalba sukasi apie zmogiskaji prota, ne asmeni,
Tada dar geriau gaunasi - ar manyje ne žmogiškas protas?
Nors visi kiti organai ir povyza žmogaus.
Ir aš to negalėčiau pavadinti pasirinkimu. Jokio atskiro pasirinkimo nedariau. Tiesiog taip gavosi savaime - iš stebėjimų savęs ir kitų.
Ne, aš nenoriu pavaizduoti savęs nei nenormalia, nei normalesne, tiesiog skaitydama pajutau neatitikimą. Kažkur skaitant randi atitikimą su savimi, savo mintimis, savo suvokimu, kažkur randi tartum pliką teoriją. Lyg kažką nerealaus. Taigi ir iškilo klausimas - kodėl?
Jei būčiau žinojusi atsakymą, nebūčiau uždavusi klausimo. Mano klausimas nebuvo retorinis ( jei jums kartais susidarė toks įspūdis).
QUOTE(be rėmų @ 2011 12 04, 13:16)
Pakomentuokit, jei nesunku, kodėl Jums tai atrodo saviapgaule.
Jei melsies "Duok...", ant stalo neatsiras tai, ko prašysi, jei melsies "Apsaugok...", tai nepakeis įvykių eigos.
Aš nelabai esu susipažinusi su čia besirenkančia auditorija, todėl nesu tikra, jog neatrodysiu balta varna. Tai pristabdo reikšti mintis.
Bet esu pastebėjusi, jog tie, kurie "Duok...apsaugok...", turi ypač išvystytą gebėjimą/talentą atsidurti gyvenime šalia žmonių, kurie ir suteikia jiems tokių maldų išsipildymą. Tik ar jie tai suvokia, ar ne, ar nuoširdžiai įsivaizduoja, jog tai maldų pasekmė - tiksliai negaliu pasakyti. Matyt, būna įvairių variantų.
QUOTE(Elysa @ 2011 12 04, 20:15)
Tada dar geriau gaunasi - ar manyje ne žmogiškas protas?
Nors visi kiti organai ir povyza žmogaus.
Ir aš to negalėčiau pavadinti pasirinkimu. Jokio atskiro pasirinkimo nedariau. Tiesiog taip gavosi savaime - iš stebėjimų savęs ir kitų.
Ne, aš nenoriu pavaizduoti savęs nei nenormalia, nei normalesne, tiesiog skaitydama pajutau neatitikimą. Kažkur skaitant randi atitikimą su savimi, savo mintimis, savo suvokimu, kažkur randi tartum pliką teoriją. Lyg kažką nerealaus. Taigi ir iškilo klausimas - kodėl?
Jei būčiau žinojusi atsakymą, nebūčiau uždavusi klausimo. Mano klausimas nebuvo retorinis ( jei jums kartais susidarė toks įspūdis).
Nors visi kiti organai ir povyza žmogaus.
Ir aš to negalėčiau pavadinti pasirinkimu. Jokio atskiro pasirinkimo nedariau. Tiesiog taip gavosi savaime - iš stebėjimų savęs ir kitų.
Ne, aš nenoriu pavaizduoti savęs nei nenormalia, nei normalesne, tiesiog skaitydama pajutau neatitikimą. Kažkur skaitant randi atitikimą su savimi, savo mintimis, savo suvokimu, kažkur randi tartum pliką teoriją. Lyg kažką nerealaus. Taigi ir iškilo klausimas - kodėl?
Jei būčiau žinojusi atsakymą, nebūčiau uždavusi klausimo. Mano klausimas nebuvo retorinis ( jei jums kartais susidarė toks įspūdis).
DEkui uz nuosirdu atsaka:)
Dasydama "zmogiskaji" turejau omenyje zmogaus prota:) Atleisk jei suklaidinau:)
