QUOTE(Vicious Vici @ 2011 11 21, 15:03)
Labai gera tema
Tik aš joje pasimetus
Kažkada iš viso organizmas mininaliai vandens reikalavo, visai nesinorėjo man jo
ir baigėsi kūno traškesiu. Bet čia tais laikais, kai aišku nesilaikiau jokio sveikesnio gyvenimo būdo ir sportavau tik dėl to, kad tai man patinka, bet mitybos klausimų jokių sau nekėliau. Tada susirūpinau savimi ir ėmiau pagerinėti daugiau bet ne vandenį, o šiaip sulčių, arbatų. Man vanduo toks neskanus atrodydavo ir mineralinio nemėgdavau.
Vėliau jau kai prisiskaičiau visko, ėmiau per prievartą gerti po daug, tai iš pradžių gerai buvo, kai buvo svoris užaugęs po traumos, tai jis labai gražiai nukrito, bet vėliau pradėjo vėl lipti
Tai mečiau vandenį ir vėl viskas į vėžes grįžo. Taigi suprask kaip nori
Mano išvada: kad tai individualu organizme, priklauso nuo visų bendrų žmogaus kūno, sveikatos faktorių ir nereikia persistengti. Ar negeriau gerti su protu, įsigilinant į save kiek mum reikia, kiek norisi, o ne per prievartą per dieną tuos du litrus susistumti
Ką kitos manote? Kokia patirtis?

Tik aš joje pasimetus


Vėliau jau kai prisiskaičiau visko, ėmiau per prievartą gerti po daug, tai iš pradžių gerai buvo, kai buvo svoris užaugęs po traumos, tai jis labai gražiai nukrito, bet vėliau pradėjo vėl lipti



Mano išvada: kad tai individualu organizme, priklauso nuo visų bendrų žmogaus kūno, sveikatos faktorių ir nereikia persistengti. Ar negeriau gerti su protu, įsigilinant į save kiek mum reikia, kiek norisi, o ne per prievartą per dieną tuos du litrus susistumti

Ką kitos manote? Kokia patirtis?
sutinku su tuo, kad kiekvienam individualiai.As maza budama ir ankstyvoje paauglysteje labai daug skysciu geriau, labai noredavosi, mama pamenu net kazkaip bande riboti o gyd.liepe nekreipti demesio, leido gert kiek tik norisi




