QUOTE(gira @ 2011 12 19, 16:58)
Klausiau, mes pasikalbam panašiais klausimais. Kaip aš sakau - nors ir tokios skirtingos, bet bent jau šiuo metu esam reikalingos viena kitos gyvenimuose
ne, ji nėra nelaiminga dėl visko, tiesiog ji žino, kas tai yra jausmas, kai viskas vyksta teisingai. Kai kuriose situacijose ji tiek kovoja už savo laimę, kad tos laimės jau net nebemato. Jos gyvenimas pasidaro kaip amžina kova. Nebelieka paties gyvenimo, tik stengimasis dėl kažko, kas kažkada gali būti.
Bet jai kitaip neišeina, vis nori įsitikinti, kad padarė tikrai viską ką galėjo. O aš bandžiau atvirkščiai - nedaryti nieko, kas bus tas bus. Bet tai irgi ne išeitis. Reikia stengtis, reikia kažką daryti, bet kažkaip reikia jausti ir tas ribas. Kaip ten sako Coelh'as - "jeigu kažko labai nori, tai visas pasaulis slapčia padeda tau tai įgyvendinti". Bet jeigu visas pasaulis prieš tave - galbūt reikia peržiūrėti savo norus..

Bet jai kitaip neišeina, vis nori įsitikinti, kad padarė tikrai viską ką galėjo. O aš bandžiau atvirkščiai - nedaryti nieko, kas bus tas bus. Bet tai irgi ne išeitis. Reikia stengtis, reikia kažką daryti, bet kažkaip reikia jausti ir tas ribas. Kaip ten sako Coelh'as - "jeigu kažko labai nori, tai visas pasaulis slapčia padeda tau tai įgyvendinti". Bet jeigu visas pasaulis prieš tave - galbūt reikia peržiūrėti savo norus..
Paprastai tokius zmines sustabdo tik liga. O ne draugiu patarimai. Tik ligos atveju pradeda mastyti kodel taip, kodel man. Gal tada ir sustos kovojusi.