Vyras jau 4 metus turi meilužę

#373
QUOTE(Moonte @ 2012 04 08, 09:03)
Perskaiciau posta, sedziu ir mislyju, kuriame poste esate tikroji jus? Na nepatinka kai oponents "vizgina uodega". Atsiranda poreikis paspesti jam spastus. Perskaitykite savo pacios postus ir sulyginkite su paskutiniu. Akcentukus jau deliojate ne taip kaip pirma. Vadinasi, jog paliekat prielaidas, ir aciu dievui. Kas ir buvo tiketasi kai rasiau posta.

O kur as teigiau, kad zmogus seimoje turi atsisakyti savo savasties? Kur teigiau, kad moteris privalo buti priedeliu? Tik tuomet tai bus seima. Seimu modeliai yra skirtingi, kaip ir zmones. Jei jiems gerai, ir jie jaucia pilnatve, kokio velnio jiems brukti savo suvokima, kaip VISUOTINA NORMA.

Va cia kaikurios manosi, kad moteris savo noru pasirinkusi namu seimininkes dalia, ar kad yra atsidavusi seimai, butinai praranda save t.y. atsisako savo savasties ir t.t. O svarbiausia, butinai tokias moterys palieka vyrai. Absurdas. Jei asmuo yra ASMENYBE, jis LIKS asmenybe VISADA, nepriklausomai nuo "pozicijos".
Neveltui sakoma, "Ne vieta puosia zmogu, o zmogus vieta".

Lygiai taip pat, jei esi asmenybe, tave nepersekioja noras irodyti sau ir kitam, jog tu asmenybe, tiesiog tu zinai tai, tau tai yra norma. Niekam gi nera poreikio irodineti, jog esi zydraakis, zaliaakis, rudaakis ir t.t. Tai matosi plika akim. O va tas, kuris apsiputojes irodineja jog yra asmenybe, vadovaujasi ne protu, o ambicijom, va tas ir yra bestuburis.

Todel manau, jog tik asmenybe gali atleisti. Nes atleidimas tai visu pirma darbas su savimi, savo jausmais. Siaip pats atleidimas, kaip veiksmas yra dieviskas, nes suteikia vilti GYVENTI, ne tik tam kuris atleidzia, bet ir tam kuris nusikalto.

Anot jusu, tureciau palikti savo vyra, nes jis yra kaulais ir skuras priauges prie manes, esu jo "narkotikas". Suvokdama savo galia jam, branginu tai, dekinga jam, kad savo achilo kulno neslepia, nebijo buti silpnas, juokingu. Tas jo silpnumas yra jo stiprybe. Gija, kuri vis labiau prie jo pririsa, mus suartina. Malonu suvokti, kad pasaulyje yra zmogus, kuris tave besalygiskai myli.



Visu pirma,kaip nori taip supranti,tau tai vizginimas uodegos(tik pries ka nematau),man nereikia nieko lyginti,lyg tai esu sveiko proto,ir zinau ka rasiau ir rasau.

Kai Montekrista parase,kad ji neisivaizduoja saves be vyro,tai tau neatsisakymas savos savasties,ji ne vyro priedelis? Taip,mes kaip ir musu seimos yra skirtingos,ir valio,jei jiems gerai,bet kodel tada,jei jau emocionaliai nepriklausai,tada jau nebe seima,o siaip svetimi individai?! Ir man nieko nereikia irodineti(nezinau kaip tau),esu mylima,mylinti,dvasiskai ir fiziskai priklausoma,nors kartu ir atskiros asmenybes.O del atleidimu,kai zmogus zino,kad jam bus visvien atleista,tai kodel jam ne sugriesinus.Idomu,tik kur ta riba,kada jis sustos?
O jei tam sugriesinusiam nereikia tavo atleidimo,tu va jam atleidai,o jam dzin,kaip tada,gyventum visvien su tokiu,taves negerbianciu? Besalygiskos meiles isbandymas yra mokejimas atskirti asmenybe nuo poelgiu.

Tau gerai su tokiu vyru,o man tai prilygtu kanciu kelius.Kiekvienai savo. mirksiukas.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Neta&: 08 balandžio 2012 - 16:09
#374
Velnias, aš ir be vaiko savęs neįsivaizduoju....Nu kas dabar daryt? biggrin.gif
Atsakyti
#375
QUOTE(Neta& @ 2012 04 08, 17:08)
Visu pirma,kaip nori taip supranti,tau tai vizginimas uodegos(tik pries ka nematau),man nereikia nieko lyginti,lyg tai esu sveiko proto,ir zinau ka rasiau ir rasau.

  Kai Montekrista parase,kad ji neisivaizduoja saves be vyro,tai tau neatsisakymas savos savasties,ji ne vyro priedelis? Taip,mes kaip ir musu seimos yra skirtingos,ir valio,jei jiems gerai,bet kodel tada,jei jau emocionaliai nepriklausai,tada jau nebe seima,o siaip svetimi individai?!  Ir man nieko nereikia irodineti(nezinau kaip tau),esu mylima,mylinti,dvasiskai ir fiziskai priklausoma,nors kartu ir atskiros asmenybes.O del atleidimu,kai zmogus zino,kad jam bus visvien atleista,tai kodel jam ne sugriesinus.Idomu,tik kur ta riba,kada jis sustos?
O jei tam sugriesinusiam nereikia tavo atleidimo,tu va jam atleidai,o jam dzin,kaip tada,gyventum visvien su tokiu,taves negerbianciu? Besalygiskos meiles isbandymas yra mokejimas atskirti asmenybe nuo poelgiu.

   Tau gerai su tokiu vyru,o man tai prilygtu kanciu kelius.Kiekvienai savo. mirksiukas.gif


Ne pries ka uodega vizgina, o ****** uodega bandoma uzmaskuoti lotuliukas.gif

As irgi neisivaizduoju gyvenimo be sunaus, vyro, savo tevu, giminiu, nes jie visi yra mano kaip asmenybes, svasties, formuotojai. Be ju as esu ne as. "Ismetus" viena ju is mano gyvenimo, netekciau savo dalies, nuskursciau. Ir nieko tame blogo nematau. Mano tevas mires, o po sia diena megstu su juo "pasitarti", visada mintyse mastau, ka pasakytu tevas, vienu, ar kitu klausimu.
Man yra vertybe dvaisniai, emociniai saitai. Jei to nera siemoje, atsirapsau tai ne seima, o surogatas, parodija jos. Po stogu be emociju gyvena bendrasavininkai, nuomininkai, kambariokai. Ir tai, per ilga bendravima su zmogumi atsiranda emociniai rysiai.

Kad ir Motekrista, rodos paprastas "beveidis" SM nikas. O as jam jauciu sentimentus. Per ilga oponento postu skaitymo laika, susidare simpatisko zmogaus, anapus ekrano, vaizdas.

Dar kara pasikartosiu, alteidi ne tam, kad kazkam itiktum ir patiktum, VISU PIRMA ATELDI DEL SAVES, nes turi poreiki. Taip ir gyventu, kol pats zmogus noretu taip gyventi. Siaip, niekada nesupratau, kodel bandoma tarp saves sieti pagarba ir seksa su ktiu asmeniu... Suprantu, kad zmogus nori isvengti atsakomybes - meluoja, kad naudojasi kitu nesuteikdamas jam teise i informacija, kurios deka, kitas, kuri apgaudineja, galetu rinktis. Bet kuo tai susije su pagarba, nesuprantu... Tai daugiau susije su nusivilimu, lukesciu neissipildymu.

Svarbu ne poelgis, veiksmas, o intencijos, kuriu vedini zmones tai daro.
Neveltui sakoma, zmogus vienas ateina ir iseina, o gyvena sociume-seimoje.

Mes ne robotai, tai jie yra pragmatiski, be emociju ir dvasiniu saitu.

QUOTE(Montekrista @ 2012 04 08, 17:36)
Velnias, aš ir be vaiko savęs neįsivaizduoju....Nu kas dabar daryt? biggrin.gif


Nagi viskas, amen, esi fosilija, nemadinga, nesiuolaikiska.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 08 balandžio 2012 - 17:36
#376
QUOTE(Moonte @ 2012 04 08, 18:32)
As irgi neisivaizduoju gyvenimo be sunaus, vyro, savo tevu, giminiu, nes jie visi yra mano kaip asmenybes, svasties, formuotojai. Be ju as esu ne as. "Ismetus" viena ju is mano gyvenimo, netekciau savo dalies, nuskursciau. Ir nieko tame blogo nematau. Mano tevas mires, o po sia diena megstu su juo "pasitarti", visada mintyse mastau, ka pasakytu tevas, vienu, ar kitu klausimu.
Man yra vertybe dvaisniai, emociniai saitai. Jei to nera siemoje, atsirapsau tai ne seima, o surogatas, parodija jos. Po stogu be emociju gyvena bendrasavininkai, nuomininkai, kambariokai. Ir tai, per ilga bendravima su zmogumi atsiranda emociniai rysiai.

Kad ir Motekrista, rodos paprastas "beveidis" SM nikas. O as jam jauciu sentimentus. Per ilga oponento postu skaitymo laika, susidare simpatisko zmogaus, anapus ekrano, vaizdas.

Dar kara pasikartosiu, alteidi ne tam, kad kazkam itiktum ir patiktum, VISU PIRMA ATELDI DEL SAVES, nes turi poreiki. Taip ir gyventu, kol pats zmogus noretu taip gyventi. Siaip, niekada nesupratau, kodel bandoma tarp saves sieti pagarba ir seksa su ktiu asmeniu... Suprantu, kad zmogus nori isvengti atsakomybes - meluoja, kad naudojasi kitu nesuteikdamas jam teise i informacija, kurios deka, kitas, kuri apgaudineja, galetu rinktis. Bet kuo tai susije su pagarba, nesuprantu... Tai daugiau susije su nusivilimu, lukesciu neissipildymu.

Svarbu ne poelgis, veiksmas, o intencijos, kuriu vedini zmones tai daro.
Neveltui sakoma, zmogus vienas ateina ir iseina, o gyvena sociume-seimoje.

Mes ne robotai, tai jie yra pragmatiski, be emociju ir dvasiniu saitu.
Nagi viskas, amen, esi fosilija, nemadinga, nesiuolaikiska.


Sentimentalumas sveikintina,bet kiekvienas mes mylime ir esancius,ir isejusius artimus zmones.Mano vertybes taip pat emociniai ir dvasiniai rysiai,bet kai mindziojamas zmogaus pasitikejimas,meile,tikintis,kad bus atleista,tai mane zemintu ne tik kaip moteri,bet ir kaip asmenybe.Sakoma,lasas po laso ir akmeni prataso.
Butent turi poreiki,nes kitu atveju,neatleistum.Bet tai galima traktuoti kaip egoizma,nes tai tau patogu(materialiai,emociskai ir kt.)O gal saziningiau ir savo ir kito zmogaus atzvilgiu,atleisti ir paleisti?
O tau kas paciai yra pagarba(vyrui,moteriai)?

Ir kas is to paciai,kad suzinosi del kokiu intenciju jis tai padare.Argi sumazes skausmo jausmas,nepasitikejimas?

Gal daugiau mada atleisti(del vaiku,del saves) net ir savais sumetimais,bet nesvarbu,kad su kiekvienu atleidimu esi pasmerktas buti ne savimi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Neta&: 08 balandžio 2012 - 18:55
#377
QUOTE(Neta& @ 2012 04 08, 19:36)
1. Sentimentalumas sveikintina,bet kiekvienas mes mylime ir esancius,ir isejusius  artimus zmones.Mano vertybes taip pat emociniai ir dvasiniai rysiai,

2. bet kai mindziojamas zmogaus pasitikejimas,meile,tikintis,kad bus atleista,tai mane zemintu ne tik kaip moteri,bet ir kaip asmenybe.Sakoma,lasas po laso ir akmeni prataso.

3. Butent turi poreiki,nes kitu atveju,neatleistum.Bet tai galima traktuoti kaip egoizma,nes tai tau patogu(materialiai,emociskai ir kt.)O gal saziningiau ir savo ir kito zmogaus atzvilgiu,atleisti ir paleisti?

4. O tau kas paciai yra pagarba(vyrui,moteriai)?

5. Ir kas is to paciai,kad suzinosi del kokiu intenciju jis tai padare.Argi sumazes skausmo jausmas,nepasitikejimas?

6. Gal daugiau mada atleisti(del vaiku,del saves) net ir savais sumetimais,bet nesvarbu,kad su kiekvienu atleidimu esi pasmerktas  buti ne savimi.


1. Prie ko cia sentimentalumas? As esu zmogus, ne kiborgas.
2. O mane negali pazeminti kitas zmogus, save pazeminti galiu tik as pati. Klausimas tik tame, kaip? Jei vadovausiuosi vendeta t.y. kersto jausmu, pazeminsiu save ne maziau, nei tas kurs psinaudojo mano pasitikejimu.
Mes nekalbam apie recidivistus, o apie vienkartinius nuklydimus.

Ir pagaliau, jei moteris nemato tame problemos, ji samoningai priima to vyro nuotykius, ji nesizemina, ir jos niekas netrypia. Tiesiog ju seimoje kitokios vertybes. Juk yra, tarkim, svingeriu poros. Na ne visi sureiksmina monopolizuoja seksa. Kitiem svarbiau emociniai rysiai, nei fiziologija.

3. O jei jiems abiem nereikia to "paleidimo"? Viskas priklauso nuo abieju zmoniu poreikio. Jei vienas ju nori atleisti, o kitas praso atelidimo. Kokia prasme draskyti ir irodineti neva savo principus?

4. Autoritetas, tolerancija, priimti zmogu tokiu, koks jis yra.

5. Nezinau kaip kitom, bet stengiuosi suvokti kito zmogaus veiksmu esme. Taip man lengviau suvokti veiksmu intencijas. Nes veiksmas, veiksmui nelygu.

6. Idiotizmo virsune atleisti del mados, ar dar del kazko, jei ne del saves. Va kai darai del saves, negali prarsti saves, nes darai sau, tai tavo asmeninis pasirinkimas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 08 balandžio 2012 - 19:36
#378
QUOTE(Moonte @ 2012 04 08, 20:19)
O mane negali pazeminti kitas zmogus, save pazeminti galiu tik as pati. Klausimas tik tame, kaip? Jei vadovausiuosi vendeta t.y. kersto jausmu, pazeminsiu save ne maziau, nei tas kurs psinaudojo mano pasitikejimu.
Mes nekalbam apie recidivistus, o apie vienkartinius nuklydimus.

Ir pagaliau, jei moteris nemato tame problemos, ji samoningai priima to vyro nuotykius, ji nesizemina, ir jos niekas netrypia. Tiesiog ju seimoje kitokios vertybes.

tolerancija, priimti zmogu tokiu, koks jis yra.


Idiotizmo virsune atleisti del mados, ar dar del kazko, jei ne del saves. Va kai darai del saves, negali prarsti saves, nes darai sau, tai tavo asmeninis pasirinkimas.



As nekalbu apie vienkartinius atleidimus.Zmogus gali paslysti,bet tik viena karta. O kur garantija,kad jis to nepadare(nepadarys) ir n-kartu.Nejau tas kas paslydo,gali atsilaikyti ir kitus kartus,kas garantuos.Nesamoningai apgautas zmogus kiekviena uztrukima pripaisys jau nuklydimu.Turi buti labai stiprus zmogus,kad nepasiduotu tokioms mintims,ir tas net ir vienkartinis atleidimas tik teorinis,bet praktiskai zmogus,kaip ir pati sakai ne kiborgas,ir negali atsiriboti nuo savo pasamones,minciu.

Taip,jeigu ji priima tuos nuklydimus kaip norma,tai jai manau ne visai rupi kas ir kodel(gal tai greiciau saviaupgaule,o gal ji turi savu materialiu sumetimu). Suprantu,bet nepateisinu.

Priimti zmogu su savo pliusais ir minusais,tai ne tas pats,kas toleruoti i jo pasibegiojimus.

Bet tai dazniausias ,ypac moteru,pasiteisinimas,kodel atleido vyro smurta,nuklydimus.O tiesa tik viena,jos atleidzia ne del saves,o del baimes likti vienoms,del materialiniu dalyku.O tai jau kita medalio puse.
O ka tau reiskia atleisti del saves?
Atsakyti
#379
QUOTE(Neta& @ 2012 04 08, 21:21)
As nekalbu apie vienkartinius atleidimus.Zmogus gali paslysti,bet tik viena karta.
1. O kur garantija,kad jis to nepadare(nepadarys) ir n-kartu.Nejau tas kas paslydo,gali atsilaikyti ir kitus kartus,kas garantuos.Nesamoningai apgautas zmogus kiekviena uztrukima pripaisys jau nuklydimu.Turi buti labai stiprus zmogus,kad nepasiduotu tokioms mintims,ir tas net ir vienkartinis atleidimas tik teorinis,bet praktiskai zmogus,kaip ir pati sakai ne kiborgas,ir negali atsiriboti nuo savo pasamones,minciu.

2. Taip,jeigu ji priima tuos nuklydimus kaip norma,tai jai manau ne visai rupi kas ir kodel(gal tai greiciau saviaupgaule,o gal  ji turi savu materialiu sumetimu). Suprantu,bet nepateisinu.

3. Priimti zmogu su savo pliusais ir minusais,tai ne tas pats,kas toleruoti i jo pasibegiojimus.

4. Bet tai dazniausias ,ypac moteru,pasiteisinimas,kodel atleido vyro smurta,nuklydimus.O tiesa tik viena,jos atleidzia ne del saves,o del baimes likti vienoms,del materialiniu dalyku.O tai jau kita medalio puse.
5. O ka tau reiskia atleisti del saves?


1. O jus galite duoti garantijas uz save? As ne. Rodos pragyvenau su vyru ne viena desimtmeti, pzinojau tik viena ji, biblijine prasme, ir tai negarnatuoju, kad nepamilsiu kita, nepajausiu aistra kitam zmogui. O ka kalbeti apie kita zmogu.
Tiesa pasakius nesuprantu paranojos. Jei atleidau, tai ne tariamai, o istiesu, jei tai yra mano apsisprednimas, vadinasi, privalau pasitiketi zmogumi.

2. O prie ko cia sviapgaule, is kur tas noras sumenkinti kito zmogaus pasirinkima. Va as nemoku atskirti sekso nuo sielos, man seksas susijes su dvasiniais isgyvenimais. Bet jei to negaliu, neatmetu prielaidos, jog kiti gali, ir visai nebutinai, tie zmones yra menkaverciai nei as, brangute.

3. Toleruoti galima viska, jei gebi tame izvelgti prasme, ir nesikerta su vertybem. Ypac jei priimi zmogaus pliusus ir minusus.

Vertybes yra visuomenines ir asmenines.

4. Cia jusu noras taip matyti. Zinoma, negaliu atmesti ir tokios prielaidos, bet nenoriu buti tendencinga, nemanau, kad toks reiskinys vyksta masiskai. Tikiu MEILE, todel galvoju, kad dazniausiai zmones vienas kitam atleidzia is meiles. Kai mylima is tiesu, o ne tariamai, mylimais zmonemis nesimetoma, kai jie prasizengia, nes myli zmogu ne uz tai koks jis yra, o uz tai, kad jis aplamai yra. Antzmogiska ryte myleti, o vakare - lydekai paliepus, zmogui panorejus- nustoti.

5. As aplamai gyvenu tik del saves brangutes. Tai reiskia, save apsupu mano sirdziai brangiais zmonemis. Dirbu megiama darba, kuris sutampa su hobi. Padedu zmonem todel, kad to noriu pati, nelaukdama is ju padekos. Stengiuosi padaryti, kad jiems salia manes butu komfortabilu, nes man salia laimingu zmoniu gyventi yra maloniau, nei tarp surugeliu, gyvenimu nepatenkintu. Velgi jei yra problemos, jas salinu, del saves prangutes, nes nemegstu apsikrauti problemomis. Su vyru gyvenu todel, kad as ji myliu, ir atleisiu jam, jei reikes, del tos pacios priezasties (jis to nezino 100 proc., bet itaria, kad jam bus atleista). Jis puikiai mane pazista ir zino, jei ka sutiksiu ir pamilsiu, ji paliksiu.

O gale, uzsiskaninimui.
Man patiko vienos moters, smurtaujancio alkoholiko zmonos mintys, nesenai diskutuodama SM atsiminiau. Kai as jos paklausiau, kodel tu su juo nesiskiria; - ji man atsake "Man jo daromas fizinis skausmas yra mazesnis, nei dvasinis skausmas, kuri as jausciau gyvendama be jo".
Neturiu poreikio abejoti zmogaus mintim, nenoriu jo ireminti i nenormalumo remus, ieskote tame priklausomybes fromu ir t.t. Tiesiog tikiu, jog yra tokios moterys, kurios pakelia tiek fizini tiek dvasini skausma, juk isdavyste irgi skaudina. Tad ne man jas teisti, jog jos renkasi mazesni anto ju skausma, kai pati to netoleruociau. Jei mano protas nesuvokia, ar as turiu teise menkinti ju pasirinkima... Vadinti jas nepilnavertemis, klyjuoti kaip etiketes joms fobijas?
Atsakyti
#380
QUOTE(Moonte @ 2012 04 08, 17:32)

As irgi neisivaizduoju gyvenimo be sunaus, vyro, savo tevu, giminiu, nes jie visi yra mano kaip asmenybes, svasties, formuotojai. Be ju as esu ne as. "Ismetus" viena ju is mano gyvenimo, netekciau savo dalies, nuskursciau. Ir nieko tame blogo nematau. Mano tevas mires, o po sia diena megstu su juo "pasitarti", visada mintyse mastau, ka pasakytu tevas, vienu, ar kitu klausimu.
Man yra vertybe dvaisniai, emociniai saitai. Jei to nera siemoje, atsirapsau tai ne seima, o surogatas, parodija jos. Po stogu be emociju gyvena bendrasavininkai, nuomininkai, kambariokai. Ir tai, per ilga bendravima su zmogumi atsiranda emociniai rysiai.

Dar kara pasikartosiu, alteidi ne tam, kad kazkam itiktum ir patiktum, VISU PIRMA ATELDI DEL SAVES, nes turi poreiki. Taip ir gyventu, kol pats zmogus noretu taip gyventi. Siaip, niekada nesupratau, kodel bandoma tarp saves sieti pagarba ir seksa su ktiu asmeniu... Suprantu, kad zmogus nori isvengti atsakomybes - meluoja, kad naudojasi kitu nesuteikdamas jam teise i informacija, kurios deka, kitas, kuri apgaudineja, galetu rinktis. Bet kuo tai susije su pagarba, nesuprantu... Tai daugiau susije su nusivilimu, lukesciu neissipildymu.


drinks_cheers.gif nu kaip TAIP tai negaliu
Papildyta:
QUOTE(Neta& @ 2012 04 08, 20:21)
As nekalbu apie vienkartinius atleidimus.Zmogus gali paslysti,bet tik viena karta. O kur garantija,kad jis to nepadare(nepadarys) ir n-kartu.Nejau tas kas paslydo,gali atsilaikyti ir kitus kartus,kas garantuos.Nesamoningai apgautas zmogus kiekviena uztrukima pripaisys jau nuklydimu.Turi buti labai stiprus zmogus,kad nepasiduotu tokioms mintims,ir tas net ir vienkartinis atleidimas tik teorinis,bet praktiskai zmogus,kaip ir pati sakai ne kiborgas,ir negali atsiriboti nuo savo pasamones,minciu.


Laikas suprasti jau, kad gyvenime nfgeali būti jokių garantijų, jokių. dėl nieko.
Atsakyti
#381
QUOTE(given444 @ 2012 04 07, 09:12)
nebe ta? o tai jau minusas? tu to dar nezinai.

kazkaip nesupratot mano klausimu, nes atleidimas visai nereiskia lygiavertisku santykiu atnaujinimo.

todel, atleisti, taip, butina. biblija ir psichologai pasakys: atleisk, kad ir del saves. del saves. nes neatleidimas eda visu pirma tik tave. bet...stop. tarkim, po atleidimo reikia su PROTU apsvarstyti, ka darysi toliau. gali atleisti ir paleisti, ta prasme, neiti per save, jei nebegali pasitiketi, nelauzyti saves, neprievartauti. juk dar nezinai, kaip atleidus jausies. gal nuolat jausi baime, gal nuolat galvosi kur uztruko... jau sitie jausmai ir rodys kad jusu santykiai nebera "tas pats rysys". na zodziu, sunku man isreikst ka turiu omeny.
tai ka noriu pasakyt. jei nori toliau gyvent su vyru ir pasitiket, valio. thumbup.gif  bet biblija ir psichologai jau NEIPAREIGOJA butinai noreti gyventi ir pasitiketi lygiai taip pat tuo zmogumi. cia panasiai, kaip: zmogzudziui atleidai, bet draugystes tai su juo nevystai. ax.gif taigi, zodziu, kaip tikintieji pasakytu: teismo diena nebusi paklaustas, ko nesugebejai toliau pasitiketi tave isdavusiu zmogumi. teismo diena uzteks to, kad atleidai, t.y. nebelaikai kazkokio gruzo, pykcio pries ta zmogu, linki sirdy jam gero, laimini...na tiesiog. nes toks dalykas DAR zmogaus(kiekvieno) jegoms.

Su viskuo drinks_cheers.gif

QUOTE(Moonte @ 2012 04 08, 09:03)
* Lygiai taip pat, jei esi asmenybe, tave nepersekioja noras irodyti sau ir kitam, jog tu asmenybe, tiesiog tu zinai tai, tau tai yra norma. Niekam gi nera poreikio irodineti, jog esi zydraakis, zaliaakis, rudaakis ir t.t. Tai matosi plika akim. O va tas, kuris apsiputojes irodineja jog yra asmenybe, vadovaujasi ne protu, o ambicijom, va tas ir yra bestuburis.

** Anot jusu, tureciau palikti savo vyra, nes jis yra kaulais ir skuras priauges prie manes, esu jo "narkotikas". Suvokdama savo galia jam, branginu tai, dekinga jam, kad savo achilo kulno neslepia, nebijo buti silpnas, juokingu. Tas jo silpnumas yra jo stiprybe. Gija, kuri vis labiau prie jo pririsa, mus suartina. Malonu suvokti, kad pasaulyje yra zmogus, kuris tave besalygiskai myli.

* drinks_cheers.gif

** Kaip gražu. wub.gif


Moonte rašo apie tokį emocinį artumą, skūros priaugimą, kad būtų galima pagalvoti apie individualumo praradimą poroje, asmenybių susiliejimą iki išnykimo ribos, bet jos pačios niekaip negalėčiau tokia palaikyti (kiek matau čia, ką ji rašo). Man ji netgi labai asmenybė atrodo.
Ir dar atrodo, kad jūs mąstot praktiškai apie tą patį, bet kažin kodėl užsimanėt pasiginčyt. biggrin.gif Manau, čia nė viena meilės, emocinio prisirišimo neprilygina savęs praradimui. O santykiai turėtų mus praturtinti, auginti, o ne atimti iš mūsų kažką...
Dėl atleidimo. Taip, tai darom mes dėl savęs pirmiausia, nes mus pačius tai graužia labiausiai. O ką vėliau darysim, tai irgi dėl savęs pačių. Neta& rašė: "su kiekvienu atleidimu esi pasmerktas būti ne savimi". O kas, jeigu neatleisdamas, nebebūdamas su tuo žmogum esi priverstas dar labiau būti ne savimi?
Atsakyti
#382
QUOTE(Moonte @ 2012 04 08, 22:43)
1. O jus galite duoti garantijas uz save? As ne.O ka kalbeti apie kita zmogu.
privalau pasitiketi zmogumi.
2. O prie ko cia sviapgaule, is kur tas noras sumenkinti kito zmogaus pasirinkima. Va as nemoku atskirti sekso nuo sielos, man seksas susijes su dvasiniais isgyvenimais. Bet jei to negaliu, neatmetu prielaidos, jog kiti gali, ir visai nebutinai, tie zmones yra menkaverciai nei as, brangute.
3. Cia jusu noras taip matyti. Zinoma, negaliu atmesti ir tokios prielaidos, bet nenoriu buti tendencinga, nemanau, kad toks reiskinys vyksta masiskai. Tikiu MEILE, todel galvoju, kad dazniausiai zmones vienas kitam atleidzia is meiles. Kai mylima is tiesu, o ne tariamai, mylimais zmonemis nesimetoma, kai jie prasizengia, nes myli zmogu ne uz tai koks jis yra, o uz tai, kad jis aplamai yra. Antzmogiska ryte myleti, o vakare - lydekai paliepus, zmogui panorejus- nustoti.

4. Su vyru gyvenu todel, kad as ji myliu, ir atleisiu jam, jei reikes, del tos pacios priezasties (jis to nezino 100 proc., bet itaria, kad jam bus atleista). Jis puikiai mane pazista ir zino, jei ka sutiksiu ir pamilsiu, ji paliksiu.


Neturiu poreikio abejoti zmogaus mintim, nenoriu jo ireminti i nenormalumo remus, ieskote tame priklausomybes fromu ir t.t. Tiesiog tikiu, jog yra tokios moterys, kurios pakelia tiek fizini tiek dvasini skausma, juk isdavyste irgi skaudina. Tad ne man jas teisti, jog jos renkasi mazesni anto ju skausma, kai pati to netoleruociau. Jei mano protas nesuvokia, ar as turiu teise menkinti ju pasirinkima... Vadinti jas nepilnavertemis, klyjuoti kaip etiketes joms fobijas?



Idomu su tavimi diskutuoti,bet,yra tema(cia pat),kuri paneigia kai kuriuos tavo teiginius.

1. Ne as negaliu garantuoti,nei uz save,nei tuo labiau uz kita..Sakai privalu,bet kodel,kad paciai butu lengviau,o gal lengviau paleisti?!
2. Kodel is karto sumenkinti,bet ar tai nuosirdus pasirinkimas,ar is prievoles,su savais egostiniais poreikiais,tik pats sau zmogus gali atsakyti.
3. Tikiu meile,bet ja nereiketu manipuliuoti..Todel esu kategoriska. Butent,mylimais zmonemis nesimetoma , todel pasibegiojimu ir atleidimu nepateisinu.
4.O kodel jis nezino,jeigu esi isitinusi,kad jam atleisi,tai buk atvira ir sau,ir jam.O jeigu jis pamils kita,manai taip lengvai sugebesi paleisti,nebus skaudu,ar apsimesi,kad jam atleidai(),o paciai sirdis plys?!

O kas sako,kad menkinti,ne, tiktai tos moterys nebuna atviros nei kitiems,nei tuo labiau sau.Psichologai sakytu,kad tokiu moteru psichika pazeista,nes joms fizinis skausmas reikalingas kaip oras. Tai jau priklausomybe .
Atsakyti
#383
QUOTE(Neta& @ 2012 04 09, 00:04)
4.O kodel jis nezino,jeigu esi isitinusi,kad jam atleisi,tai buk atvira ir sau,ir jam.O jeigu jis pamils kita,manai taip lengvai sugebesi paleisti,nebus skaudu,ar apsimesi,kad jam atleidai(),o paciai sirdis plys?!

Kad ir kaip skaudėtų patiems, mylimiems žmonėms mes linkim laimės. Net jeigu ta laimė su kitu žmogum. Kai egoizmas nebeims viršaus, tada sugebėsim atleisti.
Atsakyti
#384
QUOTE(Neta& @ 2012 04 09, 00:04)
Idomu su tavimi diskutuoti,bet,yra tema(cia pat),kuri paneigia kai kuriuos tavo teiginius.

1. Ne as negaliu garantuoti,nei uz save,nei tuo labiau uz kita..Sakai privalu,bet kodel,kad paciai butu lengviau,o gal lengviau paleisti?!
2. Kodel is karto sumenkinti,bet ar tai nuosirdus pasirinkimas,ar is prievoles,su savais egostiniais poreikiais,tik pats sau zmogus gali atsakyti.
3. Tikiu meile,bet ja nereiketu manipuliuoti..Todel esu kategoriska. Butent,mylimais zmonemis nesimetoma , todel  pasibegiojimu ir  atleidimu nepateisinu.
4.O kodel jis nezino,jeigu esi isitinusi,kad jam atleisi,tai buk atvira ir sau,ir jam.O jeigu jis pamils kita,manai taip lengvai sugebesi paleisti,nebus skaudu,ar apsimesi,kad jam atleidai(),o paciai sirdis plys?!

  O kas sako,kad menkinti,ne, tiktai tos moterys nebuna atviros nei kitiems,nei tuo labiau sau.Psichologai sakytu,kad tokiu moteru psichika pazeista,nes joms fizinis skausmas reikalingas kaip oras. Tai jau priklausomybe .


Dekiu. Nemanau, kad ta tema ka patvirtina, ar paneigia. Kad ir mano izvalgos nera aksioma, o tik siaip pasvarsymai "garsiai".

1. Privalu, jog tai pacio asmens pasirinkimas. O brandus zmogus uz savo pasirinkima, ar pasirinkimo pasekmes nesa asakomybe pats. Infantilai linkepermesti atsakomybe kitam. O koks pasirinkimas nesvarbu.

2. O as nieko pries, kad zmones tenkintu svo EGO. Sovietu laikais idiege, jog egoizmas privalomai yra blogis. Nesamone. Altruizmas irgi savos rusies savo EGO tenkinimas. Mes pasauli mylime, suvokiame ir t.t. per save brangucius. Kad ir Biblijoje rasoma "Mylek savo artima, kaip pats save". Nemokesi myleti save, nemokesi myleti ir kita. Man ne tiek svarbu, del kokiu priezasciu zmogus pasirinko, svarbu, kad tai butu jo samoningas pasirinkimas. O kai renkiesi samoningai sau nemeluoji.

3. Visi zmones manipuliuoja, visi. kaip minejau, svarbu ne manipuliacija (veiksmas), o intencijos, kuriu vedini zmones manipuliuoja. Net ir dabar jus bandote ta meile paversti tramdomaisiais marskiniais, lakmuso popieriuku. Jei zmogus elgiasi ne taip kaip jums patinka, vadinasi, jis nemyli, negerbia...
"Mes ne dievai, mums lemta klysti". O kai kuriem atrodo, jei jau myli, susituokei privalai tapti sventu.

4. O todel nezino, kad esu linkusi ateilsti siandiena, o kas bus rytoj, nezinau. Jei daviau zodi, esu linkusi ji teseti. Kita vertus as gi nezinau intenciju kuriu vedinas vyriokas man buvo neistikimas. Negaliu duoti garantiju, nes jausmai yra ne statiski, o kintantys. O meluoti, kaip jus rasene, nenoriu nei jam nei sau, palieku sau prielaidas, nereminu savo pasirinkimo.


QUOTE(mylimuke @ 2012 04 09, 00:48)
Kad ir kaip skaudėtų patiems, mylimiems žmonėms mes linkim laimės. Net jeigu ta laimė su kitu žmogum. Kai egoizmas nebeims viršaus, tada sugebėsim atleisti.

Atsakyti