QUOTE(mylimuke @ 2012 04 10, 10:31)
Blin, aš irgi turbūt negalėčiau toliau gyvent, jei ir negraužčiau kito žmogaus, tai save iš vidaus tikrai.
Bet kiekvienas savo laimės kalvis esam... Keisti man pareiškimai "padaryti kitą laimingu". Jei jis nėra toks, tai ar bus? Nežinau. O ir kaip tu kitą padarysi laimingu, jeigu pats toks nesi?
Aną postą ir rašiau prisiminusi šią knygą. Nors jos pačios neskaičiau, tik straipsnį apie skirtingas meilės kalbas.
Ir visgi, pripažinsiu, kad ne visomis jomis tikiu... Jeigu vien tik plepalai ir nieko daugiau, tai netikiu aš, niekaip.
tai vat ir užsigraužėm abu
aš tą knygą skaičiau, ir ten tikrai yra vertų apmąstymų skyrių. Vien plepalais aišku nėra reikalo tikėti. Toje knygoje rašoma, kad žmogus savo meilę kitam parodo įvairiai: per prisilietimus, per paslaugas, palaikymu kito žmogaus. Retai kada vienas žmogus kalba visomis meilės kalbomis. Taip būna tik santykių pradžioje.
Papildyta:
QUOTE(Nervita @ 2012 04 10, 10:38)
as ir apie tai galvoju...paleisti.. ir as ji paleidus...tik jis niekur neina....na bet bus kaip jums .. nes jis neistvers
Papildyta:
ne taip supratot... as dabar nenoriu girdeti...manyciau cia kaip savisauga..kad vel nebuciau iskaudinta
jei abu stengsis, gal ir nebus taip, bet viduje dažniausiai jauti kuria linkme krypsta santykiai.
Dėl savisaugos- tai esu perėjus tai. Taip užgniaužiau jausmus, kad jis ir padarė savo išvadas. Kaip bebuvę, dėl to nesakau, kad esu laiminga, jaučiu pilnatvę, bet bent jau jaučiu ramybės antplūdį, lyg kas sunkų akmenį nuo krūtinės būtų nuridenęs