QUOTE(Armina @ 2005 11 25, 19:17)
Galiu užgarantuoti, kad savo ausimis girdėjau ir akimis regėjau, paiimdama savo atžalėlę po pietų, kaip auklytė ejo čiulptuko vienai mergytei atnešti

Bet ji jau atsigulusi virkavo
O kaip dabar, gal jau atprato nuo čiulptuko?
AAA, sveika prisijungus

Puikiai atsimenu tave. Prieš savaitėlę ryte tu stovėjai ant laiptų ir turbūt kankinaisi girdėdama savo mergaitės verksmą. Tą rytą pagalvojau, kad naują vaiką atvedė, bet pamačiau mūsiškę Eliją. Audronė pasakė, kad ji po ligos atprato nuo darželio. Bet kol mudvi su vovere nusirengėme, tai tavo mažoji nusiramino ir išeinant jau neberadau tavęs ant laiptų
O mano draugužei pietų miegelis vis dar peilis, ji jo nemiega,nes nori savo čiulptuko, bet darželyje gėdinasi

. Tai va ir gaunasi tokia nesamonė, grįžta siaubingai pavargusi. Negana to, įtariu, kad būten per pietų miegą ji man ir sušala, nes iš jos žodžiu suprantu, kad ji neguli, o sėdi. O žinai sėdint , su maikute ir triusikėliais, apsiklojus iki pusės, tikrai šalta. Pirmadienį pakalbėsiu su auklėtojom, kad jei jau taip, tai tegul golfuko nenuima, nes vėl pasigavom slogą. O kadangi mes turime adenoidus (laukiam pavasario, kad išoperuotų) , tai jos atsikratyti mums labai sunku.
Na pakankinsiu dabar save

Armina, ar labai verkė mano mažoji prieš miegą ? Tai tikrai buvo mano voverė, nes ji vienintelė turi šią problemą
.... Aš esu Tavo Angelas Sargas. Net ir tuomet, kai nieko aplink nebus, aš rūpinsiuosi Tavimi, nubučiuosiu Tavo ašaras, lietingą dieną sušildysiu Tavo veidą šypsena. Mudu visada išliksime gerais draugais, nes juk kiekvienam kažko reikia. Ir tam esu Aš Tavo Angelas Sargas ...