Kiek anksčiau rašiau, kad nežinau, kaip pavyks pagimdyti ir ar iš vis pavyktų nusiteikti gimdymui be nuskausminamųjų. Šiandien jau sūpuoju savo mažąjį, tai norėjau savo trigrašį apie nuskausminimą įkišti.
Man neteko laimės pagimdyti pačiai, nes gimdymas nesusiklostė taip, kaip turėjo, tačiau sąrėmių ir viso ko bent jau pradžios suprasti teko. Atrodė, kad skauda, kad išeisiu iš proto, nepadės nei masažai, nei kamuoliai, nei kvėpavimas, nei dainos ar šokiai net jei juos šoktų visas ligoninės personalas. Iš tiesų, buvau labai neteisinga linkme savo mintis nukreipusi. Tai supratau tada, kai darė epidūrą - reikia susiriesti ir sėdėti nejudėti, nes pavojinga. Ką jūs manot? Iki tol sienom buvau belipanti ir plyteles nuo sienų belupanti, bet kai baimė įvarė į kampą ir reikėjo gerokai pasėdėti, kol anesteziologė kažką nugaroje kuitėsi, nepajutau nei vieno iš sąrėmių (o jų buvo tikrai ne vienas). Manau, kad sugebant dorai susikaupti ir nukreipti savo mintis nuo skausmo, tikrai įmanoma gimdyti be nuskausminimo. Kitas klausimas - kaip taip padaryti?
Paskutinį gimdžiau JAV ir tik po gimdymo galėjau pasakyt kas man padėjo - tas privatumo, sauguo jausmas, kurį sukurė būtent rami aplinka ir naktinė lampe vietoj ligoninės šviesų 
. Reikia duoti smegenims darbo, t.y.uzimti jas kuo kitu, kad neturetu kada justi kaip skauda. As intensyviai skaiciavau grindu plyteles visokiais isivaizduojamais ornamentais 
...noreciau tiketi 
, bet suveike super 
as irgi norejau ismegint akupunktura,tik kad nespejau 
