Pradedančios vairuotojos

O kiek dabar uz vairo?

Nuuu...jau greit 3 menesiai
Bet iki siol labai dziaugiuos sesdama uz vairo, tai pasiparinu tik kai i koki kamsti pakliunu ar po aikstele tris kartus ratus suku nerasdama vietos Bet visai pasitikiu savo jegom...tiksliau zinau galimybes

Tikrai taip,turiu drauge,ji jau nevienerius metus vairuoja,bet vis dar bijo vairuoti,daznai daro avarijas,labai yra issiblaskius ir nuolat del visko stresuoja.

Vairuoju pusę metų, iškart pradėjus važinėti jaučiaus gana drąsiai, sakyčiau net per drąsiai, nes prieš keletą savaičių padariau šiokią tokią avariją. Gerai neapsidariau rikiuodamasi į antrą juostą ir įkaliau kitai mašinai į šoną. Po avarijos vėl sėsti prie vairo buvo dar baisiau nei pirmą kartą po egzamino.. Dar ir dabar vairuoju nevisai drąsiai, taip nebuvo net pradžioje. Labai tikiuosi, kad tai praeis O baisiausia man, kaip ir kelioms prieš tai, rikiavimas į kitą juostą dideliame sraute ir važiavimas nežinomu maršrutu.

Kad jį kur tokį orą. Bandžiau pro fūra pravažiuot 2 juosta, kad nedulkintų ant manęs purvino vandens prieky važiuodama. Aš greičio, ta irgi tikrai ne 50 važiavo, dulka tiek kad vargiai matau kelią, o prieky perėjos... nesąmoninga situacija. paskui man kliūtis buvo, sustojau , praleidau ir iš lėto grižau. Dar nusprendžiau kad noriu naujų valytuvų. Tas vanduo ant kelio nieko gero, nėr ką kalbėt apie mašinos švarą.
Kas klausėt dėl streso. Mažiau streso vairuot buvo po kokių dviejų mėn, bet ir tai tuo kasdieniu maršrutu, bet jis nėra lengvas. Visada piko val. ir miesto centras. Bet kai kur į šoną kitais keliais reikėdavo pavažiuot tai biškį būdavo streso. Dbr po pusės metų jau kaip ir nėra to streso bet kur galiu važiuot, tik apgalvoju maršrutą. Gal kiek neramina kai daug eismo ir kad pataikyčiau į reikiamas juostas, ypač žieduose, arba kai reikia išsukti į kairę iš šalutinio ir reikia pralįsti pro mažą tarpelį (o kai už nugaros kas stovi tai atrodo tik ir nori kad greičiau aš dingčiau). Bet kad ir dbr paprašytų kur nors nuvežt ir važiuočiau, o jei dar pasakytų kur kada sukt tai išvis pasaka. Jau pravažiavau ir tuo žiedu kur anuos du kartus vos nesusikūliau. Sugalvojau Tiesiog nebėra įtampos. Ar čia tas pats kaip stresas.. Be to žinau savo auto elgesį, kada kokią pavarą mėgsta, kiek sukasi, kaip neužgesti, jaučiu gabaritus, yra įgūdžiai ir tai pridda pasitikėjimo. manau daugumai panašiai.
Papildyta:

Ir man taip buvo. Praeis, tik nepasiduok, važiuok ir važiuok, tik būk atidesnė ir būtinai neskubėk. Dažniau dirstelk per petį prieš rikiuodamasi - suteiks pasitikėjimo. Dar galima baimę išmatuoti kilometrais, pvz, ji yra 200km ilgio. Kai nuvaziuosi 200km, baime bus sunaikinta.

O, tai kas jau pildet autoivykio deklaracijas, tai ja turi pristatyti kaltininkas savo draudimui, ane?

Draudimui turi pristatyti abu eismo ivykio dalyviai,ne tik kaltininkas,per tris darbo dienas.

Va va ir man rikiuotis pagrindine baime, man is pagreitejimo juostos kiekviena karta kurnors vaziuojant tenka rikiuotis, o ten visada masinu labai daug ir lekia visi. Baisu, kad net juosta pasibaigs, kol atsiras galimybe isiliti i srauta. pfu pfu pfu. Iveikus ta bjauria vieta itampa atslugsta
O siaip vistik taip smagu vairuot

Hm...skaitau skaitau, kad reik pristatyti i kaltininko draudimo bendrove Tai abu turi kreiptis i kaltininko bendrove, taip iseina?Nu, dar nepadariau ivykiu, ale idomu ka reiktu daryt.Deklaracija jau atsikopinau

Taip,teisingai,abu i kaltininko

Aisku, aciu Fui, tikiuos neprireiks dar...

man cia turbut kaip ir daugumai yra nezinomo marsruto baime, bet kai vyras uzsiima su masinom, tai tik pusantro men turiu teises o jau nemazai teko pavazinet ir su skirtingom masinom, nezinau gerai tai ar nelabai va kad ir vakar teko is Karmelavos vaziuot i palemona, ***** tamsu, kelias nezinomas, vyras nuruko i prieki, nera ka sekti, reikia zenklus sekti, biski buvo streso, bet man tai patinka, kiekviena diena vis patirties daugiau tik dar soninio parkavimo baime, bijau ivaziuot kam nors, nors besimokant buvo pats lengviausias pratimas, ir regitroj ji gavau, bet ten juk kitu masinu nebuvo