Pradedančios vairuotojos

Nu man tik verkt norėjosi, nesuprantu, kaip man teises davė. Turbūt drąsos įgausiu, kai vėl su dyzeline galėsiu važiuot, gatvės bus sausos, ai ir dar reikia kad visos mašinos būtų guminės, kad nebijočiau žalos padaryt...

jei reikes staigiai ka daryt-sankabos nelabai reiks,reiks stabdziu arba gazo,o sankaba tik paskui(jei jos isvis prireiks ).
O as mazute,kojos trumpos,tai minant pedalus kulnas ore kabo,ir kad nuo stabdzio ant gazo perkelti turiu koja pilnai nuo grindu atkelti,o sankaba iki galo tai tik pirstais isminti siekiu...

Na tau bent teises dave, mano vyrui nedave, tiek pinigu sukiso, ir galvoju gal ir gerai? Visko keliuose buna..
Nieko, igusit, vaziuokit pamazu, KET pavartykit. Keista, as kai vaziavau, as nieko nebijojau, as labiau norejau, kad manes bijotu. Buvau biski mandresne, ir kitiems nesilaikantiems taisykliu papypindavau, taip kad nebijokit, jums tik pirma diena, taip kasdien varinesit, pamazu ir iseis.. sekmesss

Digse, prie benzinines reikia priprast, tad pradzioj siulyciau nuvaziuoti kurnors kur nera didelis eismas ir bandyti ismokt isibegeti, sustoti, vel pajudeti is vietos. Kol pajusite kaip dirba sankaba. Ir galbut pradziai rinkites trumpesnes atkarpas ir kelius, kurie jums yra zinomi

Tai va, kad teoriškai aš žinau, kaip važiuot, o įgūdžių ir dar su benzinine tai trūksta, oi trūksta. Kasdien nevažinėsiu , tik kokį kartą per savaitę manau, kai jau priprasiu gal ir dažniau.. Dabar per daug streso, o ir reikalo nėra kasdien važinėti... Kai dar tik teises laikiaus svaičiojau, kad va iš sporto klubo kai kartu važiuosim aš jau vairuosiu, ar į kokią Megą ar dar kur reikės ir kartu važiuosim aš vairuosiu... Dabar kažkaip fantazija atšoko, nervai aprimo, bet jaučiu vėl reiks sėst už vairo, vėl ta pati tragedija bus Dėl eismo tai jis nebuvo šiandien didelis, mieste tik mažą atkarpą važiavom, nesudėtingą... Ir žinomų kelių man nėra, aš galiu ir 10 kartų pro ten pat važiuoti, ir 11-ą, jei kartu niekas nesėdi - pasiklyst

Man irgi, kaip perejusiai is dyzelio i benzinine, buvo problemu - nejauciau kiek gazo duot, pavaros irgi sunkiai junginejos, bet iskart isvaziavau i miesta ir taip kasdien be problemu As tai save ragindavau visad vazineti, pvz.lija, uz vairo, sninga, uz vairo, kitaip neismoksi
bet siaip esu pries eisma su vyru nakti isvaziavus, labai tamsu buvo, nieko mes nematem o kam nepasitaiko tik ten maza atkarpele buvo

Sveikos
Na va, sutaisem mes mašinuką ,pasirodo nuo dregmes užtrumpino laidus, o ta diena kaip tik labai lijo, ištirpo sniegas, ir mašina atsidure baloj, ir visa vakara ir nakti pravažiuojančios mašinos ją apipildavo " nuo galvos iki kojų" ,vyras pakeite laidus ir žvakes, džiaugiuosi kad nebrangiai kainavo..., tai va, mergaites, nestatykit mašinos, kur ją gali labai aptaškyt...
Aš tai žinokit visada pašneku su mašinuku, kai įsedu paprašau kad nuvežtu saugiai ,o paskui padekoju ,o kokioj rimtesnej situacijai, tai ir garsiai pašneku, vyras sako kad aš ,o buna kad koleges vairuojančias tenka pavežt, tai kažkaip nervuotis pradedu, geriau vienai

ok, tai vistiek su kaire tik sankaba minama, o ne stabdis ar gazas. bet to jei staigiai stabdau vistiek instinktyviai iskart sankaba minu, nelaukiu kol masina pradeda kratytis (zinau kad be sankabos greiciau stabdosi bet ka ten nutaikysi kai per kelias sekundes reikia sustabdyt). Man niekad nekabo ore kojos. O gal reiketu sedyne arčiau pasistumt, jei pedalu nepasieki..

Nenorekit iš pirmo karto priprasti prie mašinos ,o jei dar nuo dizelio prie benzino reikia sesti, man instruktorius sake kad kai kokius 100 kartu pajudesit-sustosit, tai tada priprasit, man jau 100 kartu seniai praejo, bet iki šiol normaliai nepriprantu, mano sankaba reikia iki puse atleisti, kol pradeda kabint, tai buna kai prie švesoforo pirma stoviu, tai sankaba išanksto pradedu atleidinet, laikant stabdį, tai jaučiu irgi negerai sankabai, bet kitaip neišeina, nes kai rodikle žalia trumpai dega, tai buna ir nespeju

100 proc. kaip as.

Aš irgi tai dar gabaritu nejaučiu ,siaubas, bet aš ir prieko nejaučiu ,jei kokioj T formos sankryžoj reikia sukti ,ir gatve siaura ir mašina priešais važiuoja , nu nepagaunu aš to kampo, vis atrodo kad užkabinsiu mašiną
Papildyta:

Bet tai kur Vilniuje tokia aikštele susirast , į mokyklinę nebevažiuosi, nes erdves daugiau reikai, ten kur aš savarankiškai važiavau kai mokiausi, tai ir gyvateles nebus kur sustatyt, o dar mokyklinukai atvažiuoja

Ryt reikia mama vežt į Lazdynų klinikas, man naujas maršrutas, net keleivio vietoj nevažiavau, BIJAU ,o dar labiau bijau mama prigazdint, KA DARYT ,gal taxa kviest, bet tai ....

Digse, tai čia visiems taip būna. Aš kai pirmą kartą važiavau dujine, man sakė kad vairuot manęs neišmokino. Biškį pasipasakosiu, kas nenorit neskaitykit. Su saviške ilgai mokiausi iš vietos pajdėt, kankinau ją, nes niekas dorai negalėjo paaiškint kaip išmokt su benzinu elgtis, visi tik sakė važinėk ir pajausi, o kaip pajaust nieks neaiškino, teko pačiai susipažinti. Mažiau nervų man būdavo su mikrium nuvažiuot į darbą negu su SAVO taip svajota turėti auto. Negalėjau patikėt. Bet lb bijojau kalniukų, bijojau nuriedėt, užgest, atsimušti... Bet iš pat pradžių važiavau, stengiausi, verčiau save, rasdavau reikalų kur nuvažiuot. Iki avarijos. Beje, po jos visai neblogai parvažiavau, dar padanga prisipūčiau. O tada reikėjo nuvežti mašiną į draudimo bendrovę parodyti. Neturejau kur dingti. Buvo pirma savaitė kai važinėju. Išsirruošiau iš namų 7 ryto, kol dar eismo mažiau, pasidabinau ir pirmyn. Nuvažiavau sėkmingai, dar pakeliui gavau laikraštį, jaučiausi kaip tikras miestietis rytais važinėjantis į darbą, geriantis kava ir skaitantis laikraščius. Susiradau bendrovę ir, aišk, dar pusę valandos turėjau laukti kol prasidės darbo laikas. Susitvarkiau ir tada vienintelį kartą esu praįiusi, kad išsuktų atbulom man mašiną, nes už manęs pastatė kitą auto, bijojau, kad dar neišvažiavus iš draudimo vėl bus įvykis. Tuomet nuvažiavau į darbą, nors ir pravažiavau vieną sankryžą, kurioje turėjau sukti, bet apsisukau kitoje. Ir KOKĮ darbą jaučiausi nuveikus iš pat ryto!!! Tuomet viena kolegė man ir sako "tu dabar esi kaip stovintis vanduo, nei pirmyn, nei atgal, turi judėti į priekį, rytoj man kad su mašina atvažiuotum". Man daugiau ir nereikėjo, tik, kaip sako, to spyrio į užpakalį. Apgalvojau maršrutą, kad nebūtų kalniukų ir nuo kitos dienos per 10 min jau būdavau darbe. Aišku būdavo, kad grįždavau ne 5, o 6 kai mažiau eismo, vengiau sukti į kairę, grįždavau šlapia ir tvinksinčiais smilkiniais, bet pamažu viskas išnyko.. po mėnesio, po dviejų jau važiavau visur, nors ne visur ramia širdim. Buvo ir avarinė situacija, buvau apipypinta, aprėkta, bet VISKO IŠMOKSTAMA JEI TIK NORIMA.
Digse, svarbu, kad ne iki avarijos, klijuok lapą, tegul ir jie saugosi ir važiuok. Važiuokit į užmiesčio keliukus, išmok lėtai važiuoti, antra pavara, nes greitai visada lengviau. Išmok posūkius daryti, pajudeti, į kalniuką važiuoti.. tikrai yra mažai važinėjamų keliukų. Žinau čia yra savotiškas šokas, nes su mokykline sekėsi gerai, egzaminas išlaikytas, o čia atsisėdi ir staiga pasijunti nemokša, ir dar aplinkiniai netiki, kad moki.