Kada laikas antram vaikui?

Tai labai idomu jusu nuomone? Kodel vaikam blogai pametinukam?

niekur nesakiau kad blogai. tačiau daug smagiau kai skirtumas didesnis. pati turiu nestipriai vyresni brolį ir sau dar vaikystėj prisižadėjau kad tarp mano vaikų jei turėsiu antrą skirtumas bus ne mažesni kaip treji metai

Ne manęs klausiate, bet pasakysiu savo nuomonę, nes sutinku - pametinukų neplanuočiau. Nes vaikas turi jausti mamos meilę, dėmesį ir artumą. Jei mažyliui dar metukų nėra, o mama jau laukiasi kito, tai jai ir sunku nešiot, o ir šiaip būna visokių nuotaikų, sveikatos nėr ir t.t. o kai gimsta antras, ir pirmajam dar labai dėmesio reikia. Žodžiu, neplanuočiau dėl vaikučio emocinės būklės.
vat kokie 3-5 metai yra jau pakankamas tarpas tarp vaikučių.

visiškai sutinku su tuo, manau kad tėvai apie vaikus turi galvoti, o ne 'aj,man taip patogaiu, vienu kartu užauginsiu, darbas nenukentės'

O as turiu pametinukus ir labai tuo dziaugiuosi. Ne del to, kad isvargstama vienu metu, bet butet del paciu vaiku. Kai matau, kaip dukryte rupinasi broliuku, kaip ji myli, kaip glosto, kaip zaisliuku prinesa, mane kviecia, kai tik broliukas nubunda.. na, neina aprasyti zodziais to, kaip elgesi sesute su broliu. Ar kaip broliukas sekioja akimis sesute visur kur tik ji eina. Sugebetu, begtu is paskos. Prisipazinsiu, labai bijojau antro vaiko, netyciukas gavosi. Bet dabar labai tuo dziaugiuosi. Tarp manes ir brolio buvo 6m skirtumas. Mazai ka bendro turejom, ypatingai, kai jis patapo paauglys, o as buvau dar tik mazvaike, kuriai nepriklause buti jo kompanijoje.

man su broliu skirtumas metai ir keli menesiai ir labai gerai sutarem ,o vyras su savo brolio 6 metai skirtumas tai jau bendravimas ne toks,anksciau sakiau kad tarp vaiku bus 2 metai skirtumas,bet neisejo taip kaip norejau bus didesnis skirtumas

as manau kad vaiku bendravimas tarousavyj (broliu ir sesiu) nepriklauso nuo amziaus skirtumo, viskas priklauso nuo musu, kaip mes auklesim ir mokinsim juos dalintis, myleti ir gerbti vienskita, o skirtumas amziaus cia neprieko. mes kolkas neplanuojam antro vaikelio, nes dar noriu paaugint viena, koki 5-6m manau geras skirtumas, kai vyresneliui jau gali viska normalei paaiskint kaip reik mylet kudikeli, juo rupintis, nes ir jis pats toks mazutis buvo ir juo teveliai rupinosi, dar didele klaisa mamos dar kai vyresneliui uzkrauna mazojo prieziura, jokiu budu manau negalima to daryti, jei jis pats nerodo noro, nes paskui visa gyvenima prikisines ir prisimins kaip mama ji verte su broliu ar sese but, kai tuotarpu jis norejo zaisti.

Na mano vyro ir jo brolio skirtumas 1m, is vaikystes pasakoja tiek, kad kartu ir i kiema ir darugai bendri, ir db puikiai sutaria. Musu su sese skirtumas 7 metai, vaikysteje labai nesutareme, db viskas gerai, kai ji jau suaugusi. As visada pavydejau pusseserem, tarp kuriu skirtumas 3 metai, jos kaip drauges visada budavo.

Is vaikystes su sese man vien blogi prisiminimai, bet kaltinu del to ir tevus, nes visada man uzkraudavo sese, as jos kambari, zaislus turejau tvarkyti, ir pamenu tik tos zodzius, ji juk mazesne

Siuo atveju tai taip pat priklauso nuo visos seimos bendravimo, o ne tik kad gali paaiskinti. Nemanau, kad aiskinimais kaip myleti broli ar sese galima kazko pasiekti. Reikia pavyzdzio, rodyti, kaip tevai myli ir gerbia vienas kita ir kaip myli vaikus. Mano dukryte tik 1,4m vyresne uz broli. Mes jai tikrai neaiskinam, kaip ji turi myleti broli, bet matosi, kad jinai ji dievina. Pabando svetimas zmogus paimti ant ranku, tai taip akimis seka, kad nebandytu issinesti Kaip atsargiai zaidzia, kaip apkabina, buciuoja, supuoja. Paprasciausiai manau, kad jinai mato, kaip mes mylim, kaip dziaugiames, del to ir jinai taip elgiasi. Juo labiau, kad ir jos nepaliekam vienos, nenuvarom. Nori padeti pampersus pakeisti - prasau, nori padeti maudyti - prasau. Viska darom kartu. Pavydo scenu nei karto nebuvo is jos puses. Gal del to, kad nereikejo, nes zino, kad visada apkabinsim, visada atrasim laiko ir jai.
O is kitos puses, kai mamos sako, kad neuzteks meiles dviems is karto... Kazin ka dvynuku mamos i tai pasakytu As taip pat to bijojau, ar uzteks tos meiles. Patikekit, uztenka. Pasidaugina jos kazkaip tai
Tik viena sutinku, tai nera lengva auginti du maziukus. Tik vienas isauga is dantuku dygimo, kitam prasideda Bet kai pagalvoju, jei buciau laukusi tuos tris ar keturis metus iki kito vaiko, nezinau ar as benoreciau. As jau dabar sakau, kad nezinau ar as kada pasiruosiu treciam. As laukiu tos dienos, kai galesiu ismiegoti visa nakti neatsibus paziureti kurio nors vaiko, kai savaitgali galesiu ilgeliau pamiegoti, nes vaikai jau sugebes patys rytais pabuti, pasiimti pusrycius ir zaisti (mano dukryte ankstyvuole, 6val ryto jau atsikelusi). O kai tokie vaikai jau bus, nezinau ar as noresiu dar vieno, kad vel naktim nemiegoti
Nors, gal labai daug kas priklauso ir nuo pirmo vaiko. Jei ramus, lengvai sutariantis, tai as tik uz antra vaika pametinuka. Bet jei pirmas vaikas neramus, verkiantis, daug sergantis, tai geriau jau antra vaika planuoti po keletos meteliu... Na, cia mano nuomone

Nors ir kaip noreciau leliuko, nusprendziau tai atideti metams maziausia

pritariu jums, kad pametinukus ar dvinukus auginti begalo sunku, pagarba tom mamom kurios sugeba, kogero cia tevu, tiksleu mamos pasirinkimas, as zinau kad man butu begalo sunku auginti du maziukus, mano pirmagimis iki 1omen keldavosi naktim pas 30-40min, niekur ramiai nepabudavo, i lauka ramei iseiti negalejom, nes parsinesdavau klykianti, dabar jam virs 2m ir nebuvo nakties kad ismiegotu nepabudes bent 3k, gal todel as dar bijau pagalvoti apie antra, bet kadanors tikrai jo noresiu.

Su mano mazyte labai panasu, ji yra labai jautri, ir asaros kasdiena, na tik del naktu, pagaliau miegam ramiai jau kokius metus.