Panikos atakos

Esat visiskai sveika, juk ta patvirtino gydytojai.O visi pozymiai tai tik PA ataku pasekmes, nes viskas atmintinai pazystama iki pajuodimo

Sveikos merginos,
Vis pasiskaitau jusu temukeje, bet nedaznai kalbu..
Siaip del AD gal kuri is jusu geriate Seroxata? 20 mg, ar 30 mg?
Gal siaipkam reikia? Turiu atliekamu, galiojantys smile.gif
rasykite man i AZ, nes kartais buna kad temutes neseku:) 4u.gif
ir COAXIL LAPELI turiu.....

man jie kaip ir nebereikalingi, kitus paskyre

Sveikos.
Labai tikiuosi, kad kas nors atrašys. Atsiprašau, kad toks ilgas pasakojimas, bet noriu kuo tiksliau viską apibūdinti
Nesu tikra ar man yra panikos atakos, ar gali būti kas nors rimčiau, todėl nusprendžiau pasiteirauti čia. Vasaros pabaigoje man prasidėjo toks kaip ir nerimas. Paieškojus internete radau, kad tai gali būti ir nerimo sutrikimas. Sukasi galva, daužosi širdis, nerealumo jausmas, atrodo, kad tirpsta veidas. Žinau, kad tai atitinka ir PA, bet man toks jausmas buvo nuolat. Tuomet įvyko tai, kas manau galbūt yra PA. Vieną naktį prabudau lyg po košmaro, nors atrodo nieko nesapnavau, baisiai kažko išsigandus, širdis lėkė kaip pašėlus, labai nemalonus jausmas krūtinėje, lyg spaudžia, lyg oro trūksta, ir, kas mane labai išgązdino, atrodė, kad nemačiau viena akimi. Bet tik atrodė. Tamsoj atrodė lyg pro juodą šydą žiūrėtum, o pažiūrėjus į šviesą (ar telefono ekraną) - viskas normaliai. Šiaip nešioju akinukus, akys nėra vienodo stiprumo, bet taip dar niekada nieko panašaus nebuvo. Tas aptemimas truko neilgiau pusę minutės, bet širdis niekaip nenurimo, teko gerti vaistų. Taip pat atrodė kad tirpsta viršuglvis, kakta ir veido kraštai. Tąkart labai išsigandau, bet niekam nieko nesakiau. Kurį laiką nieko nebuvo, tik žinoma tas nerimo jausmas niekur nedingo. Prasidėjo mokslo metai universitete ir lyg šiek tiek viskas aprimo. Tačiau vėl prasidėjo tie naktiniai prabudimai. Ir pastebėjau, kad tai nutinka maždaug valanda po užmigimo, vos ne tiksliai. Tokie kaip ir priepuoliai užeidavo nedažnai, daugiausiai kartą per savaitę, dažniausiai kartą per dvi. Tačiau vėl prasidėjo problemos su skrandžiu, pradėjo skaudėti ir pilvą, šonus, tada pradėjau nervuotis ir bijoti baisiausių ligų (žinoma, interneto dėka). Na ir tokie naktiniai priepoliai pradėjo kartotis kas antrą dieną (taip jau dvi savaitės). Ir dabar labai bijau eiti miegoti, kad neužeitų, todėl dažnai iki vėlumos neinu gultis. Tada žinoma neišsimiegu ir dieną nerimas padidėja ir tada dar labiau bijau visokių ligų. Tiesiog kaip užburtas ratas Jau tyriausi echoskopu širdį, bet nieko nerado. Dabar kitą savaitę eisiu pas endokrinologą ir vėliau pas kardiologą, taip pat gastroenterologą. Šiuo metu didžiausia baimė yra kokia nors baisi vidurių liga. Girdėjau, kad PA gali sukelti skrandžio ir virškinimo problemos. Jau nujaučiu, kad jei ir neturiu labai rimtos ligos, tai tikrai turiu opą skrandyje, tad jei tai, kas man nutinka tikrai yra PA, labai tikiuosi, kad pradęjus gydymą praeis Taip pat nepriklausomai dėl tyrimų rezultatų vis vien planuoju nueiti pas neurologą dėl nerimo, ir dar įtariu, kad man gali būti ir depresija

Dar kartą labai atsiprašau už tokią litaniją, bet labai norėjau išsisakyti, nes nenoriu kamuoti artimųjų savo ligomis (dar viena mano priblema viską kauptii savyje). Labai laukiu ir tikiuosi, kad kas nors galės man padėti.

Viskas atitinka PA, aisku isitikinsi tuo, kai visi vidaus ligu gydytojai duos tau atsakymus, kad fiziskai esi sveika.As isleidau milijonus pinigu ieshkodama sitaip ligu, ir nyc nieko, esu sveika, o gyvenu jau metus su temperatura visokiais psixosomatiniais skausmais, bet jau spjoviau, nes nusibodo kapstytis po she, tiesiog gyvenu toliau.jei tau pasitvirtins nerimo ir PA diagnoze, padeti galesi tik pati sau

Sveiki, jungiuosi ir aš. Nesu tikra, kad tai panikos ar nerimo atakos, tačiau labai sunku kažkur išeiti iš namų, į renginį kokį nors, ar svečius, ten kur yra daug žmonių... Ruošiantis išeiti su vaikinu, ar mama, visada pradeda kilti nerimas (kažkur einant vienai, jaučiuosi rami). Tai pasireiškia lakstymu į tualetą, baisu kažkur toliau išvis išvažiuoti, nes tuoj atrodo sustreikuos skrandis ar prireiks į wc. Net į darbo pabaigą darosi neramu, nes laukia kelionė namo ir gan dažnoki kamščiai keliuose, nors iki namų su mašina maždaug 10 min važiuoti, ir tai vairuoju ne aš, o draugas. Nežinau kaip tai paaiškinti, bet vis mažiau noro kažkur išeiti su draugėmis ir apskritai kartais norisi tik namie sėdėti...

Panasu I nerimo sutrikima su panikos atakomis (lakstymas I wc), socialine, agro fobijos.

kai reikia važiuoti tarkim į kitą miestą, tai išgeriu lexotanilio kad ir 1/4 tabletės ir pačiai ramiau būna. Bet pastebiu vis kad kuo toliau tuo labiau pradedu vengti to kas man sukelia ta nerimą vadinamą, kad tik nepakliūti į tą situaciją. Ką be vaistų galite patarti, kaip lengviau su tuo susitvarkyti? Nes antidepresantų ir šiaip vaistų pastoviai gerti nenoriu, dabar jei raminamų išgeriu tai į savaitę kartą, jei ne dar rečiau. Esu naujo darbo paieškose ir kartais galvoju, kad pakeitus jį būtų dar daugiau streso, bent jau pradžioje...

Jei nerimo sutrikimas progresuos, geriau nueiti pas psiciatra, Kartais AD buna neisvengiami. Geriau jau pusmeti ar kiek ilgiau pagerti AD, nei dasivaryti iki sunkios busenos.
Pas psichologa reiketu, pamokintu, kaip isbuti su tuo nerimu ir ji nuvyti. Kvepavimo pratimai padeda. Yra budu, bet bent jau pas psichoterapeuta butu gerai pavaikscioti.

Ačiū stengiuosi tvarkytis, veju negeras mintis šalin, stengiuosi kvėpuoti taisyklingai, vandens buteliuką visuomet su savim turiu, bet ta būsena kartais jau baigia užknisti, atrodo normaliai gyventum ir tiek, bet ne... Arba tarkim kai išvažiuoji kur nors, prakenti tam tikrą laiko tarpą tą nerimą, o po to žiūri, kad viskas gerai ir veltui bijojai to kažko, ir galvoji sau viduj ar reikėjo čia taip baimintis, nieko juk ir neatsitiko

Pasitikslinsiu: lakstymas i wc pasireiskia viduriavimu? Jums tada ne PA, o DZS(dirgliosios zarnos sindromas), ji irgi sukelia stresines situacijos. Zinot, kai zaltys buna isgasdintas-issvirkscia is baimes smirdanciu skysciu? Taip ir jautresniam zmogui stresineje situacijoje zarnynas stengiasi atsikratyti turinio bet kokia kaina.
Pirma pagalba:
1. Pries planuojama kelione nevalgyti ir negerti(net jei reikia skristi lektuvu ar vaziuoti tik i kita miesta, juk nenumirsiu, jei kelias valandas ir nevalgysiu nieko bei kavos negersiu(ji ir taip liuosinanciai veikia), i darba vaziuoju irgi alkana, pusryciauju darbe Jei planuojama iseiti su draugemis i koki rengini, vel gi stengiuosi nevalgyti pora valandu.
2. Vaziuodama masina analizuoju artimiausiu wc marsruta-gal kokioj degalinej, gal koks prekybcentris arti, gal poliklinika, jei renginys patalpose, pradzioje "praskanuoju", kur artimiausias wc. Kai susidelios smegenyse artimiausi wc, ju tiesiog neprireiks, nes nebus stresines situacijos('oi, man suka vidurius, oi, kas bus, jei apsidirbsiu cia ir dabar, oi, geriau niekur neisiu"), tiesiog smegenine atsipalaiduos, nes zinos, jog jei kas-wc ranka pasiekiami.
3. Vis tik buna situaciju, kai wc arti nebuna, o svarbiausia, jus ta zinote. Sakykim, kamsciai. Prasideda panika, ima, kaip tycia, pilva sukti. Kaip apgauti tada smegenis? Tokiais atvejais veziojuosi vaikiska pampersa Ir nors neteko per 7 metus juo pasinaudoti, bet jis man kaip raminamasis kamsciuose Nebesusikeliu stresiniu situaciju, nes juk rami esu, jei ka-isikisiu ta pampersa, niekas nematys Kaip sakiau, to zinojimo pakanka nuraminti nervus

Jei vis tik PA pasireiskia oro trukumu, galvos svaigimu, sirdies perplakimais, pojuciu, kad alpstat, tam reikalui irgi gera "pirma pagalba"-vaistineje pirktas amoniako buteliukas. Atsisukusi dangteli kveptelesit, astrus kvapas smegenis prablaivys, neliks baimes, kad nualpsit ir numirsit, o kai nelieka baimes, baigiasi ir tie blogi pojuciai Amoniako buteliuku teko pasinaudoti ir per viena nemalonu susirinkima(ne vien tik stovint kamsciuose), kai emiau jausti, jog zeme slysta is po koju... Pauosciau-ir sugrizau i realybe, sugebejau puikiai nemalonuma sutvarkyti

Jus visiskai teisi panašu kad tai DZS, nes galvos svaigimu ir oro trukumu nesiskundžiu:) apie pagalbos žingsnius tai kaip ir minejot, dažniausiai apgalvoju visus keliones taškus:)) jei tenka visuomeniniu transportu naudotis tada galvoju kad tiesiog jei ka islipsiu. O apie tą apsidraudimą dėl ramybės tai seniau maišelį turėdavau su savimi kai užeidavo pykinimas. Deja nieko nevalgymas ir negerimas nelabai padeda, nes tada rūgštis belieka skrandy:(

Sveikos visos, man irgi buna tos panikos atakos, ir paskutiniu metu gan daznai, pradejau lankytis ir gydytis pas psichiatra, nes jau smegenys neislaiko. Israse antidepresantus ir xanax. kaip daznai Jums kartojasi nerimo priepuoliai? nes man buna net po 2 kartus per diena..... kosmaras.