Laukiuosi trečio

musu mergaite tikejosi seses, tai vakar, kai padare echoskopa, vaikas vos sugebejo savo nusivylima paslept...  man jos TAAAAIP pagailo... Bet vakare, man vaziuojant i miesta, pabuciavo pilva ir pasake - atia, broliuk.
Dabar su vyru jai vis sakom, kad ji bus vienintele ir mylimiausia musu dukryte..  
O berniukas musu tai visai nesureagavo, kad broli tures, mazas dar -3 metu, jis labiau verzesi echoskopo sandara isnagrinet  vos vyras nulaike, kai bande pareikalaut daktares, kad rankas patrauktu ir jam netrukdytu 

Sveikos
Mano 2010 m. kalėdos irgi buvo kupinos nerimo, kai sužinojau, kad laukiamės trečio vaikelio.
Kažkaip aplinkiniai sureagavo labai normaliai, tik man pačiai buvo sunku save įsivaizduoti trijų vaikų mama
Dabar kai man ant kelių sėdi mano 7 mėnesių dukrytė, galiu drąsiai pasakyti, kad esu pati laimingiausia moteris turinti tris šaunius vaikus

sveikos mamytes...
neseniai suzinojau, kad laukiuosi maziuko, tikrai tiketas, tikrai noretas ir mintyse seniai isnesiotas, bet buna dienu, kad reikia atspirties tasko, aisku juk mes abu su vyru to norejome, tai ir turetu buti atspirtis...tevai, kolkas nieko nezino ir suzinos greiciausia, kai jau normaliai realiai matysis (antraji ivardinome, kai jau buvo 6 menuo) kazkaip nemegstu girtis anksciau laiko...

atrodytu, kad tikrai galesime ir sugebesime visus tris pastatyti ant koju, ismokslinti ir suteikti pilnaverti gyvenima, nesame abu ypatingai jauni, nors vyras mane uz siuos zodzius gerai pakratytu, aisku 35 dar ne pensija:) bet kai pradedi galvoti o jei tas o jei anas...aisku taip mastant turbut ir nereikia net pradeti, bet taip juk norisi to dziaugsmo...

tiesa mes mini apklausa tarp tevu padareme dar  tik mastydami apie mazuoli, na reakcija idomi...siaip labaiu teigiama jei neigiama, viskas lengviau butu jeigu butume kile is daugiavaikiu seimu, o kai aplinkui standartines seimos, tai mes rodomes jau kaip apuokai...

nooooors...kaip viena drauge, beje ne ji viena sako, kad siuo metu patapo labai madinga tureti tris vaikus...ir jau daug kur girdziu, aiksku cia ne mados reikalas pas mus, bet tikrai pastebejau kad daug kas ryztasis siam graziam ivykiui...

ten mamytes kalbejo apie pametinkus, tai as dziaugiuosi, turiu du mazuolius skirtumu metai ir 4 menesiai....nepatikesite tikrai nebuvo sunku kaip kalbejo aplinka...nors auginu berniukus, aikus visko yra visko buna, juk vaikai ir dar pacaniukai, bet nezianau.... kazkaip man viskas nesunkiai gavosi, beje mes da visi namuose, va nuo rudens tikiuosi ir didysai ir mazasai jau eis i darzeli...

tad tokie mano pamastymai, zavu, kad yra bendraminciu ir palaikanciu...

siaip zinau ne viena seima, kuri karstligiskai vaikosi berniuko, vienus sustabdo skaicius 3, kiti nesustoja...aisku pasirinkti lyti negali, na meginti taikyti galbut, bet noras tureti sunu ypac vyriskos lyties asmenims yra greiciausia igauge i krauja...

net mano vyras, kuris nuo pradziu sake, kad nori mergaites, nes anot jo moterims siam pasauly lengviau (mano nuomone atvirksciai) jis visgi prisipazino, kad pirmo tikejosi berniuko...

mano vyras niekada jokių slapčiausių ketinimų neišreiškė, kad norėtų berniuko, nors jis turį jį iš pirmos santuokos, kurio nemato, bet čia jau kita istorija.
O pati net nesugalvočiau, kad trečio vaiko noriu dėl berniuko, nesąmonė kažkokia. Nesakau, kad nenoriu turėti sūnaus, man smalsu, bet dėl to tikrai nekombinuočiau dar vieno vaiko. Kaip tik su vyru juokaujam, jei trečia mergaitė - vaikų užtenka, o jei trečias berniukas, tada reiks jam brolio
Šiaip nepažįstu nė vienos šeimos, kuri karštligiškai lauktų berniuko 
daugiau pažįstu, kurie mergaičių nori ir jų nesulaukia.

O kas darosi azijoje, tai čia jau visai kiti dalykai, Kinijoje motyvai vieni, Indijoje - kiti. Visa laimė, mums su jais nepakeliui.

Man sis nestumas ir sunkesnis pradzioj buvo, stipriai pykino, draugavau su wc, labai blogai buvo  Dabar jau neblogai jauciuosi. Bet pagalvoju, o jei ir gimdymas bus daug sunkesnis 

o as pazistu tokias seimas net dvi   ir vieni liovesi ties 3 dukra, o kiti liovesi bande kai po 4 mergaiciu pagaliau sulauke penkto berniuko    
asmeniskai as svajojau tureti du sunus ir pagranduke mergyte, bet db pamastau, kad visai noreciau 3 berniuku   nors mums su vyru nesvarbu kokia lytis, bet as va paskutinias dienas pagalvoju apie 3 berniukus

mano vyras niekada jokių slapčiausių ketinimų neišreiškė, kad norėtų berniuko, nors jis turį jį iš pirmos santuokos, kurio nemato, bet čia jau kita istorija.
O pati net nesugalvočiau, kad trečio vaiko noriu dėl berniuko, nesąmonė kažkokia. Nesakau, kad nenoriu turėti sūnaus, man smalsu, bet dėl to tikrai nekombinuočiau dar vieno vaiko. Kaip tik su vyru juokaujam, jei trečia mergaitė - vaikų užtenka, o jei trečias berniukas, tada reiks jam brolio
Šiaip nepažįstu nė vienos šeimos, kuri karštligiškai lauktų berniuko 
daugiau pažįstu, kurie mergaičių nori ir jų nesulaukia.

O kas darosi azijoje, tai čia jau visai kiti dalykai, Kinijoje motyvai vieni, Indijoje - kiti. Visa laimė, mums su jais nepakeliui.

as ir nepykstu del berniuku, daba nescia ir man nesvarbu kas bus, nors palei nestuma jis kolkas einasi kaip ir pirmi du, todel toks pojutis, kad vel berniukas gal del to, kad neturiu su kuo palyginti koks pojutis nesiojant mergaite

siaip pojuciai tai manau nesiskiria, akrobatinius triukus pilve ir mergaites ir berniukai isdarineja panasiai 
man tik patys nestumai skyresi - su mergaite buvo daug problemu, gal del to, kad buvo is dvyniu ir viena praradau nestumo metu... Paskui su abiem berniukais buvo vienas juokas - niekas nesidare blogai - net daktaras stebejosi, kad tokie pokyciai 

bet va turiu labai idomia kaimyne, jos akys kaip rentgeno  , nestumo pradzioj, kai dar nei pilvo nesimato tiksliai pasako vaiko lyti, ir jau cia atsitiko ne man vienai  Nesuprantu, kaip tai atsitinka 

as turiu omenyje pacia nestumo eiga, nes su berniukais as abiem kartais skraidziau, jokio blogumo, jokiu skausmo ar ispurtimo, vienu zodziu isties zydejau, kadangi daugumoje atveju sakoma, kad kai nesioji mergaites moteris tampa negrazi, nes mergaites traukia mamos  grozi dazniausia pykina (nors cia jau kai kur rasoma, kad atvirksiai), kad lengvesni nestumai ir pan., siaip gal as daryciau isvada, kad visgi tai priklauso nuo pacios mamos, o ne nuo to ka nesioji...kai isgyvensiu si nestuma ir suzinosiu ka nesioju po sirdimi tada galesiu kazka daugiau diskutuoti o kolkas tai eiga niekuom nesiskiria nuo praeitu dveiju

Sveikos mamytės, esamos ir būsimos  Neseniai sužinojau, kad jau trečią karta    Dar nebuvau pas ginę, bet numanau, kad nėštumas maždaug 3 savaičių.. Pasidalinkite patirtimi, kokie jausmai užplūdo, kai sužinojote apie trečią nėštumą? Aš natūraliai priimu šį dalyką, kaip Dievo dovaną. Žinau, kiek džiaugsmo ir rūpestėlių auginant leliuką, pirmi du jau prakutę.. Žinau ir tai, kad mylėsiu jį be krašto..   

Mane neramina tik spaudimas iš aplinkos, na visuomenės nuomonė, kad mama su trim vaikais tai jau degradavusi, arba nesveika.. Dėl to kamuoja neigiami jausmai ir trukdo džiaugtis nėštumu..  Nežinau, kaip su tuo susidoroti, ypač bijau mamos reakcijos, jos nuomone du vaikai jau nelaimė, o trys tai baisiau nei katastrofa, žinau, kad ji smerks mane ir demonstratyviai reikš pasigailėjimą, maždaug na dabar tai tavo gyvenimas tai jau tikrai baigtas  Ir taip jai jau gėda, kad aš, cituoju, "vaikais apsikrovus" provincijoj iš vargo neišlipu, o jos bendradarbių dukros budapeštuose bukareštuose ir vašingtonuose.. O kai sužinos, kad vėl "pakrauta", neatlaikysiu to žvilgsnio.. Silpna pasidaro, kai apie tai pagalvoju.. Visada labai jautriai reaguoju į jos nuomonę, ir apskritai mūsų santykiai gana įtempti..

Realiai tai gyvenu normaliai, turiu darbą, netgi du iš tikrųjų, nei man, nei mažiukams nieko netrūksta, na gyvenam kukliai, bet ir alkani ar apiplyšę nevaikštom, žinau, kad ir trečias kūdikis nieko nepakeis, ir duonos namie visada užteks.. Turiu mėgstamą užsiėmimą, manau galėsiu jam skirti daugiau laiko, kai išeisiu į dekretą, taigi bus į naudą, ir pati pailsėsiu nuo darbų, nes ariau pastaruoju metu kaip juodas negras, šiaip galima sakyt darboholikė esu.  Vyras kai sužinojo, kad laukiuosi, į užsienį išpūtė keliems mėnesiams padirbėt,  kad daugiau pinigėlių šeimai būtų (čia ne itin dau uždirbdavo), kaip tik sutapo, kad darbą jam pasiūlė ten..

Sunku ir darbdaviams pasakyt, žinau, kad daug iš manęs tikisi, o čia metus padirbau, ir vėl į dekretines.. 

Gal sakau kam kyla panašių jausmų? Kaip tvarkotės su savimi? Iš kur imat stiprybės ir kantrybės? 

Ojej, čia kaip apie mane rašytum, tik aš nedirbau, t.y. ėjau į trečias nėštumo ir gimdymo atostogas iš eilės.. 
Mano trečiam jau tuoj du mėnesiai..    Turiu tris nuostabius vaikus, esu be proto laiminga, kai sukrentam visi į lovą padūkt, kai pilni namai mielo šurmuliuko, kai išeinam išdidžiai visi pasivaikščiot, kasdien pagaunu save mąstant, koks džiaugsmas, kad šeima didelė, kad namai netušti.. 
Tokia mamos, sesės reakcija ir buvo, to tikėjaus, buvo labai sunku, skaudu, mano trečias nėštumas buvo tabu tema šeimos pokalbiuose, nė karto nesulaukiau klausimo, kaip jaučiuosi, ar skauda, ar nesunku, šeima net nesidomėjo, kada mano gimdymo terminas, gal reiks kokios pagalbos kai važiuosiu gimdyt ir pan..Net nedrįsdavau išsiduoti, kad sunku su pilvu ridentis iš paskos dviejų didesnių vaikiukių, nes tikėjaus tik vieno atsakymo - pati prisidirbai, tai dabar nesiskųsk.. 
Buvo skaudūs moralai prie progos ir be progos - vajej vajej, dabar tai jau pražūsit, ubagais išeisit, vaikai be ateities ir pan..Nors pagrindo tokioms kalboms tikrai jokio..Verkdavau klausydama, skaitydama tokias žinutes..
Bet buvo ir kitokių padrąsinimų iš draugų, giminės, bendradarbių, vyras palaikė, didžiosios be proto laukė, aš pati viduj dainavau.. 
Neslėpsiu, užplūsta mintys, kaip gyvensim, kai vaikai paaugliai bus, ar turėsim, ar užteksim, ar sutarsim ir pan..Bet tai čia natūralūs mamos jausmai, manyčiau, nesvarbu, pirmas ar trečias..
Po gimdymo santykiai su mama šiltesni pasidarė,gal buvo laiko susitaikyti su mintim, gal širdy suvirpa kažkas gimus tam mažam žmogeliukui, bet vistiek jie jau nebe tokie, kaip anksčiau, vis kirba kažkas nemalonaus..
Dabar namie tik spėjam suktis, čia diena, čia vakaras, pastoviai veiklos yra..Bet aš jau pripratus, įsivažiavus, turbūt tam ir gyvename, kad būtume visi kartu, nebeįsivaizduoju savęs auginančios, tarkim, vieną vaikiuką.. 

sveikos merginos, as ir su ta pacia promlema
Jau turiu du, dukra ir sunu, ir vel  . As ir labai bijau aplinkiniu nuomones, kad jau trys tai blogai. Negaliu dziaugtis, nezinau ka daryt. Jau buvau ir pas gydytojus nuejus, ir isvalymo data paskirta, bet niekaip neapsisprendziu ka daryt. Atrodo jau vaikai dideli, o cia vel viskas is pradziu, kiek islaidu, vel naktys nemiegotos. Nezinau kaip elgtis, viena minute gimdysiu, kita vel svarstau kam man to reik. Vyras sako uzauginsim, bet zinau, kad viskas bus ant mano peciu, jis i darba, o as viena namuose. Dukra ir labai nori brolio ar seses, ji man labai padejo sunu augint, zinau ir dabar pades. Bet galvoju kas bus toliau, kai vaikai paaugs, kai reiks i mokslus isleist.
Vienu zodziu dvejoju

sveikos merginos, as ir su ta pacia promlema
Jau turiu du, dukra ir sunu, ir vel  . As ir labai bijau aplinkiniu nuomones, kad jau trys tai blogai. Negaliu dziaugtis, nezinau ka daryt. Jau buvau ir pas gydytojus nuejus, ir isvalymo data paskirta, bet niekaip neapsisprendziu ka daryt. Atrodo jau vaikai dideli, o cia vel viskas is pradziu, kiek islaidu, vel naktys nemiegotos. Nezinau kaip elgtis, viena minute gimdysiu, kita vel svarstau kam man to reik. Vyras sako uzauginsim, bet zinau, kad viskas bus ant mano peciu, jis i darba, o as viena namuose. Dukra ir labai nori brolio ar seses, ji man labai padejo sunu augint, zinau ir dabar pades. Bet galvoju kas bus toliau, kai vaikai paaugs, kai reiks i mokslus isleist.
Vienu zodziu dvejoju