Laukiuosi trečio

lenktyniausim

Sveikos, esamos ir dar būsimos mamytės. Nustebau, pamačius, kad tiek jūsų pasidomėjo, kaip man sekasi. Iš tiesų, kaip kažkuri rašė, buvo sunkus metas, labai net. Viskas man atrodė juoda, niekur nemačiau prošvaistės. Nors iš tiesų taip nėra.
Žodžiu buvom pas gydytoją, patvirtino nėštumą, tada devynių, o dabar jau ir dvyliktą savaitę. Po to karto lyg ir buvau apsiraminus, vyras buvo už išsaugojimą. Po to vėl sekė juoda juosta, depresija.Bet šiuo metu esu nusiraminus ir susitaikius, matau, kad vyras slapta džiaugiasi, kalnų nuverst nežada, bet namie labai padeda, o su naparniku kalbės dėl jų ateities. Taip pat rugsėjį pagaliau susirašom. Kadangi turiu gerą knygą po ranka, mokausi keisti iš esmės savo mąstymą ir kol kas sekasi. Nors šiuo metu gyvenam taip, lyg nieko nevyktų, niekas nieko nežino, apie ateitį daug nekalbam, tik kažkodėl abu žinom, kad ir šį kartą bus bernužėlis. Liko sunkiausia dalis- darbas. Ten keliausiu rugsėji ir tarsiuos su bosu, ar verta man grįžti. Nors žinau, kad daug tuo metu išpuolančių šansų prarasiu, bet ką darysi.
Ačiū visom, palaikiusiom ir besidominčiom. Vis dar sunku patikėt, kad būsiu trijų vaikų mama. Beje, tai įvyks kovo pradžioje.



Ačiū, gal ir esu stipri, bet ne per stipri, tad vyro parama labai reikalinga. Dėl sesės tai pripras sūnus, svarbu kalbėtis ir nuteikti, kad paskui nebūtų nemeilės, kaip kuri čia rašė.


Tai va, parašiau viršuje. Jus su sese



Faina, kad sūnelis ir kad vyras džiaugiasi

bozeboze, labai džiaugiuosi dėl jūsų ir sveikinu vyresnėlis padės jums, o mažiesiems bus labai smagu augti, kai mažas amžžiaus skirtumas. na, o judu su vyru suremsit pečius ir užauginsit

O man bozeboze norisi tik pastebėt, kad einate savo kojomis ir pakankamai tvirtais žingsniais į priekį . Gera, kad žmonės prisiima atsakomybę. O juk ilgas kelias iš daug žingsnių susideda Svarbu, kad matytumėte ir pasidžiaugtumėte savo ir vyro pastangomis. Kartais ne viskas iš karto gaunasi, svarbiausiai, kad žmonės stengiasi.
Man kaip koks gyvenimo moto vieni žodžiai "vaikai - ne mūsų, vaikai - Dievo, vaikai tik ateina per mus". Tikriausiai toks Dievulio planas jūsų šeimai. O jei Jis duoda burną, atsiras ir duonos

kaip jus pasiryzot gimdyti ir tureti tris?
as tai nezinau...po pirmo zinojau kad bus antras...po antro...lankydavo mintys, kad galeciau uzauginti ir trecia it ketvirta...bet tik pamastymai...nes juk kol jie mazi tai dar gali verstis, bet kai paaugs...nebeisivaizduoju...nezinau ar rysiuos(jei laukiuos)gimdyt ta trecia

mano sąžinė neleidžia atsisakyti savo vaikų Nesmerkiu kitų mamyčių ir jų pasirinkimo, bet tiesiog man net į galvą neateitų mintis negimdyti Tokia jau aš Mano visi trys vaikai planuoti, bet jei bus ketvirtas netyčiukas džiaugsiuos ir juo

Įsivaizduoju, kad čia man šis postas. Na teisybė, kad paaugus, vaikų poreikia išauga, ir dar kaip. Va ir dabar vyresnėlį suruošti į mokyklą, pratybos, nuvažiavimas ten ir atgal, rūbai, ką čia vardyt, dar būreliai prasidės. Bet kažkaip iki šiol neteko jam ko nors atsakyti dėl pinigų trūkumo. Mažiukas irgi aprūpintas. Gal truputį per dramatiškai nušviečiau savo padėtį, iki šiol soc. pašalpų negavom ir jos net nepriklauso mums. Tik sužinojus buvo didelis smūgis dėl darbo, na ir žinoma nerimas dėl ateities, ir vyro esamos padėties, bet nusiteikiau optimistiškai ir daugiau kitaip nebegalvoju.

KAIP SU DARBU PAVYKO?

Dar niekaip, eisiu artimiausiom dienom pas bosą, tarsiuosi, bet kaip to bijau....Ne jo bijau, o tos naujienos poveikio. Dabar gi kasdieną gaunu iš skirtingų žmonių, aplinkos vis kokių klausimų dėl artėjančio grįžimo į darbą, bet kol nepranešiau darbdaviui, nesakau ir kitiem. O tie klausinėjimai man užaštrina labai padėtį.

Sveikos mamytės, apsidžiaugiau atradusi šį pašnekesį, kadangi pati laukiuosi trečiojo ir jis atkeliaus apie vasario vidurį
Sužinojusi, kad laukiuosi trečio jaučiausi ir aš keistai. Visą savaitę sukau galvą kaip pasakyti vyrui, dvejojau, kaip reaguos būčiau ir ilgiau dvejojus, tačiau jaučiau, kad ilgiau nebenuslėpsiu ir rytiniai pykinimai prasidėjo. Tad pasakiau, jis net ašarą nubraukė, dėl vėl ateinančių pokyčių. Neturėjome net minties kad trečias vaikiukas nelaukiamas, tiesiog galvojame, kad ir trečiasis bus toks nuostabus kaip pirmieji du
Po truputį apsipratome su būsimo trečiojo vaiko atėjimu, po truputį, pradėjome dėliotis tolimesnį gyvenimą. Dabar jau drasiau kalbamės apie ateitį.
Nuo mamos slėpiau iki ketvirto mėnesio, ne dėl to, kad priims neigiamai, aš pati iš trijų vaikų šeimos. Tiesiog norėjau ramybės, nenorėjau papildomų klausimų...
Su vyresnėliais irgi jau kalbamės apie leliuką, jie apkabina pilvuką, klausosi, šnekina, džiaugiasi. Kalbamės apie tai kaip bus kai gims broliukas ar sesytė, kur miegos, kad reikės pasidalinti kambariu, žaislais ir t.t.
Dėl darbo ir pergyvenu, ir nepergyvenu, dirbu savame versliukyje, pas mus pats darbymetis vasaros sezonu, tad kaip tik žiemos metu turėsiu ramybės laiką, o kitą sezoną galėsiu vėl po truputį pagelbėti. Vyras žadėjo ateiti padėti versle. Tai kažkaip suksimės.
Visoms mamytėms linkiu gero nusiteikimo, būna juodų tarpsnių, tačiau tas krutantis mažulėlis suteikia ramybės, džiaugsmo ir šilumos.
Dabar su trečiu leliumi, visiškai atsidaviau dievulio valiai, sakau kaip bus taip, vyro nespaudžiu dėl dalyvavimo gimdyme, kaip norės taip, du vaikai jau parakutę, tad trečias ypač didelių pokyčių nesuteiks, išskyrus tai kad jau viską esu išdalinusi negrižtamai, išskyrus kūdikio rūbelius. Tad kazkaip reikės susiskolinti vežimuką, krepšelį
Tokie mano žiaugsmeliai ir rūpestėliai

SVEIKINU Viskas gyvenime ateina laiku ir vietoje. Tik vėliau galime tai įvertinti Džiugu, kad laukiat, klabat, planuojat

Dėkui už pasveikimus! Tikra tiesa, kad vaikučiai ateina laiku ir vietoje. Ištiesų jie geriau žino kada ir kur ateiti. Manieji ir pirmi du taip atkeliavo ir jais labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad jie tokie savarankiški, patys mums su vyru sureguliavo gyvenimimą, taip kaip jie norėjo, o ne mes planavome, ir neprašovė

Su kiekvienu vaiku vis labiau suvokiu, kad jie yra Dievulio duoti.

Tau jau smagu, liko tiek nedaug laukimo