
+2012 10 07, 15:11-->
QUOTE(kristinukas

@ 2012 10 07, 15:11)
Su pirmuoju teko besilaukiant kmuk pagulėti, tai man baisiausia buvo studentų būriai. Jaučiausi kaip bandomas kralikas

Dėl to ir nepasilikau ten gimdyti. Nors, sako, kai gimdai ne tie studentai galvoj būna, bet vistiek...
sveikos, aš visąlaik galvojau, kad niekad nenorėčiau, jog studentai ''ant manęs treniruotųsi'', o bet tačiau

, per gimdymą palatoje pamačiau keičiantis pamainoms itartinai daug žmonių, dalis išėjo, dalis liko. studentės ! bet man jau buvo taip dzin, o kažkaip praslydo žvilgsnis pro jas - akys didelės, prie sienos prisiplojusios

, net pagailo jų. na o paskui tos studentės jau pogimdyminiam skyriuj buvo, ir kaip malonu buvo, kai tik įėjusios į palatą sako, o čia gi MŪSŲ mažuliukas.
ir pas mus pasibeldė trečias, visai neplanuotas, netyčiukas, bet taip džiaugiuosi, vis atrodė, dabar jau turbūt nebeprisiruošim, namas nebaigtas, metai eina, jei dabar ne, tai vėliau jau tikrai ne...bet vis pagalvodavau, o kaip faina būtų, ir gandrų nuo stogo nevaikiau, tegu tupi

. matyt vaikai patys pasirenka, kada ir pas ką jiems ateit, todėl labai džiaugiuosi ir branginu šitą dovaną.