Laukiuosi trečio

Mano trečiasis nėštumas labai norėtas ir planuotas, ir planuotas tuo metu, kai su pinigeliais tikrai ne pyragai buvo Žinau, kaip sunku, kai reikia įtilpti į nedididelius pinigėlius, bet... Jei pavalgot 4, pavalgysit ir 5 Drabužėlių gal dar nuo kitų vaikučių yra likusių, gal kas iš pažįstamų gali atiduoti, galų gale yra skudurynai (paprasti ir internetiniai). Jei truks oficialų pajamų, galima prašyti socialinės piniginės paramos, pagalvokit, kiek verkiančių porų, kurios negali turėti taip trokštamo vaikelio... Laukit savo kudikelio, juk nesat asocialai, grioviais vaikų nepaleisit, uztat dziaugsmo namai bus pilni, svarbiausia nusiteikimas. Sekmes

labai pritariu Grigės mintims. Pamenu kai laukiuosi pirmojo vaiko, buvau 22 m., nei mokslai baigti, nei darbo. Kai pagalvoji, situacija buvo nepavydėtina, vyras studijavo, atlyginimas buvo nedidelis, bet išgyvenom...Tada po keletos metų pasibeldė antras, mano situacija tokia pati, be mokslų, be darbo Ir nieko, sugebėjau pasibaigti mokslus su dviem mažais vaikais, atsirado bestudijuojant ir darbelis. O dabar, nors ir baugina ateitis, bet pagalvoju, jau taip "blogai", kaip buvo, nebus, kad tik sveikata gera būtų :ax

aš, iškart po studijų įsidarbinau. Sunkus buvo darbas, ginekologė pasakė, kad jei nori ir toliau turėt nesivystančius (vos užkibdavo ir...), tai dirbk toliau... Išėjau iš darbo. Pastojau kitą mėnesį ir išnešiojau... Tuo metu buvau įstojusi į neakivaizdinį kitame mieste, nes gi "kaip ir vyras, reikia ir man magistro" Kai dėl mokslų vos nepraradau taip ilgai laukto stebuklo, jų taip ir nepabaigiau. Ir neplanuoju. (sudėtinga situacija, tūkstantinių kyšių reikalavimas, visiška nepagarba nėštukei, galų gale principai nebeleidžia, o laiko nėra ir nebebus jau tam...). Taigi esu situacijoje, kai išmokų nei u- vieną vaiką negavau ir negausiu, darbo patirties kaip ir nėra beveik išvis, o laukiuosi trečio. Ir žinot, ką, visai nestresuoju. Aš net neįsivaizduoju, kaip reikėtų dirbti 8-17 val su TRIM vaikais į darželį leisti nebus galima, nes skaudi patirtis pamokė (iš 4 mėn mūsų šeima sveika buvo 3 dienas, o visą kitą laiką sirgom arba visi kartu, arba kažkuris vienas iš šeimos non stop...tai apie kokį darbą galima galvoti???).
Geriausiai yra turėti savo versliuką. Kitaip neįsivaizduoju....
žodžiu, nepanikuokit toms, kam vaikai yra pagrindinis gyvenimo tikslas, visada ras išeitį. Na, o jei, tarkim, svarbiausia yra karjera.... (nekalbu apie sunkiai besiverčiančias šeimas, bet apie tas, kurios vargais galais nori užkopti karjeros laiptais, bele tik brangesnę mašiną įsigytų )

Aš kolkas tik su antru ir ginė sako, vėl bus berniukas, aišku laiminga, bet negaliu patikėt, kad mergaitės taip ir neturėsiu. Jau dabar svajoju apie trečią tik ta artimųjų nuomonė gerokai gasdina. Jau šis nėštumas nepradžiugino nei mamos, nei uošvenies. Gal ir nepergyvenčiau, bet dabar situacija tokia, jog tenka prašyti jų finansinės paramos .Tikiuos, kad tai laikina ir po kelių metų, galėsim ir trečią sumeistrauti. Pavydžiu toms, kurios turi po 3 ir daugiau. Jei šeima negerianti niekas neturi teisės vadinti ją asocialia. Tik skaudu, kai patys artimiausi žmonės nusiteikę priešiškai. Stiprybės visoms mamytėms ir nepasiduokit blogoms nuotaikoms.

neseniai apie trečią pametinuką pasakiau savo močiutei. Jos reakcija buvo rami: "tai jūs dar apsigalvokit dar, anksti juk". Sakau, nėra kur galvot, mes 8 mėn planavom ir labai jo laukėm, pildosi mūsų svajonė...
O ji: "na tai būna, susitvarko juk". Atsakiau: "tai aš ir susitvarkysiu SU TRIM". Ji, aišku, turėjo omeny kitokį "susitvarkymą", bet pakartojau, kad tai buvo mūsų svajonė, ir ji visai kitaip tada pažiūrėjo į situaciją. Tada apsidžiaugė ir pasakė, kad mano žodis jai šventas Anytai dar nesakiau, noriu pradžiuginti per Velykas... bet jaučiu netempsiu, nes tenka matyti vos ne kasdien ją .

Sveikos,
Jungiuosi ir as prie jusu. Neseniai testas parode II, tiksliau du testai , tai mano jau treciasis leliukas bus, nors jis jau antroje santuokoje, pirmi du is pirmosios, jie jau pas mane "paauge"kaip reikiant: dukrytei jau 18m., suneliui 14m. Tad skirtumas bus tikrai didelis. O jau aplinkiniu reakcijos aplamai bijau. Mamai tai pasakysiu tik jau tada, kai tikrai nebus kur detis, nes jos reakcija bus ziauri ... bet sis vaikelis labai lauktas, nes dabartiniam MB tai pirmas vaikelis, jis aplamai euforijoj . Zinoma, dar labai atsargiai mes dziaugiames, nes tik rytoj eisiu pas ginekologe, tada jau pasitvirtisim, o dar ir amzius mano ne jaunuoles, tad jauciu teks pasisaugoti labai

Labai pažįstamos mintys ir jausmai,aš auginu jau 7mėn trečią dukrytę Giliai širdyje norėjau trečio vaikelio,bet kaip tik tuo metu vyrui darbe stipriai sumažino atlyginimą ir šiaip situacija pablogėjo,tai galutinai apsisprendžiau,kad užteks dviejų.Ir štai tau-po mėnesio teigiamas testas.Irgi buvo šokas man,gal tik po poros mėnesių susitaikiau su ta mintim,nes nuolat kamavo nerimas dėl ateities( gyvenam kukliai,bet visko užtenka ) ir aplinkinių reakcijos.Bijojau,kaip sureaguos darbe,nes kai sužinojau,kad laukiuosi,dar nebuvau grįžus po dekretinių su antrąja.O labiausiai bijojau mamai pasakyti,išdrįsau tik trijų mėnesių ir reakcija buvo tokia,kokios ir tikėjausi .Davė suprasti,kad reikėjo negimdyti jos nuomone .Visą vakarą verkiau po to pokalbio .Ir aplamai,visi aplinkiniai žiūrėjo kaip į nenormalią,kai pasakydavau apie nėštumą-tipo"tu ką,durna","nu jūs pavarot","oho,motina didvyrė" ir panašių pašaipų .Buvo labai sunku visa tai ištverti,bet stengiausi iš paskutiniųjų išlikti tvirta ir apsaugoti vaikelį.Svarbiausia,kad vyras palaikė,jis labai normlaliai sureagavo į žinią apie nėštumą,ramino mane ir guodė Nors iš mamos visą nėštumą ir dar ir visai neseniai sulaukdavau moralų,kad kaip mums bus sunku tris vaikus užauginti,kaip jai jų gaila ir pan. .
Dabar esu labai laiminga trijų nuostabių dukryčių mama ,neįsivaizduoju kitaip ir kiekvieną akimirką tuo džiaugiuosi .Linkiu visoms stiprybės ir ištvermės,o kai gims vaikelis,į jį kasdien žiūrėdamos,girdėdamos jo juoką ir matydamos šypseną būsit pačios laimingiausios pasaulyje .

iš tikro tai liūdna, kai tokios nuomonės iš aplinkinių pasiekia nėštukes.

sveikutes

mes irgi laukiame trecio, siaip planuotas, ir labai laukiamas visu aplinkinkiu.. tik kuo toliau, tuo man baisiau darosi ar susitvarkysiu pradeda lyst mintys gal dar nelaikas buvo, reikejo palaukti,kol berniukai paaugs..

o tai kada tada gimdyt? Kai daugiau nei 35eri?
Mes kai norėjom didelės šeimos, ir kai trečias ne paskutinis (tikimės), tai planas buvo iki 30ties bent pagimdyt tuos tris, kad paskui dar šiek tiek laiko turėčiau. Tai laukt neįsivaizduoju kaip būtų reikėję, tuo labiau, kad gydytojai buvo nurašę mūsų šeimą prie "mėgintuvėlių". Bet pavyko trečias, tai dabar tikiu, kad pavyks ir daugiau

Bet kiek dabar daug porų anksčiau laiko nurašo prie tų "mėgintuvėlių"... Draugų tarpe kiek tokių buvo, bet visi sėkmingai susilaukė natūraliai...

na, skaičiukus tyrimų mes patys matėm, kartojom ne vienerius metus, ir jie tokie patys buvo, nors skirtingose klinikose darėmės. Šansų tikrai labai labai mažai buvo. Bet kažkaip, kažkas iš dangaus mus paglobojo matyt