QUOTE(Sunute @ 2012 02 24, 15:47)
Jei šuo yra išlaikęs psichikos testus ne taip ir baisu. Labai maža tikimybė, klad žvėrius pasielgs neprognozuojamai
Išlaikęs pačius pačiausius psichikos testus šuo vis tiek turi tik vieną savo šeimininką. Visiems kitiems šeimininkas jis pats. Šuo. Kad šuo progonzuojamai elgsis su savo šeimininku ir jam paklus, beveik visur- tas aišku. O kad šuo paklus kitiems savo gaujos nariams- jokio fakto tame nėra. Tiesiog laimingi atsitikimai ir tiek, kad nenutinka. Kiek save pamenu gyvenu su šunimis, ir katėmis. Atitinkamai, reiškia, ir vedžioju. Nebūna tos dienos, kad nesutikčiau šunų, kuriems visiškai nusispjauti į tą- kitam pavadėlio gale einantį. Ir tas pats šuo su savo(pagal šunišką supratimą) šeimininku eidamas elgiasi visai kitaip.
Galiu papasakoti, kad ir paskutinį nutikimą su šunim ir vaikais- dabrais paaugliais jau. Vedžioju savo Terį, pavadys ilgas, ir šalia lakstė labradoro kalė. Pasišaukiau jog arčiau prieitų Teris. Ir atlekia, atlapatuoja ta kalė. Tik strykt ant manęs(jurgaitė žino kaip labradorai šokinėja ant žmonių), vos išstovėjau. Klausiu koks jos vardas- džilė. Labai panašu į Terį. Tai jei būtų vedžiojęs šunį mano vaikas nors vienas- visa situacija nebeprognozuojama- šauk nešaukęs- fu. Todėl, kad niekaip kitaip kaip tik tai tai jog vaiką užpuolė joks šuo kitaip nesuprastų. O kai užeini pas veterinarą, tai ten tiek daug šunų nukentėjusių vienas nuo kito. Ir vis pasiaiškinimas- vaikas vedžiojo.