globėjai plepa toliau

#157
QUOTE(Sunute @ 2012 02 24, 15:47)
Jei šuo yra išlaikęs psichikos testus ne taip ir baisu. Labai maža tikimybė, klad žvėrius pasielgs neprognozuojamai


Išlaikęs pačius pačiausius psichikos testus šuo vis tiek turi tik vieną savo šeimininką. Visiems kitiems šeimininkas jis pats. Šuo. Kad šuo progonzuojamai elgsis su savo šeimininku ir jam paklus, beveik visur- tas aišku. O kad šuo paklus kitiems savo gaujos nariams- jokio fakto tame nėra. Tiesiog laimingi atsitikimai ir tiek, kad nenutinka. Kiek save pamenu gyvenu su šunimis, ir katėmis. Atitinkamai, reiškia, ir vedžioju. Nebūna tos dienos, kad nesutikčiau šunų, kuriems visiškai nusispjauti į tą- kitam pavadėlio gale einantį. Ir tas pats šuo su savo(pagal šunišką supratimą) šeimininku eidamas elgiasi visai kitaip.
Galiu papasakoti, kad ir paskutinį nutikimą su šunim ir vaikais- dabrais paaugliais jau. Vedžioju savo Terį, pavadys ilgas, ir šalia lakstė labradoro kalė. Pasišaukiau jog arčiau prieitų Teris. Ir atlekia, atlapatuoja ta kalė. Tik strykt ant manęs(jurgaitė žino kaip labradorai šokinėja ant žmonių), vos išstovėjau. Klausiu koks jos vardas- džilė. Labai panašu į Terį. Tai jei būtų vedžiojęs šunį mano vaikas nors vienas- visa situacija nebeprognozuojama- šauk nešaukęs- fu. Todėl, kad niekaip kitaip kaip tik tai tai jog vaiką užpuolė joks šuo kitaip nesuprastų. O kai užeini pas veterinarą, tai ten tiek daug šunų nukentėjusių vienas nuo kito. Ir vis pasiaiškinimas- vaikas vedžiojo.
Atsakyti
#158
QUOTE(alfija @ 2012 02 24, 16:06)
Išlaikęs pačius pačiausius psichikos testus šuo vis tiek turi tik vieną savo šeimininką. Visiems kitiems šeimininkas jis pats. Šuo. Kad šuo progonzuojamai elgsis su savo šeimininku ir jam paklus, beveik visur- tas aišku. O kad šuo paklus kitiems savo gaujos nariams- jokio fakto tame nėra. Tiesiog laimingi atsitikimai ir tiek, kad nenutinka. Kiek save pamenu gyvenu su šunimis, ir katėmis. Atitinkamai, reiškia, ir vedžioju. Nebūna tos dienos, kad nesutikčiau šunų, kuriems visiškai nusispjauti į tą- kitam pavadėlio gale einantį. Ir tas pats šuo su savo(pagal šunišką supratimą) šeimininku eidamas elgiasi visai kitaip.
Galiu papasakoti, kad ir paskutinį nutikimą su šunim ir vaikais- dabrais paaugliais jau. Vedžioju savo Terį, pavadys ilgas, ir šalia lakstė labradoro kalė. Pasišaukiau jog arčiau prieitų Teris. Ir atlekia, atlapatuoja ta kalė. Tik strykt ant manęs(jurgaitė žino kaip labradorai šokinėja ant žmonių), vos išstovėjau. Klausiu koks jos vardas- džilė. Labai panašu į Terį. Tai jei būtų vedžiojęs šunį mano vaikas nors vienas- visa situacija nebeprognozuojama- šauk nešaukęs- fu. Todėl, kad niekaip kitaip kaip tik tai tai jog vaiką užpuolė joks šuo kitaip nesuprastų. O kai užeini pas veterinarą, tai ten tiek daug šunų nukentėjusių vienas nuo kito. Ir vis pasiaiškinimas- vaikas vedžiojo.

Nesiginčiju, tiesa tai. Tik pas mus laisva pieva be žmonių (na gal dar šuninkų atklysta). Mano dičkis labai didžiuojasi vedžiodamas TOKĮ šunį, tas JAM paklusnus. Stebim mes pro langą...buvo maniškis kursharės pargriautas - neišsigando (gal tik truputį, bet stengėsi neparodyti), visa tai po to, kai prieš ketvertą metų nuo toiterjero būdavo gatavas vertikalia siena į viršų lipti.
Atsakyti
#159
Buvo pas mus toks nutikimas. Mano šuo mažiukas, mišrūnėlis, dydžio sulig tais toiterjerais. Atvyko draugai su savo dvimečiu sūneliu. O berniukas toks linksmas, judrus vis šėliojo su šuniu. Ir vyras kažkaip pažvelgė, ką ten jie po stalu veikia abu. O gi mažius nutvėręs šuns koją taikos kąsti į ją. Puolėm tramdyti vaiką ir gelbėti šunį biggrin.gif , o reikėjo dar akimirkos ir viskas būtų buvę atvirkščiai. Ir kas tada? Šuo neprognozuojamas...

Ir apskritai, kai vedasi šunį be pavadžio o šeimininkas iš tolo rėkia, nebijokit, jis nekanda, tai aš (tuo labiau jei einu su vaiku) sakau, jog ir aš galiu įkąsti. Iš kur Jūs toks garantuotas už šunį?
Atsakyti
#160
QUOTE(arna @ 2012 02 24, 17:28)
Buvo pas mus toks nutikimas. Mano šuo mažiukas, mišrūnėlis, dydžio sulig tais toiterjerais. Atvyko draugai su savo dvimečiu sūneliu. O berniukas toks linksmas, judrus vis šėliojo su šuniu. Ir vyras kažkaip pažvelgė, ką ten jie po stalu veikia abu. O gi mažius nutvėręs šuns koją taikos kąsti į ją. Puolėm tramdyti vaiką ir gelbėti šunį  biggrin.gif , o reikėjo dar akimirkos ir viskas būtų buvę atvirkščiai. Ir kas tada? Šuo neprognozuojamas...

Ir apskritai, kai vedasi šunį be pavadžio o šeimininkas iš tolo rėkia, nebijokit, jis nekanda, tai aš (tuo labiau jei einu su vaiku) sakau, jog ir aš galiu įkąsti. Iš kur Jūs toks garantuotas už šunį?

Nu tą aviganį mano vaikai ir kandžioja, ir už uodegos tampo, ir jodinėję yra. Tik graudžiai cypteli, prašydamas suaugusių pagalbos, kai du kankintojai lazdą perlenkia. Kuomet dičkis pradėjo būti šuns "valdytoju", pasikeitė ir šunio santykis, manau, dabar už netinkamą elgesį gerokai paurgztų ir gal pagąsdintų dantimis. Neįkąstų tai tikrai.
Atsakyti
#161
Na, nei vienuose kursuose šuns neišmokys nekreipti dėmesio į rujojančią kalę. Labris kai timtels ranką, tik laikykis, kad su mėsom neišplėštų. Ir jam nesvarbu, turi jis tą socializacijos pažymėjimą ar ne... Bėga socializuotis:) vaikas skrietų oru. Mažų mažiausiai. O po to...
O jau nešneku, kad ir patį dresiruočiausią šunį gali užpulti kitas šuo. Tam kitam diplomai ir pažymėjimai- nė motais. Ne vaikui susitvarkyti su šia situacija.
Man užtenka šių dviejų situacijų, kad didelio šuns su vaiku neleisčiau. Jos per daug realios ir nesuvaldomos, kad rizikuočiau. Bet tai tik mano nuomonė.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jurgaite: 24 vasario 2012 - 19:55
#162
QUOTE(Sunute @ 2012 02 24, 18:50)
Nu tą aviganį mano vaikai ir kandžioja, ir už uodegos tampo, ir jodinėję yra. Tik graudžiai cypteli, prašydamas suaugusių pagalbos, kai du kankintojai lazdą perlenkia. Kuomet dičkis pradėjo būti šuns "valdytoju", pasikeitė ir šunio santykis, manau, dabar už netinkamą elgesį gerokai paurgztų ir gal pagąsdintų dantimis. Neįkąstų tai tikrai.


niekada nesakyk niekada. Aviganis, bet kuris yra bandšunis. Turi jis bandą ir gano. Bet...jie yra patys negudriausi, patys nedrausmingiausi, patys tie šunys. Ir sakyti jog jis niekada nekąs biggrin.gif jis būtinai kąs, ir būtinai ir būtinai plėš. Jo prigimtis tokia, ne tik ginti- bet nedrausmingą suvaldyti. Šuo ne žmogus ir žmogaus kategorijom nemąsto.
Papildyta:
QUOTE(jurgaite @ 2012 02 24, 20:53)
Na, nei vienuose kursuose šuns neišmokys nekreipti dėmesio į rujojančią kalę. Labris kai timtels ranką, tik laikykis, kad su mėsom neišplėštų. Ir jam nesvarbu, turi jis tą socializacijos pažymėjimą ar ne... Bėga socializuotis:) vaikas skrietų oru. Mažų mažiausiai. O po to...
O jau nešneku, kad ir patį dresiruočiausią šunį gali užpulti kitas šuo. Tam kitam diplomai ir pažymėjimai- nė motais. Ne vaikui susitvarkyti su šia situacija.
Man užtenka šių dviejų situacijų, kad didelio šuns su vaiku neleisčiau. Jos per daug realios ir nesuvaldomos, kad rizikuočiau. Bet tai tik mano nuomonė.


aha, paskui balandžius pavyzdžiui. Jis ne tik į kalę negali nereaguoti- į paukščius. Jam tai viskas. Tam jis išvestas. Mane, kai Teris pas mane atsirado, labiausi stebino tie prigimtiniai žaidimai- kanda ir iš karto laužia.
Ir šiaip tai mane stebina žinai kas- sąkandžio stiprumas, ir sprando jėga. Užverčia kaklą tik į viršų ir pusrąsčius nešiojasi. Į kalną, pakalnėn. Tai pakliuvus jam į dantis, įžeidus- oj oj oj. Gražus, protinas, vizga visada visas nuo kaklo visiems kaimynams į duris uodega rytais pabaladoja kol nulipa biggrin.gif . Bet jis vis tiek tik šuo. Ir elgsis tik šuniškai.
Atsakyti
#163
QUOTE(alfija @ 2012 02 24, 20:59)
niekada nesakyk niekada. Aviganis, bet kuris yra bandšunis. Turi jis bandą ir gano. Bet...jie yra patys negudriausi, patys nedrausmingiausi, patys tie šunys. Ir sakyti jog jis niekada nekąs biggrin.gif jis būtinai kąs, ir būtinai ir būtinai plėš. Jo prigimtis tokia, ne tik ginti- bet nedrausmingą suvaldyti. Šuo ne žmogus ir žmogaus kategorijom nemąsto.
Mūsų afganė nekando,bet jau kai išvesdavau...visus šunų šūdus striukės nugara nušluodavau... ax.gif
Atsakyti
#164
QUOTE(alfija @ 2012 02 24, 21:59)
niekada nesakyk niekada. Aviganis, bet kuris yra bandšunis. Turi jis bandą ir gano. Bet...jie yra patys negudriausi, patys nedrausmingiausi, patys tie šunys. Ir sakyti jog jis niekada nekąs biggrin.gif jis būtinai kąs, ir būtinai ir būtinai plėš. Jo prigimtis tokia, ne tik ginti- bet nedrausmingą suvaldyti. Šuo ne žmogus ir žmogaus kategorijom nemąsto.
Papildyta:
aha, paskui balandžius pavyzdžiui. Jis ne tik į kalę negali nereaguoti- į paukščius. Jam tai viskas. Tam jis išvestas. Mane, kai Teris pas mane atsirado, labiausi stebino tie prigimtiniai žaidimai- kanda ir iš karto laužia.
Ir šiaip tai mane stebina žinai kas- sąkandžio stiprumas, ir sprando jėga. Užverčia kaklą tik į viršų ir pusrąsčius nešiojasi. Į kalną, pakalnėn. Tai pakliuvus jam į dantis, įžeidus- oj oj oj. Gražus, protinas, vizga visada visas nuo kaklo visiems kaimynams į duris uodega rytais pabaladoja kol nulipa biggrin.gif . Bet jis vis tiek tik šuo. Ir elgsis tik šuniškai.

Tai kad silpnesnis sprandas to vizginimo neatlaikytų biggrin.gif Kad makaluotis lengviau būtų, net žandikaulį įtempia, ir tas stiprus pasidaro smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jurgaite: 25 vasario 2012 - 09:09
#165
Dėl šunų nebediskutuosiu, nes tiesiog beproto mėgstu (porą teko ir mylėti). kaimynų per pusmetį dar nepažįstu, bet kvartalo šunis žinau, atrodo, visus...

Sergam su dičkiuku. Skaitom knygeles. Pasakoti labai nenori perskaitytų pasakėlių. Papasakojo dvi. pagailėjau, sakau : dabar tik skaityk garsiai (pasitaiko nežinomų žodžių, aiškinamės), o jis man sako: jei garsiai skaitysiu, tai tikrai nebereiks pasakoti, tu ir taip viską suprasi smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 27 vasario 2012 - 15:59
#166
Sunute- sveikatėlės. Abiems. Pavasaris ateina ir atsineša savus virusus.Maniškis mažius pasakoja gerai. Tyliai skaityti dar neleidžiu, man labai svarbu, kad jis tiksliai tartų visus garsus, kurie ten užrašyti. Nurašinėja nuo knygų po puslapiuką. Nekenčia tokio užsiėmimo, bet ką daryt- aš bjauri. Sąsiuvinio puslapiuką.
Ryt Džiugui jau vienuolika, nežinau nei kaip laikas praėjo, nei kaip jis čia taip greitai toks didelis užaugo. Kaip toj dainoj - rodos ir vargo nebuvo...
Kitą pirmadienį mažiui aštuoni. Čia jau kiek kitaip. Tų keturių mėnesių krūvį vis dėl to jaučiu.
Atsakyti
#167
Sveikinimai sūnums ir mamai 4u.gif Nusimato dvigubas mitybos režimo pažeidimas thumbup.gif
Atsakyti
#168
QUOTE(alfija @ 2012 02 27, 16:53)
Sunute- sveikatėlės. Abiems. Pavasaris ateina ir atsineša savus virusus.Maniškis mažius pasakoja gerai. Tyliai skaityti dar neleidžiu, man labai svarbu, kad jis tiksliai tartų visus garsus, kurie ten užrašyti. Nurašinėja nuo knygų po puslapiuką. Nekenčia tokio užsiėmimo, bet ką daryt- aš bjauri. Sąsiuvinio puslapiuką.
Ryt Džiugui jau vienuolika, nežinau nei kaip laikas praėjo, nei kaip jis čia taip greitai toks didelis užaugo. Kaip toj dainoj - rodos ir vargo nebuvo...
Kitą pirmadienį mažiui aštuoni. Čia jau kiek kitaip. Tų keturių mėnesių krūvį vis dėl to jaučiu.

Gera idėja dėl garsaus skaitymo. Nepagalvojau. Griežtai čia su tuo nurašinėjimu. Man gal per daug savojo gaila (aš per skysta ), o ir rašo neblogai. Būtų gerai ir geriau.

Džiugui 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Ar tebemuzikuojate?
Labai džiaugiuosi dėl Tavo mažiaus. Su artėjančiu pirmuoju gimtadieniu kartu, abiems stiprybės ir meilės. Mamai pasaugot save privaloma.

Šiandien gavau oficialų atsakymą, kad mažesniųjų bent kol kas negausiu. Praneš....o aš jiems "užmigti" neduosiu. Gal viskas su jais neblogai, bent su vyresniuju, o prie mažių budėsiu.
Atsakyti