Mano širdelė dreba.Bet jai ten bus gerai,žmonės metuose,ramūs.Broliukas kartu augs.Matėmės dar tik vieną kartą,neprisileido,o jie paskui dingo dviem mėn-brolį jaukinasi.Tai sunku pasakyt,kiek tas procesas užtruks su mūsų maže.Dičkiai?Dabar sako,kad viskas gerai,bet ir jiems neramu.Kažkaip bendrom jėgom pratinsimės išsiskirt.Įtėviai žada,kad įvaikinimas bus atviras,leis matytis,bendraut.Su kitom dviem sesėm gi periodiškai matomės,tėveliai labai už ryšių palaikymą.Ir net gi ne dėl savo mergaičių,o dėl mano dičkiukų,nes anos spirgiukės nieko gi neatsimena.Gal kuri galit pasidalint patirtim šituo klausimu?Gal teko atiduot/paimt iš globos?
Bet va dėl Kruopytės kaip pergyvenau,o gyvena mano mergina Švedijoj,gimnastiką lanko,darželį.Visad linksma,visad laiminga-arkliukai,šuniukai,aplink miškas.Pasikalbam ir taip gera palieka
Mano charakteris auksinis - todėl toks sunkus