QUOTE(Moonte @ 2012 02 14, 15:16)
AR jus, buvote ju kailyje, kai ismetami is vaiku namu su keliais skatikai, mat suauges ir eik kur akys mato?
AR jus zinote, ka jie jaucia, kai kiti suzino, jog jie is vaiku namu?
Ar daug rasime zmoniu kurie savo vaikam palinketu sutuoktini is globos namu? (atsakykite saziningai) Viena mano bernioka, del sios preizasties subrokyjo. Dabar itariu nagus grauziasi, kai tapo izymus.
AR jus kada, matete puslakani, purvina vaika landyneje, kur voliojasi girti zmones?
AR kada susimastete, kas isauga is tokiu, landyneje gyvenusiu vaiku?
Pezeti daug ka galim. Itariu, anapus ekrano sedi vaikas, pagimdes vaika. O jo ziaurumas t.y. jusu, slypi ne tame, kad jis igimtas, o del gyvenimo patireties nebuvimo. Mamyte jusu suda issrebe, bet ne jus. Nebraidete dar per gyvenima, gerai nematete jo grimasu.
As raudonuoju uz savo darbus, bet ne uz svetimus, kai jus nuveiksite tiek kiek as, tuomet ir aiskinkite. Pagimdyti vaika tik fiziologija, o uzauginti ji doru zmogumi, cia jau triuso reikia, ne vien pezeti.
Stop stop... Mano mama nuo 5 metuku neturi tevu, mociute buvo alkoholike, jei noredavo mama pavagyti, turedavo snabso ikalt, nes tokios taisykles mat prie stalo buvo, o kiek kartu lauke miegojo, arba apmyztoj laiptinej

Beviltiska pasakysit, is tokios nieko nebus? Bet va gyvena, negeria visa gyvenima dirbo ir t.t. Ir is landyniu vaikai isauga normalus. Tik pasiklausius tokiu kaip jus, viskas atrodo baisiai ir niuriai... Vietoj to, kad savo auketiniams diegtumet optimizma ir kad gyvenima reikia mylet - jus ju gailit ir manot kad geriau jau butu negime. Galvojat jie to nejaucia? Aukletoju tokio poziurio?
Beje, man mano seima ne sudas (jus turbut saviske tokia laikot) ir niekas jo nesrebe. Ji kaip ir visos normalios mamos mums siek tiek padejo gyvenimo pradzioj (rubeliais, daiktais ir t.t.) o vaika auginom vieni, nes ji uzsienyje gyveno.
Be to man 30m., ir turiu jau du vaikus...
QUOTE(Beržūna @ 2012 02 14, 15:30)
Spėju, jūs nesate pasidariusi aborto, ir spėju, sakysite, jog niekada to nepasidarysite

Aš irgi neturiu šios patirties, bet gana lengvai įsivaizduoju aplinkybes, kurioms, ne duok Dieve, nutikus - lauktų tik abortas

Ar jūs neįsivaizduojate tokių aplinkybių?
Dar smalsu, iš kur jūs žinote, kaip jaučiasi moteris po aborto? O gal jūsų moralės suvokimas tiesiog nepajėgus susitaikyti, jog moteris po aborto turi teisę gyventi pilnavertį gyvenimą?
Ir dar

ar galite pasakyti, kodėl kiekvieną kartą išgirdus, kaip motina užtikrintai kalba už vaiką, už jo išgyvenamus jausmus - mane nukrečia šiurpas

labai nemalonus šiurpas su baimės dūriais

ar galėtumėte atsakyti į šį klausimą?
Papildyta:
Prirašysiu ir kitus klausimus:
Ar jūs buvote neatpažintų asmenų kapuose?
Ar jūs žinote, kur tie kapai yra?
Galbūt neįtikėtina, bet ten yra labai daug jauno amžiaus neatpažintame kūne palaidotų sielų

Gaila, jos neturi galimybės prieiti prie kompiuterio ir išdėti savus išgyvenimus.
Isivaizduoju, kokiomis aplinkybemis abortas butu imanomas.
Del moteru po aborto...turiu kelias drauges, kurios pasisake ka padare. O pasisake tuomet, kai buvo be galo sunku. Ir ziuri i mano vaikus ir gailisi.
O del neatpazintu lavonu...Tai gal jau brendam is lanku ir prisiminkime autore, nes jau visai i lankas nukeliavot
Autore turi stoga virs galvos, ne narkota ir ne chrone, tokia neuzaugins vaiko?