Valdorfo mokykla Vilniuje

Balandžio 24 d., šeštadienį, 11-15 val.
VILNIAUS VALDORFO MOKYKLOJE
PAVASARIO ŠVENTĖ

KVIEČIAME
PASIŽIŪRĖTI
mūsų mokinių ir tėvų darbų,
PASIDARYTI
darbelį iš medžio, molio ar vaško,
ĮSIGYTI
ką nors malonaus turgelyje,
PABENDRAUTI
su mūsų mokiniais, mokytojais ir tėvais.

Mūsų adresas:
Geležinio Vilko g. 23
Tel. (8 5) 2137041

sveikos mamos,
maniskiui i mokykla kitamet, labai susidomejau Valdorfo mokykla, buvau net susirinkime symet, LABAI LABAI patiko mokytojos ir LABAI nepatiko aplinka, pastatas atrodo labai nepritaikytas mokyklai, siauri koridoriu labirintai (neradau isejimo niekaip). Gal del to vaikai ir sokineja per langus, kad pertauku metu nera kur detis ?? Labai skurdus vaizdelis.. suprantu, kad ne tai svarbiausia, bet norisi grazios, estetiskos aplinkos, ypac tokio tipo mokykloje.. Netgi tevai susibege galetu gi sienas padazyt..
Per susirinkima mokytojos pacios pasake, kad kai kurios neturi pedagoginio diplomo, kas is pradziu sokiravo.. Bet paskui pagalvojau kad gal ir baige kitas specialybes (sakykim lituanistika ar anglu filologija VU) is pasaukimo atejo cia mokyt...
Dar kas kelia nerima.. Susidariau vaizda kad mokytis vaikams tikrai smagu, patinka, taciau reikia ir gero issilavinimo! ka daryt? kodel mokykla nededa daugiau pastangu mokytoju paieskoms?
Dar susidariau ispudi kad mokykla labiau humanitarinio pobudzio, o maniskis lyg labiau prie tiksliuku? ar gales zmogus baiges sia mokykla istoti i matematika ar informatika?.. Ar stipriai mokomi tikslieji mokslai?
Patinka kad visko mokoma labai kurybiskai, nes to reikia visose specialybese, ir gyvenime

buciau labai dekinga, jei kas nors pasidalintu ispudziais, nuomonemis

Smagu, kad atėjote į susitikimą mokykloje. Jų rengiama keletas, kad galėtume atsakyti į visus jūsų klausimus, panašius, kokius užduodate dabar.
Apie mokytojus. Visi mokyklos mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą. Iš tiesų, keletas neturi pedagoginės kvalifikacijos, kaip jūs teisingai pastebėjote yra baigę, tarkim, Dailės akademiją , VU ar VGTU. Tačiau šie mokytojai turi nemažą pedagoginį stažą ir įvairiuose mokymuose, dažniausiai užsienyje, yra įgiję Valdorfo mokytojo kvalifikaciją, kuri kolkas nėra įteisinta Lietuvoje. Tam reikia sukurti Valdorfo mokytojo kvalifikacijos įgijimo tvarką, parengti programą, kažkokia institucija turi tokią kvalifikaciją suteikti ir pan. Tokiai formaliai tvarkai parengti reikia laiko ir žmonių resursų. Dabar gi mūsų mokytojų laikas pirmiausiai skiriamas tiesioginam darbui su mokiniais, ugdymo proceso organizavimui, mokymuisi ir saviugdai, metodiniam darbui su naujais mokytojais, darbui su tėvais, mokyklos pastato tvarkymui ir t.t. Taigi, kai kurie darbai vis dar laukia savo eilės.

Apie mokymą. Negaliu aprašyti čia visų Valdorfo pedagogikos principų ir mokymo metodų. Pateiksiu tik keletą pastabų.
Valdorfo mokykla suteikia įvairiapusį išsilavinimą, taigi, ugdomi ne tik matematiniai loginiai, kalbiniai, meniniai, judėjimo gebėjimai, bet ir socialinės emocinės kompetencijos. (Čia galima būtų pristatyti, tarkim, H.Gardnerio intelektų įvairovės teoriją ar pan.)
Kiekvienas žmogus turi prigimtinį norą mokytis, kiekvienas turi savus gebėjimus, temperamentą, asmenybės bruožus, tačiau yra tam tikri amžiaus tarpsnio ypatumai, kurių žinojimas leidžia mokytojui pasirinkti tinkamiausią ugdomąją medžiagą ir metodus.
Jei vaikas yra patenkintas ir saugus, jis gali ugdytis savo individualius gebėjimus ir sėkmingai mokytis. Šioje vietoje mokytojo užduotis - stebėti vaiko ugdymąsi ir padėti, kai vaikas susiduria su sunkumais.

Apie mokinių pasiekimus. Vilniuje Valdorfo pedagogikos klasės išaugusios į Valdorfo mokyklą veikia jau penkioliktus metus. Taigi, galim papasakoti, kaip sekasi mūsų mokiniams. Noriu pastebėti, kad vyriausiose klasėse nėra atrankos, mokosi įvairių gebėjimų jauni žmonės.
Iš pernai baigusiųjų 13 abiturientų viena mergina studijuoja Olandijoje, viena buvo išvykusi savanoriauti ir padirbėti į Švediją, trys vaikinai dirba, o likusieji studijuoja Lietuvoje: fiziką, žurnalistiką, filosofiją, klasikinę filologiją, informacines tecnologijas, inžinierinę informatiką, tekstilę, scenografiją.
Sėkmingai mokosi ir tie, kurie išėjo po aštuntos klasės į gimnazijas.

Jei turite dar klausimų, atsakysiu. Atostogos...

O! labai aciu uz atsakymus.
Kaip Jus manote, kodel apie jusu mokykla sakoma, kad cia vaikai "nieko" neismoksta arba ismoksta daug prasciau? Suprantu, kad taip nera, nes kaip jus sakote lavinami labai visapusiskai, kas man labai patinka. Taciau tam tikras ziniu bagazas vistik reikalingas
Ir dar noriu paklausti, ar per susirinkima as teisingai supratau: kad iki 8 klases vaikus moko visu dalyku 1 ar 2 mokytojos! Ar tai imanoma? Kodel taip yra geriau?
Ar gali vienas zmogus viska ismanyti?
O kuo skiriasi paprastas mokytojas nuo Valdorfo mokyklos mokytojo, ir kodel nepripazystamas Lietuvoj?? O mokykla valstybe pripazysta kaip pagrindine mokykla??

aciu, lauksiu atsakymu

Apie mokyklos statusą. Netradicinio ugdymo mokyklomis Lietuvoje laikomos Valdorfo, Montesori, Suzuki pedagogikos mokyklos. Šiuo metu jėzuitai, savo gimnazijose turintys dvasinio ugdymo programą, taip pat įvardija save kaip netradicinio ugdymo mokyklą. Ilgą laiką netradicinio ugdymo klasės Lietuvoje gyvavo tik mokytojų ir tėvų, kurie norėjo savo vaikams kitokio ugdymo, pastangomis. Netradicinio ugdymo mokyklų veikimo Lietuvoje teisiniu pagrindu tapo 2003 metais Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta Netradicinio ugdymo koncepcija. 2009 metais Koncepcija buvo peržiūrėta ir redaguota. Ministerija yra patvirtinusi ir Valdorfo pedagogikos Lietuvoje koncepciją.
Vilniaus Valdorfo mokykla yra tėvų bendrijos įsteigta viešoji įstaiga. Kaip ir kitos nevalstybinės mokyklos gauna iš valstybės mokinio krepšelį, bet negauna ūkio lėšų.
Beje, ką tik LR Seimas daugiausia socialdemokratų pastangomis atmetė siūlomą Švietimo įstatymo pataisą skirti nevalstybinėms mokykloms 50 procentų ūkio lėšų.
Pabaigę 4, 8, 10 ir 12 klases mokiniai gauna tokius pačius kaip ir jų bendraamžiai pažymėjimus.

Apie klasės mokytoją ir mokytojų kompetenciją. Pirmus aštuonerius metus kiekviena klasė turi klasės mokytoją, kuris rūpinasi visu klasės gyvenimu, stebi kiekvieno vaiko asmeninę raidą, padeda įveikti vystymosi krizes, jei reikia, organizuoja specialią pagalbą ir t.t.
Klasės mokytojas moko taip vadinamų pagrindinių dalykų: lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, fizikos, chemijos, ir dar dažnai veda etikos, darbų, dailės, kūno kultūros ar kt. pamokas, stato spektaklius, ir t.t.
Aukštosiose mokyklose, kuriose rengiami Valdorfo klasės mokytojai, galima įgyti pakankamai dalykinių ir metodinių žinių, taip pat vaiko vystymosi pažinimo pagrindus. Čia Lietuvoje dažniausiai Valdorfo mokytojais tampama tiesiog dirbant su klase ir mokantis trumpalaikiuose kursuose, kuriuos organizuojamės kviesdamiesi dėstytojus iš užsienio arba patys važiuojame į kitas šalis. Mokytojai turi daug laiko skirti mokymuisi ir patys mato, kad kažkurioje srityje jų kompetencijų nepakanka. Tuomet to dalyko mokymui kviečiami specialistai.
Vilniaus Valdorfo mokykloje daugelis klasių turi du klasės mokytojus, vienas veda pamoką, o kitas individualiai padeda vaikams.
Nuo pirmos klasės anglų, vokiečių kalbos, muzikos moko mokytojai specialistai. Nuo šeštos ar septintos klasės specialistai ateina į daugelį pamokų, klasės mokytojas dažnai moko tik vieno ar kelių dalykų.
Vyresnioje pakopoje klasės turi kuratorius, dalykų moko mokytojai specialistai.

O kokie valstybinių egzaminų vidurkiai baigusiųjų, bent pagrindinių dalykų - lietuvių, istorija, matematika, užsienio k.?

Galiu šiek tiek pasidalinti savo patirtimi Valdorfo mokykloje. Valdorfas buvo mano pirmoji mokykla - rinkomės tarp šios ir Genio mokyklos, pati pasirinkau Valdorfo, nors buvau įstojusi jau ir į Genio, man aplinka, atmosfera labiau patiko. Dabar, manau, daug kas yra pasikeitę, nes praėjo nemažai laiko - įstojau prieš 13 metų, o po ketvirtos klasės išėjau. Kadangi mokymosi lygis buvo kiek silpnesnis, kartojau antrus metus ketvirtoje klasėje, jau kitoje mokykloje. Šiaip pagal duotus testus galėjau eiti ir į penktą klasę, bet tėvai su mokytojais pasitarė, kad geriau kartoti, nes visgi penktoje klasėje jau šiek tiek kitaip nei pradinėje, o ir sistema mokymo skyrėsi, reikėjo adaptuotis, išėjus iš "šiltnaminės" aplinkos.
Pirma papasakosiu gerus dalykus, kas man labai patiko ir paliko didelį įspūdį. Labai patiko visa atmosfera, mokytojų santykis su mokiniais, nebuvo jokios įtampos, visad smagios stovyklos. Patiko specialūs sąsiuviniai, kuriuose piešėme, rašėme tik kreidutėmis, labai įdomiai mokėmės naujas raides, rankai lavinti piešėme įvairias formas ir t.t.)ikišiol turiu tuos sąsiuvinius, smagu pasižiūrėti). Dar kas man buvo labai įdomu - euritmija. Taip visko tiksliai neatsimenu, tik pamenu, kad labai mėgau. BET, kas kėlė tėvams nerimą, tai būtent mokslo (nežinau kaip įvardinti, bet pačių mokslo žinių trūkumas). Smagu pasižaisti pradinėse klasėse, būti tokioje geroje atmosferoje be streso ir t.t., bet kai mokytoja mokydama vaikus, kad ir lietuvių kalbos daro grubias gramatines klaidas, o vaikai tuos netaisyklingus žodžius mokosi.... Ir tai nepavienis atvejis, bet kartodavosi nuolatos, tada tėvai ir sunerimo, grynai dėl mokytojos mokomų dalykų kompetencijos trūkumo. Žinoma, visi mokytojai buvo puikūs žmonės, labai šilti, bet manau mokykloje vien to nepakanka, juk kažkada reikės laikyti egzaminus. Nežinau, gal dabar situacija pasikeitusi per tiek metų (manau), bet mano patirtis buvo tokia, dėl to teko priimti sprendimą. O, dar prisiminiau, kas man nepatiko, labai nepatiko, tai dabartinė mokyklos vieta.... Į pirmas klases pradėjau eiti, kai mokykla dar buvo kitose patalpose, nežinau gatvės, bet netoli Akropolio, ten buvo žymiau jaukiau ir net saugiau. Na, o dabartinė vieta tikrai labai nemaloni, tokiame rajone, o dar aplinkui toks gyventojų kontingentas....

Naujoje mokykloje mokinius gan greitai pasivijau, mokiausi labai gerai, o po to įstojau į Vilniaus jėzuitų gimnaziją, šiemet ją ir baigiau.

Pvz pernai anglų http://www.egzaminai..._anglu_rusu.pdf

lietuvių: http://www.egzaminai...mtoji_valst.pdf

Visada bet kurios mokyklos rezultatus galima rasti http://www.egzaminai.lt/82/

Neleidau savo vaiku i Valdorfo mokykla, nes ne viena atveji girdejau, kad is jos isejus, vaikams sunku kitose mokyklose. Arba tada jau neiti i kita mokykla...
Na bet kad kartotu kursa kas, dar nebuvau girdejusi.

Žinau šitą puslapį, bet Valdorfo kažkodėl nerandu... Arba negerai žiūriu


Laimei, kad išėjau anksčiau gal todėl tie pakartoti metai kažkokios ypatingos įtakos man nepadarė, nes ir sistema mokymosi labai skyrėsi, bet kiek pamenu, gan greitai ir lengvai adaptavausi, paskui puikiai sekėsi, po aštuntos klasės dar ir į VJG įstojau be jokių korepetitorių, savo jėgom. Dėl to man labai įdomu, kaip sekėsi egzaminai tai laidai, kur ir aš būčiau baigusi.

Kas man gal nelabai tiko, tai gan laisva sistema, kai nereikalavo, tai ir buvau tokia gan atsipūtus, nepersidirbdavau O kitoje mokykloje ir drausmė didesnė, ne nuo ketvirtos klasės, bet nepadarai namų darbų, kažko neišmoksti - ir gauni balą atitinkamą, tada automatiškai kažkaip stengiesi labiau pasitempti. Vyresniems gal labiau tinka tas, kad mokosi dėl savęs ne dėl pažymių ir t.t., bet kai buvau mažesnė tikrai taip ir būdavo - nereikalauja, vadinasi nereikia.