But gerai i jusu puse,as jau dabar vyresnele mokinu - jei kas klaus is kur mes,sakyk..Canadians
ir daugiau nieko neaiskink-greit nueik
jo laimingi jus zmones ,linkejimai dvynukams ir sesei! ai negaliu ,miegosiu su sviesa ,gal bent taip bus smagiau
QUOTE(liomi @ 2012 05 10, 17:58)
But gerai i jusu puse,as jau dabar vyresnele mokinu - jei kas klaus is kur mes,sakyk..canadians
ir daugiau nieko neaiskink-greit nueik
jo laimingi jus zmones ,linkejimai dvynukams ir sesei! ai negaliu ,miegosi su sviesa ,gal bent taip bus smagiau 
linkejimai ir tavo chebrytei
Nu nesakykite, Liomi, juk ne pirmus metus UK gyvenate (speju), buna graziu vasaru, karstu, buna lietingu... Man pvz. klimatas zymiai labiau tinka nei LT. Kai prisimenu, tuos biaurius 5 men, slabdribu, salcio ir ledo, tai nebenoriu ir viskas. Truksta saules ir man, biauriai siemet truksta, ale guodziuosi atostogomis... O kai salute cia islys, is karto trauksime baseneli ir deginsimes ant pievutes
.
O as mokinu savo vaikus sakyti, kad jie Lietuviai ir diziuotis tuo
O as mokinu savo vaikus sakyti, kad jie Lietuviai ir diziuotis tuo
QUOTE(Sugar @ 2012 05 10, 22:07)
Nu nesakykite, Liomi, juk ne pirmus metus UK gyvenate (speju), buna graziu vasaru, karstu, buna lietingu... Man pvz. klimatas zymiai labiau tinka nei LT. Kai prisimenu, tuos biaurius 5 men, slabdribu, salcio ir ledo, tai nebenoriu ir viskas. Truksta saules ir man, biauriai siemet truksta, ale guodziuosi atostogomis... O kai salute cia islys, is karto trauksime baseneli ir deginsimes ant pievutes
.
O as mokinu savo vaikus sakyti, kad jie Lietuviai ir diziuotis tuo
O as mokinu savo vaikus sakyti, kad jie Lietuviai ir diziuotis tuo
Jus optimiste
del to Canadians as juokais
QUOTE(Aziza @ 2012 05 11, 00:18)
ji UK jau 5 metus, bet iki šiol apsiprasti negali, gyvena tik del vaikų nes jie kuo puikiausiai adaptavosi ir nebenori išvažiuot..
tiesiog parašiau, kad nesistebiu jog ji kitus puola..
tiesiog parašiau, kad nesistebiu jog ji kitus puola..
Na, tada gal kai vaikai uzaugs, gris i LT, ir gales gyventi ten, kur jai miela.
QUOTE(MichGirl @ 2012 05 11, 00:48)
esu gyvenus 6 metus ten kur daznai pilka buna ir dabar 4-us kur istisai saule sviecia, lyja vos kelias dienas per metus. Nu tai jau, kad klimatas niekaip neveikia tai nereikia pasakot. veikia kad ir kaip. Kai aplinkui toks zydras dangus kasdien, tai ne tik akiai malonu, bet ir nuotaika pakelia, kaip ir bet kokie kiti grazus daiktai ar dalykai. Jau nekalbant apie tokias privilegijas, kaip pvz kasdieninis vakarienes valgymas lauke su seimyna, vaikai iseiti i lauka gali kada panoreje kaip stovi ir mamai nereikia visus aprengti, nurengti, isdziovinti slapius batus ir dar kazka kelis kart per diena.
Kad veikia, as sutinku
Kiekvienas pagal save viska lyginam: kadangi as atgyvenus 4 metus salyje, kur istisai lyja lietus, - tai man cia du menesiai, ai baika..
Nezinau, kokioje Jus Anglijoje gyvenate, bet as toje, kur yra tos saules... O kai medziai, krumai, zolynai prazysta neregetais ziedais ir nusiunciu nuotrauka mamai ji skambina sakydama, kad ""viskas, vaziuoja i UK, nes jai jau depresija nuo lietuviskos ziemos, nuo zieminiu batu iki vidurio pavasario, nuo sniego per Velykas..." 
O gal cia tik as pastebiu saule dazniau nei lietu.

O gal cia tik as pastebiu saule dazniau nei lietu.
QUOTE(Zuzi_šoka @ 2012 05 11, 14:53)
Nezinau, kokioje Jus Anglijoje gyvenate, bet as toje, kur yra tos saules... O kai medziai, krumai, zolynai prazysta neregetais ziedais ir nusiunciu nuotrauka mamai ji skambina sakydama, kad ""viskas, vaziuoja i UK, nes jai jau depresija nuo lietuviskos ziemos, nuo zieminiu batu iki vidurio pavasario, nuo sniego per Velykas..." 

Va ir as apie tai, na palijo men, na salciau buvo, o va kovas koks grazus buvo,
Tema pamažu virsta į liaupsių Anglijai temą, o ne į diskusijas grįžti į LT ar ne....
QUOTE(Šaltmėtė @ 2012 05 12, 20:21)
Tema pamažu virsta į liaupsių Anglijai temą, o ne į diskusijas grįžti į LT ar ne.... 
O, jūs manot, kažkas gali atsakyti į šį klausima, taip paprastai: taip arba ne?
QUOTE(Limcamca @ 2012 05 12, 22:39)
Ne, taip nemanau. Kaip tik manau, kad tai labai individualus dalykas ir tik pats žmogus / šeima, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, gali tai nuspręsti.
Bet tas vienareikšmis Anglijos, vos ne pasakų šalies, liaupsinimas ir varymas ant Lietuvos, tiesiog "neskanus".
QUOTE(Šaltmėtė @ 2012 05 12, 20:20)
Ne, taip nemanau. Kaip tik manau, kad tai labai individualus dalykas ir tik pats žmogus / šeima, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, gali tai nuspręsti.
Bet tas vienareikšmis Anglijos, vos ne pasakų šalies, liaupsinimas ir varymas ant Lietuvos, tiesiog "neskanus".
Bet tas vienareikšmis Anglijos, vos ne pasakų šalies, liaupsinimas ir varymas ant Lietuvos, tiesiog "neskanus".
As irgi nesupratau pasisakymo. Nematau, cia vien tik UK liaupsinimu.
As pati daznai pagalvoju, kad LABAI noreciau grizti i LT. Bet...kadanors.. Kolkas randu cia daug nuostabiu dalyku, bet tai labiau susije su galimybem buti ivertintu darbe, galimybemis uzsidirbti, isleisti vaikus mokytis i uzsieni (kalbu ne apie UK), taip pat zmoniu didesne laisve! Del galimybes nusipirkti vardiniu skuduru ar tasiu - tai ne ne.
Ir visgi nera cia viskas kaip pasakoj - jei NUOSIRDZIAI manes kas paklaustu - Lietuvoj man gera...Gera sirdy. Taip ir matau vaizda - pavakare...vasara...o as einu Pilies gatve..silta, gera... Prisedu kokioj kavinukej.
Ir iskart vel papriestarausiu sau - o kodel tada ten nuvaziavus labai greit norisi grizti i UK??
Taip vat yra...
Prisiminiau atvejus, kurie supa mane. Stai:
1. Mergina po mokyklos baigimo sivaziuoja i UK, ji neskuba studijuoti, nenori likti Lietuvoj, nori savu pinigu (seima nepasiturinti)-isvaziuoja i Londona, ten randa darba viesbutyje kambarine - po keliu menesiu grizta i Lietuva, nes tiesiog jai per sunku, jie pasiilgsta mamos, jie neprisitaiko niekaip..kaip ji sake "negaliu as dirbti su tais juodaodziais"- visa laika jauciasi nesaugi ir nelaiminga. Lietuvoje susiranda vaikina ir po metu jiedu isvaziuoja kartu. Isidarbina abu fabrikuose, ji dirba naktimis, jis - dienomis. Grizo Sv.Velykom i Lietuva, mama neatpazino - dukra labai laiminga, patenkinta, jiedu issinuomave buta greitai ji apsistate baldais, buitine technike (is savu algu) - gyvena kaip nori, perka ka nori. Jiems yra gerai - ir as dziaugiuosi. (Nors mane ju situacija netenkintu del - nebaigtu mokslu, del darbo naktimis, kuris kazin ar turi perspektyvu...- bet jie laimingi! Tai svarbiausia.)
2. Lietuviu pora Anglijoje, abu dirba, draugauja...moteris pastoja, jiems gimsta dukrele - jie labai greit grizta i Lietuva. Tureje darbus, atlyginimus jie viska palieka ir grizta i LT - iskart pasiima paskola, nusiperka buta (kas menesi bankui pasiryzta moekti po 1000litu) - kai visi klausia kodel griztot atsako - kad tik del gydytoju. Jie negalejo "tenai" augnti savo vaiko - viskas pasirode per daug atmestina, nepatikima. Na kagi, vyras isidarbina "Senukuose"- paskola reikia moketi...santaupos baigiasi greit. Pinigu nelieka. Jis pradeda vazineti i Norvegija... Ji lieka Lietuvoj. Finale - pora issiskiria. Moteris viena augina dukryte. (Aisku tetis padeda kiek gali.)
3. Jauna pora,"ubageliai", be issilavinimo is kaimo isvyksta i UK. Is pradziu vyras, po to jo zmona - su kudikiu ant ranku. Ji pirmus metus isvis bijo iseit i gatve, nes nesupranta nei vieno zodzio. Pinigu pradziai vos vos, bet uztenka... Vyras dirba daug, sunkiai... Zmona po truputi isidrasina eiti i gatve, su keliais svariukais isiena apsipirkti. Po poros metu gimsta dar vienas sunus. Zmona po truputi kabinasi- pradeda koledze lankyti anglu kalba, veliau buhalterijos mokslus. Po 8 metu situacija tokia- gyvena jie gerai, du grazus, nuostabus berniukai lanko mokykla - ji pagaliau, po ilgo atkaklaus ieskojimo surado darba pagal igyta specialybe UK. I Lietuva, kaip sako - niekada negriztu. As labai jais dziaugiuosi ir zaviuosi.
Dar daug papasakociau...ivairios tos istorijos. Mano vel kitokia - as baigusi magistra laimejau stipendija stazuotis UK. Is pradziu spyriojausi, bet vyras stume - vaziuok, uzsikabinsi, rasi gyvenama plota, atvaziuosim mes (vyras su sunum)- tai buvo mano gyveniem sunkiausi menesiai. Aisku, iskart patekau i labai intelektualia aplinka, iskart buvau "imesta" i darba-praktika. Igyjau fantastiskos patirties. Po keliu menesiu atvaziavo vyras. Labai greitai susiradoo darba salia namu parduotuveje. Abu dalinomes vaiko prieziura - jis dirbdavo ryte, as eidavau i koledza popiet iki velumos. Mano sutartis baigesi ir viskas apsiverte - as darbo nerandu, nors intensyviai ieskau jau metus. Vyras manes dirbti nekvalifikuoto darbo tiesiog neisleistu. Po metu UK gavom soc.nama. Vyras pradejo dirbti daugiau, ji netrukus paaukstins iki vadybininku. Na vis ejimas i prieki... Nors jis vistiek ieskos geresnio. Ir zinau, kad ras. Kazkaip viskas teka sava vaga, vaikas pradejo lankyti darzeli, po metu i mokykla. Tikiu, kad viskas bus gerai, ir as po keliu metu dirbsiu kvalifikuota darba. Na kad ir mokykloj kokioj, nezinau... Nuolat spurdu, ziuriu ka cia dar pasimokint, kokia cia savanoriu organizacija sturmuot. Kolkas pasiduodu Dievo ar Likimo valiai... Kuri iskrete "poksta" ir savo planus teks kuriam laikui vel atideti...
As pati daznai pagalvoju, kad LABAI noreciau grizti i LT. Bet...kadanors.. Kolkas randu cia daug nuostabiu dalyku, bet tai labiau susije su galimybem buti ivertintu darbe, galimybemis uzsidirbti, isleisti vaikus mokytis i uzsieni (kalbu ne apie UK), taip pat zmoniu didesne laisve! Del galimybes nusipirkti vardiniu skuduru ar tasiu - tai ne ne.
Ir iskart vel papriestarausiu sau - o kodel tada ten nuvaziavus labai greit norisi grizti i UK??
Prisiminiau atvejus, kurie supa mane. Stai:
1. Mergina po mokyklos baigimo sivaziuoja i UK, ji neskuba studijuoti, nenori likti Lietuvoj, nori savu pinigu (seima nepasiturinti)-isvaziuoja i Londona, ten randa darba viesbutyje kambarine - po keliu menesiu grizta i Lietuva, nes tiesiog jai per sunku, jie pasiilgsta mamos, jie neprisitaiko niekaip..kaip ji sake "negaliu as dirbti su tais juodaodziais"- visa laika jauciasi nesaugi ir nelaiminga. Lietuvoje susiranda vaikina ir po metu jiedu isvaziuoja kartu. Isidarbina abu fabrikuose, ji dirba naktimis, jis - dienomis. Grizo Sv.Velykom i Lietuva, mama neatpazino - dukra labai laiminga, patenkinta, jiedu issinuomave buta greitai ji apsistate baldais, buitine technike (is savu algu) - gyvena kaip nori, perka ka nori. Jiems yra gerai - ir as dziaugiuosi. (Nors mane ju situacija netenkintu del - nebaigtu mokslu, del darbo naktimis, kuris kazin ar turi perspektyvu...- bet jie laimingi! Tai svarbiausia.)
2. Lietuviu pora Anglijoje, abu dirba, draugauja...moteris pastoja, jiems gimsta dukrele - jie labai greit grizta i Lietuva. Tureje darbus, atlyginimus jie viska palieka ir grizta i LT - iskart pasiima paskola, nusiperka buta (kas menesi bankui pasiryzta moekti po 1000litu) - kai visi klausia kodel griztot atsako - kad tik del gydytoju. Jie negalejo "tenai" augnti savo vaiko - viskas pasirode per daug atmestina, nepatikima. Na kagi, vyras isidarbina "Senukuose"- paskola reikia moketi...santaupos baigiasi greit. Pinigu nelieka. Jis pradeda vazineti i Norvegija... Ji lieka Lietuvoj. Finale - pora issiskiria. Moteris viena augina dukryte. (Aisku tetis padeda kiek gali.)
3. Jauna pora,"ubageliai", be issilavinimo is kaimo isvyksta i UK. Is pradziu vyras, po to jo zmona - su kudikiu ant ranku. Ji pirmus metus isvis bijo iseit i gatve, nes nesupranta nei vieno zodzio. Pinigu pradziai vos vos, bet uztenka... Vyras dirba daug, sunkiai... Zmona po truputi isidrasina eiti i gatve, su keliais svariukais isiena apsipirkti. Po poros metu gimsta dar vienas sunus. Zmona po truputi kabinasi- pradeda koledze lankyti anglu kalba, veliau buhalterijos mokslus. Po 8 metu situacija tokia- gyvena jie gerai, du grazus, nuostabus berniukai lanko mokykla - ji pagaliau, po ilgo atkaklaus ieskojimo surado darba pagal igyta specialybe UK. I Lietuva, kaip sako - niekada negriztu. As labai jais dziaugiuosi ir zaviuosi.
Dar daug papasakociau...ivairios tos istorijos. Mano vel kitokia - as baigusi magistra laimejau stipendija stazuotis UK. Is pradziu spyriojausi, bet vyras stume - vaziuok, uzsikabinsi, rasi gyvenama plota, atvaziuosim mes (vyras su sunum)- tai buvo mano gyveniem sunkiausi menesiai. Aisku, iskart patekau i labai intelektualia aplinka, iskart buvau "imesta" i darba-praktika. Igyjau fantastiskos patirties. Po keliu menesiu atvaziavo vyras. Labai greitai susiradoo darba salia namu parduotuveje. Abu dalinomes vaiko prieziura - jis dirbdavo ryte, as eidavau i koledza popiet iki velumos. Mano sutartis baigesi ir viskas apsiverte - as darbo nerandu, nors intensyviai ieskau jau metus. Vyras manes dirbti nekvalifikuoto darbo tiesiog neisleistu. Po metu UK gavom soc.nama. Vyras pradejo dirbti daugiau, ji netrukus paaukstins iki vadybininku. Na vis ejimas i prieki... Nors jis vistiek ieskos geresnio. Ir zinau, kad ras. Kazkaip viskas teka sava vaga, vaikas pradejo lankyti darzeli, po metu i mokykla. Tikiu, kad viskas bus gerai, ir as po keliu metu dirbsiu kvalifikuota darba. Na kad ir mokykloj kokioj, nezinau... Nuolat spurdu, ziuriu ka cia dar pasimokint, kokia cia savanoriu organizacija sturmuot. Kolkas pasiduodu Dievo ar Likimo valiai... Kuri iskrete "poksta" ir savo planus teks kuriam laikui vel atideti...








