Likti svetur ar keliauti atgal į LT?

      ale cia tik zemaiciai be kalbos atvaziuoja? Kurioj vietoj jus gyvenat?

Manau cia tureta omeny placiau, kad kalbos reikia mokytis tos salies, kur gyveni, tik toks pavyzdys parinkas

As supratau, bet tas palyginimas labai jau neskanus. Kazkoks vaziavimas ant vienos grupes lietuviu. Gal autore pati zemaite ir is zemaitijos nebuvo toliau Lietuvoj pavaziavus    nei mokyklose, nei parduotuvese gimtaja zemaiciu tarme net Lietuvoj niekas neaptarnauja  .

ne, atvaziuoja visokiu...  bet zinau atveji, kai buvo iskviesta zmonems verteja i ligonine, nes nesusikalbejo, o jie pareiske skunda, kad sunkiai ja supranta, nes ne ta tarme sneka (nepamenu, ar tie ligoniai buvo zemaiciai, ar verteja, bet esme tokia).

Atrodo, kad mano mintis surasei. Tik ne UK gyvenome su seima (ten gime antrasis vaikutis), o Norvegijoje.  Musemes, musemes, dauzemes, dauzemes, atrodo, kad ejome sunkiausiu keliu. Kad islaikyt seima MB dirbo toookius darbus, kad net geda kam pasakyt. O ir as su savo teises diplomu valiau WC. Atsiprasant. Spjoviau. Tiksliau daede iki gyvo kaulo ir itikinau vyra, kad turime grizti, tobuleti turime LT. Mes, t.y. musu tevai su mazais vaikais gyveno prie sovietu, musesi ir isgyveno, mes uzgrudinti esame, mes mokame kovoti. Tik jau kiekvienas nusprendzia kovoti uzsienyje ar LT. Man svarbi yra mano salis. Nenoriu spjauti ant jos. Aiksu, nezinia kaip bus ateity, bet mes susikrovem daiktus ir grizome. Visa seima. As sedziu namie su vaikiuku, finansine padetis sunki. Nes dekreto pinigai baigesi, pasalpu atsisakeme, nes isvaziavome is NO. MB dirba. Beje, savo svajoiniu darba, direktorium tapo. Aisku, siuo metu dar bandomasis, alga juokinga, bet mes esame CIA. Cia yra jo ir mano tevai, cia yra gimines, MB atgaivina senas draugystes, taip ir isisuki. Aisku, musu krastas - svogeriu, be pazinciu sunku. Bet MB rado darba be pazinciu, su laiku ir as eisiu dirbti. Tik maziuka dar reik paauginti. Sunku, kovojam kas diena, skaiciuojam. O norvegijoje neskaiciavome. Bet cia atejes pas gyd - gaunu atsakymus i visus klausimus. Is darzelio mano vaikas grizta laimingas. Duksta kieme su vaikais. Matosi su savo pusseserem ir pusbroliais, lanko mociutes, duksta Akropolio vaiku kambary. Mes gyvename!!! Kepames saslus su DRAUGAIS, tikrais, senais draugais, guodziames ir sulaukiame palaikymo is giminiu. Per gimtadieni susirenka gimines ir draugai, ir taip gera juos matyti, sedeti prie vieno stalo lyg ir nebuvome isvaziave, lyg viskas nebuvo nutruke, kai pazisti zmogu ir zinai jo "bajeriukus", kai nereikia sverti kiekvieno zodzio, kad nenusisneketi, ka pagalvos kiti, zmones, kurie pazista tave vos kelis men. Kai viskas paprasta ir lengva. Teka sava vaga.  Aisku, meluociau, jei sakyciau, kad nesigrezioju atgal. Aplanko mintys ar zingsnis teisingas, o gal nevertejo... Bet susisgriebi ir mastau globaliau, ne apsiriboji sia diena, kai kol kas dar viskas eigoje, kai dar nera stabilumo. Tikiu sviesia ateitimi, kad pagaliau dievulis turi atlyginti uz visus vargus, ka praejome. Tai buvo pamoka. Savo krasta ir gimines vertiname ir mylime labiau, kitaip, nei pries tai. 

Kaip gali buti tarkim Ispanijoje uzdaras, kai daugiau nei puse metu visu gyvenimas vyksta prie atdaru langu, balkonu, duru Kaip gali but depresuotas, kai saule sviecia 360 dienu per metus Kaip gali buti labai darbstus, kai karsta, tingisi ir norisi butinai siesta pamiegoti Ir kaip gali buti punktualus, kai laimingi laiko neskaiciuoja

Gal ir klystu,bet koks tikslas jum buti sitoj temoj,jeigu nematot Lietuvoj ateites ir grizti neplanuojat?

Baigesi euforija, prasidejo rutina ir dabar matau, kad gyvenimas cia kitoks jau...

    O, jau senai grize?

Mano nuomone,cia turetu diskutuoti tie,kurie planuoja grizti ir tie,kurie grizo. N nuomoniu "negrisiu,nes Lietuvoj politikai nevyke,maisto kainos aukstos ir nematau ateities" nelabai padeda. Gal ir klystu,bet koks tikslas jum buti sitoj temoj,jeigu nematot Lietuvoj ateites ir grizti neplanuojat?

Per 3 dienas, depresija isivaryciau    Isivaizduoju, as darau koki rimta versla, darba, ir tas darbas stovi, nejuda i prieki, tik del to, kad kazkas svencia fiesta    akurat, iskarto depresija 

Echhh, kokia pazistama ir skaudi tema. Stai, mano postas, vos menesi atgal rasytas. Cituoju ji:
Cia is kitos temos. O dabar... mastau kitaip. Pasikartosiu - dauziausi kaip narvelyje, bandydama istrukti ir grizti namo, i savus krastus. Visiems visiems sakiau - mes grisime, mes negyvensime norvegijoje, mes grisime i savo Lietuva. Bet... nusivyliau. Noriu viska grazinti atgal. Matyt, nebemokame cia gyventi. Vyras dar neapsisprendzia. Turi darba, jis jam patinka, tik alga juokinga. Bet jis tiki, kad "kazkada" alga jam pakels. o as... nebenoriu niekuom tiketi. Baigesi euforija, prasidejo rutina ir dabar matau, kad gyvenimas cia kitoks jau...

IT IS ALL ABOUT SPIRIT

Man atrodo,sita tema be reikalo tapo dar viena "kaip viskas Lietuvoj blogai". Mano nuomone,cia turetu diskutuoti tie,kurie planuoja grizti ir tie,kurie grizo. N nuomoniu "negrisiu,nes Lietuvoj politikai nevyke,maisto kainos aukstos ir nematau ateities" nelabai padeda. Gal ir klystu,bet koks tikslas jum buti sitoj temoj,jeigu nematot Lietuvoj ateites ir grizti neplanuojat?

Echhh, kokia pazistama ir skaudi tema. Stai, mano postas, vos menesi atgal rasytas. Cituoju ji:
Cia is kitos temos. O dabar... mastau kitaip. Pasikartosiu - dauziausi kaip narvelyje, bandydama istrukti ir grizti namo, i savus krastus. Visiems visiems sakiau - mes grisime, mes negyvensime norvegijoje, mes grisime i savo Lietuva. Bet... nusivyliau. Noriu viska grazinti atgal. Matyt, nebemokame cia gyventi. Vyras dar neapsisprendzia. Turi darba, jis jam patinka, tik alga juokinga. Bet jis tiki, kad "kazkada" alga jam pakels. o as... nebenoriu niekuom tiketi. Baigesi euforija, prasidejo rutina ir dabar matau, kad gyvenimas cia kitoks jau...