Likti svetur ar keliauti atgal į LT?

Susiduriau ir as su situ rimtu klausimu. Zinau, kad niekas neatsakys likti ar grizti. Bet gal kam buvo iskilusios tos pacios mintys, gal kas pasidalins patietimi, jog yra ne taip kaip as galvoju ir tikiuosi. Aciu!

Besvarstydama prideliojau + ir -.
1. Bustas Uk +, Lt -. Bustas man vis gi svarbus dalykas, uztikrinantis ne tik sioki toki sauguma, bet ir apskritai namai ir ju jaukumas man vienas svarbiausiu dalyku. Anglijoje turime grazu erdvu nama, lietuvoj nieko panasaus uz ikandama kaina bent jau aruodas ar edomus svetainese nerandu... Priemiestiniai vilniaus rajonai tragiski, be infrastrukturos, zveryno ir pan kainos kandziojasi, tad anglija laimi...

2. Darbas. Cia vertinimas issiskiria, mat vyras geresni darba turi cia, as geresni tureciau lietuvoj. Cia gyvenimas darbo prasme ramesnis bet rutiniskas, lietuvoj butu daugiau nervu, bet idomesnis

3. Gyvenimas apskritai. Lietuva cia smarkiai laimi. Nors anglijoje draugu ir yra, nauji draugai ir ypac ne lietuviai niekada nebus tokie patys kaip vaikystes ar ankstyvos jaunystes draugai, kurie supranta is puses zodzio, su kuriais esi visai atviras, savas ir pan. Skaiciau diskutavote ar esi antrarusi. Taip, pritariu, kad tai priklauso tik nuo taves paties. As 8 metus pragyventus uzsienyje niekad nesijauciau antraruse, visada pernelyg pasitikejau saim ir galvojau jei tu blogsi apie mane galvoji tai cia tavo problema, o as esu lygiaverte. Deja, bet tai tik saves apgaudinejimas. Yra kulturingu anglu, kurie is tikruju gerbia ir megsta tave kaip asmeni, taciau visa mase, dauguma, su kuria susiduri kasdien nemegsta emigrantu, nors to zinoma neafisuoja ir viesai deklaruoja visai kitokias paziuras. Dar vienas dalykas - teatru kokybe Lietuvoje lenkia angliskuosius, o tai mano daznas uzsiemimas. Zinoma, gal taip tik atrodo, gal man jis artimesnis del mentaliteto, del kalbos subtilybiu.

4. Gamta. Pagalvoju, kad pasiilgstu lt gamtos. Is kitos puses - galima lt paatostogaut... Ar nepradesiu ilgetis velso ar lake district gamtos, kur daznai lankomes budama lietuvoj...

5. Daug kas raso, kad lietuviai suruge, pikti ir pan. Nezinau, ar as tokia naivi, ar akla, bet man jie visai tokie neatrodo ir grizus i lietuva kiekvienas atrodo toks savas ir mielas...

6. Tevai. Vis pagalvoju apie senstancius senelius, kurie turi labai mazai progu matyti anukus... Ar nera is dalies ir mano pareiga buti arciau seneliu? Ar noreciau senatvej gyventi toli nuo savo mergaiciu ir nematyt kaip auga ju vaikai? Ar nesijausiu veliau kalta, kad atemiau dziaugsma is savo bei vyro tevu.

7. Ir turbut svarbiausias - vaikai. Bijau, kad ir vaikai cia nesijaustu antrarusiais. Jau dabar dukters klasej mergaites nakvoja viena pas kita, jauciu kaip tevai nepasitiki lietuviu semyna, kad leist pas mus anakvot savo dukteris. Nors i gimtadienius eina daznai, turi pilna draugiu, bet dukrytei jau iskilo klausimas " kodel as kitokia negu kiti". Mat jos klasej visi anglai. Nepatinka man ir angliskos mokyklos. Daug kas giria, kad netraumuoja vaiko, interaktyviai moko ir pan. Gal ir idomiau pateiktas mokslas, bet ateity bus darbas, kurio rutina nebus tokia maloni ir zaisminga. Taip pat nezavi manes ju poziuris " good enough". Ne taip svarbu rezultatas, kiek pastangos. O mano nuomone rezultatai taip pat svarbu. Vaikai tur potenciala, kuriam nustacius issukius vaikas tobuleja. Labai teigiami prisiminmai islike is vilniaus mokyklos, taciau nezinau ar per tiek metu lietuvos mokyklos nepasikeite, kokia dabar ten situacija. Dar vienas dalykas - uzklasine veikla. Lietuvoje jei eini i gera bureli tai tikrai kazko ismoksti, kad ir pav muzikos mokykla moko ir instrumento, ir solfedzio, ir choro, muzikos istorijos ir pan. Anglijoje muzikos pamoka mazdaug 4 vaikai ir viena mokytoja prie instrumento, nekalbu apie kitas pamokas. Ko galima ismokt? Dukra eina i baleta ir tap. Jai patinka, vedu kad nedykinetu nuolat namie, bet jau zemas lygis tu uzsiemimu baisu. O jie anglu laikomi vieni geriausiu. Per kaledas buvau ciurlionio mokyklos koncerte, norejosi verkt galvojant ka mano vaikas gauna uk...

Gal ir dar kokiu dalyku, kurie padeda apsisprest...
Papildyta:
Parasiau tai visa romana kaip i koki dienorasti. Ka reiskia nemiga...

Liolio, aciu uz pasisakyma, idomu...
As pati prof.muzikante, artimieji, tevai, vyro visa seima - muzikantai, aktoriai... Vras uzaugo teatruose (dramos, baleto), tad teatru, vaiku muzikos lavinimo klausimais labai pritariu Jums.
Pati stazavausi viename is stipriausiu Muzikos Koledzu Anglijoje, tai galiu pasakyti, kad lygis visgi labai aukstas. As, tiesiai is Akademijos, pasiemusi magistro diploma atvykau su didziuliu susidomejimu ir apakau nuo talentu koncentracijos... Bet i ta koledza studijuoti atvaziuoja ir is JAV, ir is Australijos, is ivairiu pasaulio krastu...
Nekalbu apie pasaulinio lygio destytojus (apie kuriuos LT Muzikos Akademijoje sklande legendos), o cia ziu - valgykloje sedi salia. Sito as angliukams jauniems labai supavydejau.
Tad man ir keista - koledze beveik visi studentai labai stiprus, ruosia milziniskas programas, bet kai pamaciau, kaip dirbama su vaikais... Tai ir nesurpatau, kur jie tas spragas uzpilde. Nes butent vaiku muzikinis ugdymas atrodo labai labai silpnas...
Na, zinoma yra tokios mokyklos prilygstancios musu "Ciurlionkei" kaip Cheetams, Y.Menuhino, Purcell'io ir t.t.

Vienintelis dalykas, kuris mano galva yra vertas labai labai rimto svarstymo, yra zemesnis punktas:



Tiesa, dar: vaikai, nesijaus LT taip, kaip jautetes jus. Jeigu jie cia gime, uzaugo, ar bent jau lanke didesniaja dali mokyklos, LT jie nesijaus taip gerai, kaip jus.

Asmeniska mano nuomone

Va va ir man klausimas kyla kaip Anglija uzaugina talentus, jei vaiku paruosimo lygis toks prastas. Svarsciau, gal ivairus aktoriai ir pan isauga privaciose mokyklose?

O del aukstuju mokyklu, tai zinoma priklauso nuo konkrecios specialybes ir pan. Bet daug yra ir mitu, kad uzsienio aukstasis mokslas zymiai geresnis. As pati destytojavau ir Lietuvoje, dabar Anglijoje. Ir turiu pasakyti, kad nors Mancesterio universitetas laikomas vienu geriausiu, kai kuriose specialybese jis tikrai nepralenkia VGTU...

Kaip idomu, as stazavausi RNCM - priepat Manchesterio universiteto.
As turiu vilties, kad jei mano vaikai nores buti muzikantais - mes juos galesim issiusti mokytis i Austrija arba Vokietija,... Bet cia tik konkreciai apie muzika kalbant.

Na, mano mergytes dar mazos, vienai 5 metai, kitai 2.5m. Tai man atrodo, kad jos dar lengvai prisitaikytu. Vyresnioji baige tik viena klase. Bet per atostogas Lietuvoje taip pat labai puikiai jauciasi, randa draugu ir pan.

O kiti punktai kodel neverti svarstymo? Ar ta prasme, kad bustas, draugai, darbas, nepilnavertiskumas, vaiku mokslai ir pan nera labai svarbu? Hmmm

Dabar pagalvojau, is viso koledzo, stipriausi muzikantai, su kuriais teko dirbti buvo...portugalas, ispanas, kinietis, vokietis, korejiete.... hmm...nors viena konkursa "nunesem" su anglu. Bet ten siaip neeilinis jaunuolis.

Del busto ir darbo - abiem atvejais man asmeniskai laimi UK.
Draugai - ju apskritai niekada daug neturejau, bet ir cia atvaziavus susipazinau su nuostabiais lietuviais. Tiesa, anglu draugu dar neturiu..
Del nepilnavertiskumo - cia jau tikrai, kaip sau leisi. Kai pradejau vesti savo sunu i darzeli (tom 3-im valandelem), tai kadangi atejom vidury mokslo metu, vaikas mano buvo vienintelis uzsienietis tai siek tiek pergyvenau kaip cia jis pritaps - bet bereikalo - nes aukletojos nuotabios, manes paprase surasyti keleta pagrindiniu lietuvisku zodziu, kaip juos tarti - as surasiau, supaisiau, suspalvojau juos visaip - kaba ant sienos darzelyje, vaikai mielai draugauja su maniskiu, ale ir jis priprato per 3 dienas, jau "draugelis" visu.
Is pradziu kazkaip pasirode man, kad keistai i mane ziuri eileje stovintys tevai - galvoju - ar cia man vaidenas, ar ka. Jau buvau bepradedanti durnai galvoti "va, as emigraaaante, jie manes nekencia" - po dvieju dienu galvoju - na jau ne, sitaip nebus. Gatvej sutinku kokia mama, ale ji praeina stumdama vezimeli, manes nepastebedama, uzteko viena karta drasiai, su sypsena pasisveikint - kaipmat zmogaus veidas pasikeite.
Taip pat ir su kitais. Anglijoje as palygint neseniai, antri metai, bet isitikinau, jei tik busi susikrimtes, susikuprines ir jausies atstumtuoju emigrantu, tokiu ir busi... Nesvarbu, kad liezuvis kartais uzsikerta - bet as vistiek stengiuos islikti isdidi ir gerbti sia sali, bei ginkdie nedaryti is saves antraruses... O piktu, nepatenkintu zmoniu pilnas pasaulis.

oho kokios diskusijos

del sito Tevu punkto, asmeniskai mano tevai nenori, kad as gryzciau, nes zino kad LT geriau mes negyventume, kazkaip jie tokios nuomones, gyventi reikia ten kur sekasi, o nesiblaskyti, ir toks pvz, mano brolis su seima gyveno uk, ir gryzo i lt, tai tevai siek tiek nesuprato sito ju gryzimo, ir mato, kad dabar jie negyvena taip jau gerai kaip galejo isikurti uk.. taip pat santykiai su marcia nekokie, mano mama galvoja kad tai ji sugalvojo ir istempe visus gryzti, zodziu jos praktiskai nebendrauja, nors pries tai viskas buvo gerai... ir dar kazin ar noreciau gyventi tam paciam mieste kaip ir tevai, nes pradetu kazkiek kistis i gyvenima.. del anuku tai gerai kad dazniau matytu, bet velgi jeigu gyveni kitam lt gale, kiek privazinesi kai kuro kainos kosmines..

Jei vaikučiai dar maži, tuomet, taip, - jos dar spės adaptuotis.
Žinokit, jei atvirai, aš manau, kad kai tu pakeli sparnus, nedėlioji pliusų ar minusų. Turi elgtis taip, kaip širdis šaukia ir viskas. Jei dedi pliusus ir minusus, vadinasi skaičiuoji ir abejoji savo sprendimu. Kiekvienam tavo gyvenimo sprendime, - turi būti dalis tavo pačios širdies įdėta.

Man, asmeniškai net nekiltų mintis apie būstą, aš gerai jaučiuosi bet kur, svarbu, kad mano šeima su manimi. Lygiai tas pats su draugais, na, nežinau, man nebūtina, kad tų draugų būtų pilni kiemai, čia ir dabar Gamta? Na, nežinau, vėlgi, kaip galima nematyti tokios įspūdingos Uk gamtos: Velso kalnai, Notingamo miškai, Lake district ezerai, o Cornwalis??

Esmė, kad mes viską gyvenam suvedam į širdį. Taip, kaip mylit LT, pamilkit ir UK. Nors, kažkiek. Ir, pamatysit, ir čia bus miela gyventi.
Nors, vistik sakyčiau, nedėkit pliusų ir minusų, atsisėskit ir paklauskit savęs sažiningai: kur jums mieliau, geriau, kur širdis traukia. Ten ir reikia vykti, su visais lagaminais

1. parduosit grazu nama uk, nusipirksit Lt , aruodas dar kainu neatspindi, reikia vazinetis ieskoti, gal sugalvosite statytis
2. del darbo sunku kazka pasakyti.
3.Labai sutinku su situo punktu.
4.Man asmeniskai lt labiau patinka gali nuvaziuoti prie ezero pasimaudyti ir t.t. o cia be sansu..
5. del surugimo, tai cia nesamone.. Ir man asmeniskai geriau suruges, nei issisiepes iki ausu anglas, tik nusisuk ir vel greit atsisuk, jau tokia mina pamatai, kad baisu
6. Gaila seneliu, juk jie ne amzinai gyvens ir patys dazniau pabendrautumete su tevais gimtadieniai kitos sventes ir t.t. O jei tevai sako, kad nenori, kad gristumem, jie tik nenori skaudinti. Nei vienas tevas nenoretu, kad ju vaikai toli gyventu, bet jei savoje salyje sunku pragyventi tai ir tenka sakyti, kad negriskit...
7. Vaikai prisitaikys bet kur ir faktas kad draugu lt tikrai tures daugiau. O del mokslo tai vidurinis issilavinimas tikrai prastas palyginus su lt. Visai kitaip yra mokoma privaciose, bet ir kainos ten

Labai sunprantu jus. Ir ne jus viena kankina tokios dvejones, mes su vyru ir su draugais daznai pasikalbame ta tema ir visi noretume gristi, bet vienus stabdo darbas/atlyginimai, kitus paskolos UK, dar kitus vaikai kurie jau studijuoja UK

Na bustas ir man UK laimi. Per tiek pragyventu cia metu, remontu, kiekvieno kampelio name ir kieme isciustijimo baisiai pamilau savo namucius. O ir rajonas labai patinka, visur tvarka, saugu, labai zalia, visur dviraciu takai, zaidimu aiksteles ir t.t. Nebutu to Lietuvoj, deja.

Darbas turbut irgi UK laimi. Cia nepersidirbi, gali leist sau negalvot apie pinigus, vakarai ir savaitgaliai laisvi. Lietuvoj manau irgi galetume sau leist normaliai gyvent, keliaut ir pan. Bet Lietuvoje mano darbas pasikeistu - tureciau dirbt ir vakarais, ir savaitgaliais, ir nervu butu del kitokio darbo specifikos.

O nepilnavertiskumas - na nejauciu jau as jo taip juodai. Kaip jau minejau, 8 metus is viso nejutau. Ir jei kas man taip sakydavo, maniau jog tai priklauso nuo to, kaip jautiesi, visada budavau aukstai galva iskelusi lietuve. Kalba manes neriboja, tu draugu anglu yra, einam i svecius ir pan, bet tai visai kas kita. Gerai, jei pavyksta draugus lietuvius rasti. Bet pas mus lietuviu kazin ar is viso mieste yra, nesu sutiikusi gatveje nei vieno. Tu draugu man irgi nereikia kiekviena diena ar savaitgali. Taip parasius atrodo, lyg sios problemos ir nebutu. Deja, bet ji vis delto egzistuoja. Visai kitoks bendravimas yra su zmogum, kuris isaugoo toj pacioj saly kaip ir tu, perejo per ta pati, uzaugo tais paciais zaidimais, filmais ir pan. Na, cia labai supaprastintai. O anglai - as turiu draugiu, kad ir kaimyne su kuria susitinkam paplepet, kartu einam i kavines ir t.t. Buna smagu, bet tai nera visiskas pilnavertis bendravimas. O atsiriboti ir gyventi uzsidarius seimoje bei pavirsutiniskai plepeti su anglais man nesinori. Gali tai padaryti, ir ne vienus metus. Bet laikui begant tai vis tiek svelniai tariant uzknisa. Antrarusiu jaustis nereikia, bet kad anglai nemyli musu taip kaip mums atrodo, tai faktas. Kad ir pvz vyro bedradarbe. Ji visada labai maloni, niekad neitarsi jog nepatinki ar pan. Bet kartas nuo karto prasiverzia visokios smulkmenos - vyras isgirsta kaip kitiem sako jog Anglija greitai nuskes nuo emigrantu gausos, kaip pasiepia ivairias tautybes ir pan. Jie niekad to i akis nepasakys. Bet esu tikra, kad dauguma ju taip galvoja. Visada sypsosis, niekada neisskirs kad tu cia esi atvykelis, kvies vaikus i gimtadienius, bendraus, bet kad galvoje turi minti jog esi zemesnis nei jie patys, tai esu isitikinusi.
Papildyta:


Taip, suprantu tevus, jie rupinasi vaiku gerove nepaisydami savo noru. Bet jei LT irgi gana normaliai gyventumete, tuomet tevai gal vis delto noretu buti arciau Jusu? As savo mamai irgi sakau, tai jei as gyvenciau Klaipedoj o tu Vilniuj, susimatytume tiek pat. Bet sirdy jauciu, kad vis delto nenoreciau tokio atsakymo isgirsti is savo dukru ateityje... O siaip ar taip vis tiek mes visi gyventume Vilniuje ir butume arti. Gasdina ir mane tai, jog pradetu kistis. Nors tiek mano mama, tiek vyro tevai labai tolerantiski ir nesikisantys. Bet is kitos puses - kaip gerai kai seneliai salia ir gali bent porai valandu palikti anukus!!!
Papildyta:


Na va ir as noreciau elgtis kaip liepia sirdis. Vien rasydama sitam forume pati pastebejau, kad visada tik ginu LT ir visus argumentus bandau suvesti i tai, jog reikia grizti Bet beda ta, kad baisu Zinau, kad jei jau isvaziuosim, tai atgal i UK tikrai negrisim. O kas jei tik budami UK labai pradedam idealizuoti Lietuva ir grize nusivilsim bei sirdis prades sakyti, jog padarem ne itin protinga zingsni? Del to ir delioju +/-. Jei butume dviese tai jokiu problemu, sesciau turbut siandien i lektuva. Bet kai yra vaikai, nesinori ju tampyti, tad atsakingai ziurint bandau ivertinti. Miela man ir ta UK, nera cia taip viskas blogai. Pragyvenom cia 8 metus, daug graziu prisiminimu, daug ir geresniu dalyku negu Lietuvoje yra. Pagrindinis stimulas turbut yra vaikai - reikia nuspresti ar grizti pries ju mokykla, ar po 18 metu... O vaiku mokslas man atrodo vienas svarbiausiu dalyku gyvenime, mat tai ju ateitis. Isitikinimas mano, kad Lietuvoje daug geresnes mokyklos ir papildomas ugdymas. Bet galvoju gal kas jau grizto i LT, gal paneigs ta mano nuomone, pasakys kad Lietuvoje mokyklos dabar jau irgi nebe tokios kaip buvo? Butu liudna viska metus (ka siuo metu turime taip pat nera taip jau blogai) grizti i Lietuva ir nuo pirmu dienu pamatyti, jog nei tos mokyklos, nei tie bureliai nera tokie kaip as isivaizduoju, nei kiti aspektai tokie kaip tikejausi... Truksta matyt drasos priimti sprendima
Papildyta:


Apie gamta ir as pagalvojau - Lietuvoj bunant turbu pasiilgtume Anglijos gamtos
Papildyta:


Nu va mes tikros bendramintes Pagalvojau, kad mus stabdo turbut tik nepasiryzimas, baimes ir dvejones... Na, dar metus ar du reiktu pasilikt pabaigt paskola ismoket. Uz 2 metu kaip tik dukrai i 1 klase Lietuvoj reiktu eit. Butu pats tas grizti. Gal per anksti dar as cia svarstyt pradejau

Liolio, labai įdomus tavo postas !

Mes su šeimyna jau 7-inti metai Londone ir pradėjom galvoti apie grįžimą.
Daugiausia dėl kultūrinių skirtumų. Nors esam su vyru labai socialūs, bet susirasti bendruomenę bendraminčių su šeimomis labai sunku.
Čia daugiau Londono ypatumas, žmonės kuriuos sutinku, su kuriais dirbu daugiausia nevedę 30-mečiai, 40-mečiai, kurie įsivaizduoja esą 20-mečiai

Įdomu, kad jums dėl nekilnojamo turto atrodo čia lengviau.
Londone įpirkti nors kiek daugiau erdvės turintį butą įmanoma pasiėmus 40 metų paskolą Arba tuomet gyventi 6-oj zonoj ir į darbą važinėti po pusantros valandos.

Mano vyriausia dukra pradėjo nuotoliniu būdu mokintis Ozo pradinėj mokykloj, ten skirta emigrantams, kad neatsiliktų nuo valstybinės programos.

Manau, kad grįšim į Lietuvą per ateinančius pora metų, ne dėl pinigų, bet dėl gyvenimo kokybės, gamtos, vertybių, kultūrinės terpės ir erdvės, nes čia jos labai mažai...