Ak, merginos, o pas mane nelaimė.
Susodinau savo pomidorus į galutinius vazonus. Pastačiau balkono apačioj, kad saulutė nespigintų, kol apsipras. Po to žiūriu, kad nėr saulutės. Na, galvoju, gražiausius - didžiausius sukelsiu ant lentynos, tegu sau džiaugiasi. O lentyna tai nauja... tuo pačiu ir petunijų lovelį į lauką iškėliau.
Po 10 min. girdžiu tik.... BUM... nu galvoju, šakės. Tikiuosi, ne petunijos ir ne kam ant galvos... Apie pomidorus nei nepagalvojau, juk vyras lentyną darė. O pas man nei abejonės dėl jo darbo
Ateinu į balkoną, o ten.... daržas.... blyn. Ir vaiką migdyt reikia, o vežimuko ratai visi žemėse, jau nekalbant, kad į balkoną nei kojos pastatyt.... Lentyna nukrito. Joptararai. Kitas įdomumas - nu nesimato mano pomidorų.

Net lubas apžiūrėjau, ar neišskraidžiojo kur. Nu nėra. Paskui besikapstydama atradau. Kaip archeologė, blyn.

Atkasiau savo Vilmukus. Liūūūdesys.... vienas galutinai nulūžes prie pat šaknų. Kitus pabandžiau atsodinti. Stovi dabar visi murzini, aplamdyti, nustebę... vieno stiebas buvo sulinkęs, bet nelūžęs - parėmiau pagaliuku, kiti po kelias šakeles praradę.
Foto daryta dar prieš nuotykius.