
As irgi Lietuva myliu.. ten namai, ten draugai.. bet grizti nenoriu....
nejauciu as jokios traukos ar nostalgijos.. su draugais ir tevais kontaktuojame kasdien, nesijauciu as nei atitrukus nei ka.. Man gerai cia, kur mano vyra, vaikas, darbas.. cia darosi musu namai. Gal per trumpai mes dar isvaziave.. Bet grizti neplanuojame.

Mes irgi kol kas neplanuojame grizti.As jau 5m. gyvenu svetur ir nemanau,kad grisiu.Visu pirma tikrai nera lengva vel prisitaikyti prie lt atmosferos,kai esi pamates kitoki gyvenima.Vakaruose ir Skandinavijoje zmones yra paprastesni,netokie susikauste,o Lt vis dar turi gyventi del kitu,o ne del saves:negali iseiti kaip nori apsirengus(bent jau Kaune),nes netycia gali kam uzkliuti ir gauti i galva ir t.t.
Bet aisku,nezinau kokia ten situacija pas jus
Jums geriau zinoti kur norite gyventi.Bet tikrai,jei esate ilgokai gyvenusi svetur,sugrizti nebus lengva,bet viskas imanoma
Reikia tik labai noreti
Sekmes

Bet aisku,nezinau kokia ten situacija pas jus



Sekmes
ne nemanau kad lietuvoj kas nors keiciasi i geraja puse,tik viskas brangsta,brangsta...aisku kad pasiilsta visi gimtu namu,artimuju,draugu...bet cia gali su jais bendraut kiekviena diena...viskas laikina.praeis tos tavo mintys,ir vel galvosi kaip gera cia

o as manau, kad daug kas per paskutinius keleta metu pasikeite, pagerejo. Zinoma yra daugybe dalyku, kuriems pasivyti issivysciusias salis prireiks nemazai metu
QUOTE(Sacra @ 2007 09 11, 05:11)
o as manau, kad daug kas per paskutinius keleta metu pasikeite, pagerejo. Zinoma yra daugybe dalyku, kuriems pasivyti issivysciusias salis prireiks nemazai metu
As be jokio sarkazmo norejau paklausti - o kas konkreciai pagerejo Lietuvoj per paskutinius 3 metus? Mudu kartais pasvarstom su vyru tokia galimybe grizti, bet va pakalbu su uosviais, draugais ir t.t. ir mano oda pasiurpsta nuo kainu ir toliau klestinciu kysiu ir t.t. Ga
nu, as labai rimtai be jokio sarkazmo parasiau, nezinau kur cia galejo pasirodyti sarkazmas...
tikrai, lietuvoj nera blogai ir galima gyventi tikrai neblogai, tik jeigu jusu nevargina pinigu problema, arba nereikes dirbti uzdarbiavimui maistui ir bustui. Jeigu visi sitie dalykai saugiai sutvarkyti, prasom i Lietuva
tikrai, lietuvoj nera blogai ir galima gyventi tikrai neblogai, tik jeigu jusu nevargina pinigu problema, arba nereikes dirbti uzdarbiavimui maistui ir bustui. Jeigu visi sitie dalykai saugiai sutvarkyti, prasom i Lietuva

oi cia tokia temele neissenkanti:) ir cia niekas sio klausimo neisspres be pacios taves..man asmeniskai uztenka atostogu lietuvoje... nuvaziuoji pinigai issileidzia taip greit tik spek gaudyti.. o beje darbai kazkaip gyrdejau kad ju daugeja,bet kazkodel ir su isilavinumu keliatas draugu vis niekaip nesusiranda padoraus darbo
mes taip pat su vyru pagalvojam apie gryzima,bet vis liekam dar prie to pacio nera ko ten dar vaziuot i ta lietuvele...

mes taip pat su vyru pagalvojam apie gryzima,bet vis liekam dar prie to pacio nera ko ten dar vaziuot i ta lietuvele...
Mes jau antras menuo kaip grizom i LT jau visam laikui. Aisku tai dar gan trumpas laiko tarpas ka nors nuspresti. Tik viena galiu pasakyti, kad jeigu tokie veiksniai kaip darbo susiradimas, algos, kainos, bustas, saskaitos ir t.t. itakoja jusu sprendima grist ar ne, tai nemanau, kad grisit. Bet pvz man prioritetai apsisprendziant buvo artimi zmones, gamta, oras, mano megstamas LT maistas
ir tai, kad mano vaikas cia augtu. Nu bet cia as turbut tokia biski patriote
Kol kas mums cia gerai, o kaip bus toliau - gyvenimas parodys
Linkiu apsispresti, o kaip - tik jus viena zinot



Linkiu apsispresti, o kaip - tik jus viena zinot

QUOTE(auksineblondine @ 2007 09 21, 09:05)
Mes jau antras menuo kaip grizom i LT jau visam laikui. Aisku tai dar gan trumpas laiko tarpas ka nors nuspresti. Tik viena galiu pasakyti, kad jeigu tokie veiksniai kaip darbo susiradimas, algos, kainos, bustas, saskaitos ir t.t. itakoja jusu sprendima grist ar ne, tai nemanau, kad grisit. Bet pvz man prioritetai apsisprendziant buvo artimi zmones, gamta, oras, mano megstamas LT maistas
ir tai, kad mano vaikas cia augtu. Nu bet cia as turbut tokia biski patriote
Kol kas mums cia gerai, o kaip bus toliau - gyvenimas parodys
Linkiu apsispresti, o kaip - tik jus viena zinot



Linkiu apsispresti, o kaip - tik jus viena zinot

O mes jau galvojame su vyru begt is Lt, abu turim po du aukstuosius du vaikus, bet jai turi paskola i men. 1700 Lt.,

Gal man kas ir pritars, o gal neigiamas emocijas cia sukelsiu

QUOTE(auksineblondine @ 2007 09 21, 09:05)
Mes jau antras menuo kaip grizom i LT jau visam laikui. Aisku tai dar gan trumpas laiko tarpas ka nors nuspresti. Tik viena galiu pasakyti, kad jeigu tokie veiksniai kaip darbo susiradimas, algos, kainos, bustas, saskaitos ir t.t. itakoja jusu sprendima grist ar ne, tai nemanau, kad grisit. Bet pvz man prioritetai apsisprendziant buvo artimi zmones, gamta, oras, mano megstamas LT maistas
ir tai, kad mano vaikas cia augtu. Nu bet cia as turbut tokia biski patriote
Kol kas mums cia gerai, o kaip bus toliau - gyvenimas parodys
Linkiu apsispresti, o kaip - tik jus viena zinot



Linkiu apsispresti, o kaip - tik jus viena zinot

Kokie buvo prioritetai isvykti is LT?
QUOTE(Raimonda36 @ 2007 09 21, 09:20)
O mes jau galvojame su vyru begt is Lt, abu turim po du aukstuosius du vaikus, bet jai turi paskola i men. 1700 Lt.,
ir praktiskai is vienos algos tenka gyvent, ziauriai viskas brangu, jai ne anyta, kuri kaime gyvena ukiskai, padeda mums su mesa, varske, kaiusiniais ir t.t. tiesiog nezinotume kaip isgyvent, nieko sau negalima leisti papromagauti, nusiperkam i namus alaus ar vyno buteli penktadieni, ir visos musu pramogos. Dukrai kuriai 10 metu, lanko muzikos mokykla, kainuoja, o mazajam tik 2men. tai suprantate viskas dar priesaky. Nezinau kaip toliau bus, ne kvailiai esam gerus darbus dirbam, bet samdomi esam tarnautojai, ne turim savo imones, tai va ir neisgyvenam. Jai mokesi gudraut, vogt nuo valstybes, kaip dauguma valstybes tarnatoju tai ir gyvensi, o protu ir darbu tik ne Lt gyvent. Reik begt , bet kur?
Gal man kas ir pritars, o gal neigiamas emocijas cia sukelsiu

Gal man kas ir pritars, o gal neigiamas emocijas cia sukelsiu

tai vat, kai tokia situacija, ir zmones saziningai dirba, tikrai sunku.... todel zmones ir vaziuoja, kur uzdirbti daugiau galima
Vargu ar kas tau pades atsakydamas i tavo klausima, nes kiek zmoniu, tiek nuomoniu. O kiekvienam skirtingai sekasi.
Zinau draugu, kurie prie juros isvaziuoja, o po to kita savaitgali aria ir vaiku nemato (cia uzsieny gybenantys, zinau ir tokiu, kurie nupiginta maista perka, aria neistiesdami nugaros, o savaitgali viska prageria...Ir giria, kaip gera uzsieni gyventi, nes gali neskaiciuodamas pigu maista valgyti, gali savaite gerti ir neiti i darba, nes zinai, kad kita savaite vis tiek atsiras vel siokio tokio darbelio, taip ir judes i prieki. O lietuvoj gyvenimas daug atsakingesnis, turi galvele gerai pasukti, kad gera darba gauti, didesne atsakomybe uz seima, nes to darbelio turesi laikytis isitverus.
Zinau ir tu Lietuvoj, kurie dejuoja, bet 2 kartus i metus isvaziuoja prie juros, savaitgaliais varo i barus su draugais, grysta po darbu namo 6 val ir gali pasidziaugti su seima prie geros TV programos isgerti alucio...O vis dejuoja...
Zinau ir tu, kurie Lietuvoj tikrai daug dirba, mazai uzdirba, bet bent jau negyvena bandom, o grysta i ramius namus.
Kiekvienas savo likimo kalvis. Zinau tik viena, jei daug klausinesi kitu ir nieko del to nedarysi pati, niekad ir nesuzinosi, kur tavo likimas..
As po 12 metu isgyventu uzsieni, kitais metais grystu namo, i Lietuva...Viska parduosim ir dumsim...Situacija pakeite gimes sunus. Gal irgi buciau gyvenus su pamastymais, gal jau laikas grysti. Niekad nesijauciau savam kailyje cia gyvendama Daug ir nervu, sveikatos ir jegu kainavo. Labai bijau...Bet manau, kad vaikus visgi geriau Lietuvoj auginti...Geriau biedniau, bet tarp savu....Nenoriu, kad mano vaikas kaip kiti augtu prie kompiuterio ar prie teliko, su mociute ar aukle, nes tevai ilgai dirba, o ir grysti namo uztrunka amzinybe...Sakot, grazus parkai, yra supyniu. Nusibodo kiekviena diena po juos braidyti, ant tu paciu supyniu ta vaika tasyti, o juk vis tiek vienas...
Mes augom be supyniu, be parku, uz tai tarp draugu, tai gal del to lengviau adaptuotis prie aplinkos.
Tikiuosi padejau...Vieni pasukios pirstu nesuprate, kad po tiek metu grystu, kiti pritars, nes patys taip pasielge, nebijojo...Taigi kiekvienam savo gyvenima nugyventi...Tik nebijokit zenti zingsnio, geriau pirmyn judeti, negu vietoj trepseti. Metai bega.....
Zinau draugu, kurie prie juros isvaziuoja, o po to kita savaitgali aria ir vaiku nemato (cia uzsieny gybenantys, zinau ir tokiu, kurie nupiginta maista perka, aria neistiesdami nugaros, o savaitgali viska prageria...Ir giria, kaip gera uzsieni gyventi, nes gali neskaiciuodamas pigu maista valgyti, gali savaite gerti ir neiti i darba, nes zinai, kad kita savaite vis tiek atsiras vel siokio tokio darbelio, taip ir judes i prieki. O lietuvoj gyvenimas daug atsakingesnis, turi galvele gerai pasukti, kad gera darba gauti, didesne atsakomybe uz seima, nes to darbelio turesi laikytis isitverus.
Zinau ir tu Lietuvoj, kurie dejuoja, bet 2 kartus i metus isvaziuoja prie juros, savaitgaliais varo i barus su draugais, grysta po darbu namo 6 val ir gali pasidziaugti su seima prie geros TV programos isgerti alucio...O vis dejuoja...
Zinau ir tu, kurie Lietuvoj tikrai daug dirba, mazai uzdirba, bet bent jau negyvena bandom, o grysta i ramius namus.
Kiekvienas savo likimo kalvis. Zinau tik viena, jei daug klausinesi kitu ir nieko del to nedarysi pati, niekad ir nesuzinosi, kur tavo likimas..
As po 12 metu isgyventu uzsieni, kitais metais grystu namo, i Lietuva...Viska parduosim ir dumsim...Situacija pakeite gimes sunus. Gal irgi buciau gyvenus su pamastymais, gal jau laikas grysti. Niekad nesijauciau savam kailyje cia gyvendama Daug ir nervu, sveikatos ir jegu kainavo. Labai bijau...Bet manau, kad vaikus visgi geriau Lietuvoj auginti...Geriau biedniau, bet tarp savu....Nenoriu, kad mano vaikas kaip kiti augtu prie kompiuterio ar prie teliko, su mociute ar aukle, nes tevai ilgai dirba, o ir grysti namo uztrunka amzinybe...Sakot, grazus parkai, yra supyniu. Nusibodo kiekviena diena po juos braidyti, ant tu paciu supyniu ta vaika tasyti, o juk vis tiek vienas...
Mes augom be supyniu, be parku, uz tai tarp draugu, tai gal del to lengviau adaptuotis prie aplinkos.
Tikiuosi padejau...Vieni pasukios pirstu nesuprate, kad po tiek metu grystu, kiti pritars, nes patys taip pasielge, nebijojo...Taigi kiekvienam savo gyvenima nugyventi...Tik nebijokit zenti zingsnio, geriau pirmyn judeti, negu vietoj trepseti. Metai bega.....