QUOTE(mamyte1 @ 2007 09 24, 16:48)
Vargu ar kas tau pades atsakydamas i tavo klausima, nes kiek zmoniu, tiek nuomoniu. O kiekvienam skirtingai sekasi.
Zinau draugu, kurie prie juros isvaziuoja, o po to kita savaitgali aria ir vaiku nemato (cia uzsieny gybenantys, zinau ir tokiu, kurie nupiginta maista perka, aria neistiesdami nugaros, o savaitgali viska prageria...Ir giria, kaip gera uzsieni gyventi, nes gali neskaiciuodamas pigu maista valgyti, gali savaite gerti ir neiti i darba, nes zinai, kad kita savaite vis tiek atsiras vel siokio tokio darbelio, taip ir judes i prieki. O lietuvoj gyvenimas daug atsakingesnis, turi galvele gerai pasukti, kad gera darba gauti, didesne atsakomybe uz seima, nes to darbelio turesi laikytis isitverus.
Zinau ir tu Lietuvoj, kurie dejuoja, bet 2 kartus i metus isvaziuoja prie juros, savaitgaliais varo i barus su draugais, grysta po darbu namo 6 val ir gali pasidziaugti su seima prie geros TV programos isgerti alucio...O vis dejuoja...
Zinau ir tu, kurie Lietuvoj tikrai daug dirba, mazai uzdirba, bet bent jau negyvena bandom, o grysta i ramius namus.
Kiekvienas savo likimo kalvis. Zinau tik viena, jei daug klausinesi kitu ir nieko del to nedarysi pati, niekad ir nesuzinosi, kur tavo likimas..
As po 12 metu isgyventu uzsieni, kitais metais grystu namo, i Lietuva...Viska parduosim ir dumsim...Situacija pakeite gimes sunus. Gal irgi buciau gyvenus su pamastymais, gal jau laikas grysti. Niekad nesijauciau savam kailyje cia gyvendama Daug ir nervu, sveikatos ir jegu kainavo. Labai bijau...Bet manau, kad vaikus visgi geriau Lietuvoj auginti...Geriau biedniau, bet tarp savu....Nenoriu, kad mano vaikas kaip kiti augtu prie kompiuterio ar prie teliko, su mociute ar aukle, nes tevai ilgai dirba, o ir grysti namo uztrunka amzinybe...Sakot, grazus parkai, yra supyniu. Nusibodo kiekviena diena po juos braidyti, ant tu paciu supyniu ta vaika tasyti, o juk vis tiek vienas...
Mes augom be supyniu, be parku, uz tai tarp draugu, tai gal del to lengviau adaptuotis prie aplinkos.
Tikiuosi padejau...Vieni pasukios pirstu nesuprate, kad po tiek metu grystu, kiti pritars, nes patys taip pasielge, nebijojo...Taigi kiekvienam savo gyvenima nugyventi...Tik nebijokit zenti zingsnio, geriau pirmyn judeti, negu vietoj trepseti. Metai bega.....
Zinau draugu, kurie prie juros isvaziuoja, o po to kita savaitgali aria ir vaiku nemato (cia uzsieny gybenantys, zinau ir tokiu, kurie nupiginta maista perka, aria neistiesdami nugaros, o savaitgali viska prageria...Ir giria, kaip gera uzsieni gyventi, nes gali neskaiciuodamas pigu maista valgyti, gali savaite gerti ir neiti i darba, nes zinai, kad kita savaite vis tiek atsiras vel siokio tokio darbelio, taip ir judes i prieki. O lietuvoj gyvenimas daug atsakingesnis, turi galvele gerai pasukti, kad gera darba gauti, didesne atsakomybe uz seima, nes to darbelio turesi laikytis isitverus.
Zinau ir tu Lietuvoj, kurie dejuoja, bet 2 kartus i metus isvaziuoja prie juros, savaitgaliais varo i barus su draugais, grysta po darbu namo 6 val ir gali pasidziaugti su seima prie geros TV programos isgerti alucio...O vis dejuoja...
Zinau ir tu, kurie Lietuvoj tikrai daug dirba, mazai uzdirba, bet bent jau negyvena bandom, o grysta i ramius namus.
Kiekvienas savo likimo kalvis. Zinau tik viena, jei daug klausinesi kitu ir nieko del to nedarysi pati, niekad ir nesuzinosi, kur tavo likimas..
As po 12 metu isgyventu uzsieni, kitais metais grystu namo, i Lietuva...Viska parduosim ir dumsim...Situacija pakeite gimes sunus. Gal irgi buciau gyvenus su pamastymais, gal jau laikas grysti. Niekad nesijauciau savam kailyje cia gyvendama Daug ir nervu, sveikatos ir jegu kainavo. Labai bijau...Bet manau, kad vaikus visgi geriau Lietuvoj auginti...Geriau biedniau, bet tarp savu....Nenoriu, kad mano vaikas kaip kiti augtu prie kompiuterio ar prie teliko, su mociute ar aukle, nes tevai ilgai dirba, o ir grysti namo uztrunka amzinybe...Sakot, grazus parkai, yra supyniu. Nusibodo kiekviena diena po juos braidyti, ant tu paciu supyniu ta vaika tasyti, o juk vis tiek vienas...
Mes augom be supyniu, be parku, uz tai tarp draugu, tai gal del to lengviau adaptuotis prie aplinkos.
Tikiuosi padejau...Vieni pasukios pirstu nesuprate, kad po tiek metu grystu, kiti pritars, nes patys taip pasielge, nebijojo...Taigi kiekvienam savo gyvenima nugyventi...Tik nebijokit zenti zingsnio, geriau pirmyn judeti, negu vietoj trepseti. Metai bega.....
parsiau i az