QUOTE(toma22 @ 2012 07 22, 12:36)
oj oj, sianakt jau visai sustresavus buvau, nes buvo smarkiau pilvuka pradeje skaudet, maniau jau viskas, susirgsiu ir baigsis mano nestumas

bet ryte nusiraminau, abi testo juosteles vienodo ryskumo, nuo vakarykscio skiriasi. Iki siol mano nerima sumazindavo kasdienis testuku ryskejimas, bet jau 15DPO ir neber kur rysket, tai vel stresuosiu, ar viskas gerai

HCG darysiu tik uz savaiteles...tai dar pazaisiu su testukais, nes toookia paranoja, kad pamatysiu I
15 pdo ir nėra kur ryškėt?

Man 15 dpo dra tik vaiduoklį jautrus estas parodė, nebėra kur ryškėt 19 dpo, bet ryt vis viena dar testą darysiuos. Tai, matyt, aukštas HCG pas tave.
Na, laikykis, svarbiausia - nesidraskyk per daug. Aš ryte irgi toookį durtelėjimą apačioj pajaučiau, net išsigandau, bet greitai praėjo, BT aukšta... kaklelį labai žemai, labai kietas, visiškai užsidaręs - žodžiu, raminusave šitais ženklais.
Frėjuke, sveika prisijungusi. Užjaučiu dėl nelaimės, bet dabar jau iš savo patirties galiu pasakyti, kad ginekologė teisi - tikrai ateis tas metas, kai turėsi naują viltį.

Mes čia viena po kitos tik pastojam ir pastojam.
Labai patariu sekti savo ciklą - matuotis BT ir darytis ovuliacijos testus. Čia apie abu šiuos dalykus temutės yra. Kai žinosi vaisingas dienas - bus lengviau taikyti. Dar vienas dalykas, kas mums su vyru labai padėjo - tai santykių dažnis. Kiek neromantiška tyčia mylėtis kitaip nei įprasta, bet mums tikrai tas išėjo į gerą. Jeigu vyras lytiškai aktyvus - geras ritmas ya kas antrą dieną, jeigu pasyvesnis ir lėčiau gaminasi sperma - labai gerai yra kas 2-3 dienas. Turėjome su vyru neromantišką pokalbį ta tema, o po to kažkaip natūraliai nebesigaudavo didelių pertraukų. Svarbu, kad lytinis gyvenimas būtų aktyvus visą ciklą (jeigu tai įmanoma) - tada vyro turtas geriausiai atsistato ir būna geresnės kokybės.
Dar ra visokių papildų, vitaminų kurie pagerina lytines funkcijas, taip pat visada geras daiktas yra sveikesnis gyvenimo būdas, pozityvus mąstymas ir t. t.
Aš buvau gilioj nevilty, vasario mėn. įvyko persileidimas ir po to - ureaplasmos gydymas. Visą pavasarį depresavau, pamačiusi mėnesines. Liepą susijaudinusi seku ryškėjančius testus, laukiu vizito pas ginekologę, stebiu simptomus, kurių vis nėr.
Taigi, tikėtina, kad sėkmė neišauš akimirksniu, bet kantriai bandant - per kelis mėnesius daugeliui pavyksta, mano istorija yra gana tipinė. Aišku, jai dar reikia laimingos pabaigos, bet čia jau turime merginų, laimingai pagimdžiusių ar su dideliais sveikais pilvukais jau. Tad ir tu būtinai tai patirsi