QUOTE(Besishypsanti @ 2012 09 19, 15:21)
T
Tu kasdien neatsispiri šokolado gabaliukui ar gabaliukams (nebent jau atsisakei šito velnio), kuriame tikrai yra daugiau chemijos ir nuodų organizmui nei tuose dviejuose kiaušuose per sav.
deja, deja.
sia vasara issamiai perskaiciau knyga apie augaline mityba pagal Campbell. pritrenkianti isvada (net ir man paciai): jau geriau sokoladas ir netgi bulkutes (is kvieciu), nei gyvunines kilmes maistas, kuris sukelia vezi. tik nesijuokite, nes sio autoriaus deka - kruopsciai atlikti 25 metus truke tyrimai, virte issamia bei rimta Kinijos studija, kurioje buvo lyginama amerikieciu ir kinu sveikata ir ligu rusys.
Jauciu didele pagarba autoriui uz tai, kad jis nepabijojo parasyti pries save, pries savo prosenelius, visa uki ir pramone, is kurio ne vien visi pramonininkai, bet ir jo paties seima ir tevai krovesi sau pelna.
baltymai gaunami is augalu - nera blogi, o baltymai - is gyvuniniu produktu...
Campbello knygoje "Naturalus budas isvengti ligu" yra lentele, pagal bloguma - produktu saraso, kurio reikia vengti.
PATI NUSTEBAU, kad auksciausiose grafose stovi mesa/pienas (su zodziu: vengti), o viskas is kvieciu, tame tarpe makaronai, taip pat konditerija (su zodziu - riboti).

juk i ta pacia bandele ieina ir sviestas ir kiausiniai - bet matomai tai ne tas pats kas igerti stikline pieno, kad ir sveikos karves pieno.

tai stiprus galingas baltymas kazeinas, auginantis vezines lasteles, ir visiskai moteris neapsaugantis nuo osteporozes vyresniame amziuje, tik kaip tik didinantis ja, nes istraukia kalci is kaulu (kuomet visos reklamos teigia priesingai: Piena gerti SVEIKA.) (beje, pastaraji uzrasa su grazia nuotrauka ant plakato regiu savo darbovieteje kasdien.

)
p.s. man labai nepatiko sios knygos pavadinimas. Knygos pavadinimas "Naturalus budas isvengti ligu" nera tinkamas, nes tarsi susidaro ispudis jog visa knyga bus pilna receptu kaip gerti imbiera kai ciaudi, ar cesnaka nuo grybelio...ir tt.
Sioje knygoje man labiausiai patiko izvalgos apie tamsiaja mokslo/medicinos puse, atskleista zmogaus, kuris daug metu joje sukosi. Ir tik po daugybes metu, igaves varda (ir aisku, pasenes

(nes jaunysteje tokia knyga isleisti be sansu) ir nebijodamas netekti darbo pajamu, isleido visiskai sau nenaudinga (finansine prasme) knyga.
Toje knygoje mane asmeniskai
sokiravo teiginys, kad ivairiose sveikatos eskpertu komisijose Amerikoje, butent tose komisijose, kurios turi pateikti placiajai zmonijai normas, kaip maitintis, angliavandeniu/baltymu/riebalu kieki, racionus, ir what not, sedi zmones, kuriu dauguma isvis nenusimano apie mityba, ir netgi neturi med issilavinimo. Apskritai knygoje buvo reiskiamas begalinis rupestis tuo faktu, kad medikai neturi ziniu apie mityba, per visus 12 studiju metu, yra isklause vos puse metu trunkancius kursus apie mityba, ir pastaroji, daznai, buna susieta su kudikiu reklamos misiniais.