QUOTE(braskel @ 2012 10 17, 13:10)
Internete kiek skaitinėjau, tai čia grynai, 100 proc to priežastis - sultys. Reiks pasižiū pastą su fluoru, ir dar mačiau yra kažkokie ale tepaliukai dantims, kad emalį stiprintų... Nepatinka man tokios terlionės, bet dantų tai gaila.
Dėl fluoro priminėjiau dėl šito posto. Va Tautosakos parodyta dantų pasta kaip tik kaip privalumą nurodo, jog joje fluoro nebėra. Pasenus ir pavojinga ta fluoro mada.
[quote=Tautosaka,2012 10 18, 01:22]
Neseniai rašiau
Agne/Ramute, dėl vitamino D... buvimas saulėje duoda vitaminą D, o kur dar jo būtų galima gauti?
O dantų pastą pirkau šią:
http://www.drcollins...-toothpaste.asp - be florido
Kaip Braskel minėjo, sultys gali prisidėt prie dantų gedimo. Kramtymas dantims reikalingas (perdaug - irgi negerai, nudyla nuo per kieto maisto), dantenos masažuojasi, kraujotaka gerėja, žandikaulis dirba, raukšles veide mažina... Viskas susiję.
Ir vitaminas D tikrai ne paskutinėj vietoj, ne vien sultyse problema, žaliavalgiaujant jo ima trūkti, kam anksčiau (jei ir taip mažai teturėjo), kam vėliau. Jei jau kyla problemos su dantimis, pasitikrinkit pirmoj eilėj koks jo lygis būtent jūsų kraujyje - dabar galvojate kad po vasaros pakanka. Ar tikrai? O kiek bus pavasarį? Kuriai grupei priklausot, ar iš tų apie 80 proc. lietuvių, kuriems trūksta, ar esat iš tų laimingųjų kurių lygis normos ribose . Mokamas tyrimas,bet jums tikrai svarbus. Tada galėsit imtis efektyviausių jums priemonių. Jei trūksta, su maistu trūkumo turbūt neatstatysite. Saulė arba papildai. Saulė - atskiras klausimas. Kiek organizmas susintetins vit. D ir kiek jo pateks į kraujotaką, priklauso nuo daugelio faktorių - odos spalvos, apsaugos priemonių, metų ir paros laiko, buvimo saulėje trukmės, vartojamų vaistų, organizmo ypatumų ir net nuo to, kaip ir kiek prausiatės. Jei po deginimosi nusišveičiat su plovikliais - didžiąją dalį D nuplaunat kartu su odos riebalais, jam reikia laiko kad iš viršutinių odos sluoksnių nukeliautų gilyn. Nuo spalio iki kovo lietuvoj su saule natūraliai neįmanoma gauti, UVB spinduliai kai saulė nepakyla pakankamai aukštai nepraeina pro atmosferos sluoksnius, o be jų oda D nesintetina.
Pasiskaitykit, pasidomėkit apie vit. D. Iš maisto galima gaut, bet pilnai apsirūpint sudėtinga, taip jau žmogus sutvertas. Šaltiniai jums tikrai žinomi, nieko naujo nepasakysiu - riebi žuvis, kepenys, kiaušiniai. Ne visos juk valgot tokius produktus, ir ne tokiais kiekiais kad gautumėt pakankamai. Nenuvertinkit šitos problemos.
Sportas gerina kaulų būklę, D įsisavinimą, šventa tiesa. Bet osteoporozė, ypač moterims, atima daugiau pilnaverčio gyvenimo metų negu visų rūšių vėžys, išskyrus plaučių. Tokia yra realybė.

Aš pykstu kad tiek daug kalbama apie krūties vėžį, nes mamografijos tyrimas - pelningas (o moterims pavojingas), ir tiek mažai apie osteoporozę, kurios profilaktika paprasta ir pigi... Atsiprašau, ne į temą.
Beje, perskaičiau V. Butenko knygą. Yra gerų idėjų, bet net man, ne medikei, akis badė gana dažnos ir grubios klaidos, kur ji kalba apie medžiagų apykaitą, žmogaus fiziologiją. Skaitykit tokius autorius - kaip čia pasakius - su žiupsneliu atsargumo, nepiimkit visko kaip šventos tiesos.

Receptais pasinaudosiu, knygos pakaks vienos, mylimiausia autore netaps.
Žoles valgau seniau negu Butenko pradėjo... Tokio viršvorio irgi nesu gyvenime turėjus (ir kur buvo jos protas, iki prisiaugino tuos savo 127 kg?). Mano tėvai turėjo sodą, mama salotoms visada pjaustydavo ridikėlius su labais, burokų lapai pas mus irgi buvo valgomi, neišmetami. Taigi ta prasme - žaliavalgiauju virš 40 metų. Tik nepasakysiu koks procentas, įvairiai gaunasi. Natūraliai mėgstu žalumynus, vasarą salotos dažniausia vakarienė.