Mano vyras mane dar labiau pradejo gerbti, po gimdymo aktyviau dalyvavo namu ruosoj, sako tu ilsekis, tau turetu skaudeti. Prisimines gimdyma, kai abu kalbam, net su asarom dalinasi ispudziais. O visiems draugams primygtinai liepia dalyvaut gimdyme. Matau vyro akyse ir pasididziavima, kad ir jis padejo sunui ateiti i pasauli, o ne stovejo kazkur koridoriuj, ar namie sediniavo.
O kodėl nepaklausiate mmūsų ką mes jaučiam dalyvaudami gimdyme 
? Dalyvavau kai gimė Gerda,vakar tik parsivežiau mamytę iš ligoninės...Irgi laikiau už rankytės. Jei dar turėsim vaikų-dalyvausiu be jokių abejonių 
Skaitau kad tai ne tik suartina šeimą bet ir suteikia kažkokį įpatingą ryšį,kurio seniau nebuvo
O kaip dabar elgiuosi? Taigi bėgioju po gryčią pirmyn atgal, išvedžiau Gerdą į darželį ir tupinėju aplink mamytę su mažąja.
P.S. dar neišrinkom vardo,jei kas turit gerą pasiūlymą-nepasikuklinkit...
? Dalyvavau kai gimė Gerda,vakar tik parsivežiau mamytę iš ligoninės...Irgi laikiau už rankytės. Jei dar turėsim vaikų-dalyvausiu be jokių abejonių Skaitau kad tai ne tik suartina šeimą bet ir suteikia kažkokį įpatingą ryšį,kurio seniau nebuvo
O kaip dabar elgiuosi? Taigi bėgioju po gryčią pirmyn atgal, išvedžiau Gerdą į darželį ir tupinėju aplink mamytę su mažąja.P.S. dar neišrinkom vardo,jei kas turit gerą pasiūlymą-nepasikuklinkit...
nepamenu ar as cia jau pasisakiau, bet manau kiekviena noretu kalbeti kalbeti ir kalbeti apie 
gimima
mano vyras sake kad negales ziureti kaip gimsta. as jam sakydavau kad nebutina stoveti salia akuseres, o gales stoveti man prie galvos.
kadangi gimdziau su epiduru, gydytoja vyra issiunte namo, man liepe ilsetis. bet kai pradejau jausti kad kazkas apacioj darosi, gydytoja paklause kur vyras
as ir sakau, gi jus issiuntet ji namo 
tai ji liepe staigiai kviesti, nes tuoj gimdysiu 
as jau gulejau ant stalo, kvepavom ir grizo vyras. aisku jis tada ir mate mane "issidrebusia" 
atsistojo salia galvos, bet kadangi as esu auksta, o stalas trumpas - tai jis vis viena viska mate, kad ir nestovejo salia akuseres. mate kaip lindo galvyte, rankyte, petukai ir visa "issove" 
netgi perkirpo virkstele 
o paskui bande tvardytis, bet maciau asaras, o paskui visai vyriskis "suskydo", nusprende tokia proga nesitvardyti 
kaip as dar noreciau ji toki pamatyti
gimimamano vyras sake kad negales ziureti kaip
gimsta. as jam sakydavau kad nebutina stoveti salia akuseres, o gales stoveti man prie galvos.kadangi gimdziau su epiduru, gydytoja vyra issiunte namo, man liepe ilsetis. bet kai pradejau jausti kad kazkas apacioj darosi, gydytoja paklause kur vyras
as ir sakau, gi jus issiuntet ji namo tai ji liepe staigiai kviesti, nes tuoj gimdysiu as jau gulejau ant stalo, kvepavom ir grizo vyras. aisku jis tada ir mate mane "issidrebusia" atsistojo salia galvos, bet kadangi as esu auksta, o stalas trumpas - tai jis vis viena viska mate, kad ir nestovejo salia akuseres. mate kaip lindo galvyte, rankyte, petukai ir visa "issove" netgi perkirpo virkstele o paskui bande tvardytis, bet maciau asaras, o paskui visai vyriskis "suskydo", nusprende tokia proga nesitvardyti kaip as dar noreciau ji toki pamatyti
As irgi atsimenu vyro zvilgsni, kai gime musu leliai - po pirmojo nezinomybe ir klausimas, po antrojo - pasididziavimas ir rupestis.
Nera jau jie tokie abejingi, kaip kartais gali pasirodyti, o dar po to, kai gydytoja pasake, kad geras meisras, -poryte kaip ne kaip
Veliau , o ir dabar grazu klausyt, kai pasakoja, kaip gimdem kartu. Man jis tikrai padejo, ne minutelei neisivaizdavau, kad galetu buti kitaip
Tik va, toks klausimas, as ir trecio noriu, o jis net minties tokios neturi, bet dar turim kokius penkerius metelius, gal sugebesiu itikinti....
Mano vyras visa nestuma su manimi pas visus gydytojus vaiksciojo ir kad gimdyme dalyvaus buvo aisku, bet po visu pastangu paciai pagimdyti teko daryti pjuvi, vyras labai susinervino, kai neleido jam buti kartu operacinej, nes jau laaaabai norejo pats pamatyti ir isgirsti pirma riksma musu angelelio O kai mane veze is operacines pamaciau savo abu vyrukus laukiancius manes O vyro buvo tokios akys Ir nuo pat pirmos minutes jis padeda auginti musu . Ir kita karta sakem jau ieskosim tokios ligonines kurioje reikalui esant bus galima ir vyrui buti operacineje
O kai mane veze is operacines pamaciau savo abu vyrukus laukiancius manes O vyro buvo tokios akys Ir nuo pat pirmos minutes jis padeda auginti musu . Ir kita karta sakem jau ieskosim tokios ligonines kurioje reikalui esant bus galima ir vyrui buti operacineje
O mano vyras kažkaip nei nėštumo, nei gimdymo visai nesureikšmino (ir dabar viduje laikau pyktį, kad neleido man pasijusti ypatinga)..Kai pradėdavau kalbėti apie dalyvavimą gimdyme, kažkaip vis nuslysdavo ta tema į šoną.Bet kai nuvykome į gimdyklą, atrodo savaime aišku buvo, kad Jis ten liks.Aš taip pat pagalvodavau, kad nieko ten l gražaus vyras nepamatys(aš čia apie patį procesą, o ne apie vaikiuką),tad Jo l nespaudžiau.Bet kai pradėdavau garsiai mąstyt su kokia čia gydytoja man tartis dėl gimdymo ir kad noriu gimdyt su nuskausminimu-atsakydavo, kad vistiek, kaip ir visos, pagimdysiu ir kad nesukčiau sau galvos, atseit, viskas natūraliai turi būti.L jau santūrus tas mano vyras, visą gimdymą ramiai stebėjo,aišku, kad nežiopsotų davė ir Jam darbelio-rankšluostį ant galvos dėjo, davė man linksminančių dujų pakvėpuoti, kojas laikė.O aš galvojau:aha, pabus, gal supras, kad gimdyti ne šiaip sau darbelis..(nors gimdžiau lengvai ir greitai) Bet ką tu-dar ligoninėj pareiškė, kad už 1,5-2metų vėl teks čia grįžti, tik kad jau tada su nuskausminimu gimdyčiau ir būtinai tarčiausi su gydytoja (mat gimdymo pabaigoj dėl ūmios hipoksijos buvo iškilusi grėsmė sūneliui ir tik gydytojos profesionalumo dėka viskas baigėsi super).Va, koks mano vyro patyrimas iš gimdymo..O po to iš Jo pusės taip pat niekas l nepasikeitė(kad mes jau tėvai- Jam irgi savaime aiškus dalykas ir nieko čia ypatingo), tik aš tapau piktesnė ir priekabesnė.
Mes abu labai patenkinti kad kartu buvome kai gime sunus. Vyras labai padejo, masazavo, laike kojas kai stum reikejo, kirpo virkstele ir kai po gimdymo teko mane ilgai tvarkyti su narkoze, jis nesiojo musu leliuka ir visaip kalbino ji dar pakenteti, kol ash atsibusiu ir galesiu zindyti. Sako, kad butinai dalyvaus ir kita karta. Santykiai tik pagerejo, dar labiau suartejome. Visa gyvenima busiu jam dekinga, kad tas valandas buvo su manimi.
Visa gyvenima busiu jam dekinga, kad tas valandas buvo su manimi.
gimus pirmajai vyras atrode truputi issigandes ir pasimetes mazyle laike taip atsargiai ir bijojo su ja is vietos pajudeti kaip sakant kai padave jam vaika i rankas tas taip ir sustingo vietoj tik po kiek laiko sugebejo islementi klausima "kodel ji verkia?"
o va kai tik pastojau antra karta is kart pareiske kad dalyvaus gimdyme...gimus lelyti tai akiniai ko tai uzrasojo trumpam....
o po to jau pats pasieme vaika ir visas davolnas po gimdykla vaiksciojotarpusavio santykiai tik pagerejo
MES ABU GLOSTĖME ,LAUKĖME IR ABU KARTU PAGIMDĖME.Aš labai laiminga,kad mes sulaukėme šio stebūklo kartu.
NA,tarp mūsų dar stipresnis ryšys atsirado ir svarbu tai,kad ta akimirka kartu sulaukta išliks visam gyvenimui.Tai yra didelis palaikimas morališkai.Kartais aš pagalvoju ar aš ištverčiau jo vietoja,nes iš šono yra baisiau matyti,kai kankinasi ir nieko negali padaryti,o tik paguosti.Bet tai yra labai svarbu,o ypatigai,kad juk tai iš mylimo žmogaus.Juk vaikas t.p.dalis jo,todėl tai yra svarbu sulaukti jo drauge.
,LAUKĖME IR ABU KARTU PAGIMDĖME.Aš labai laiminga,kad mes sulaukėme šio stebūklo kartu.NA,tarp mūsų dar stipresnis ryšys atsirado ir svarbu tai,kad ta akimirka kartu sulaukta išliks visam gyvenimui.Tai yra didelis palaikimas morališkai.Kartais aš pagalvoju ar aš ištverčiau jo vietoja,nes iš šono yra baisiau matyti,kai kankinasi ir nieko negali padaryti,o tik paguosti.Bet tai yra labai svarbu,o ypatigai,kad juk tai iš mylimo žmogaus.Juk vaikas t.p.dalis jo,todėl tai yra svarbu sulaukti jo drauge.
Kai laukiausi antrojo, vyras iki galo nesake, ar dalyvaus gimdyme. Iki to laikosake mane paguos. Neverciau. Taciau, vyras isbuvo iki galo . Vaikelio atejimas musu santykius dar labiau sutvirtino Jokiu pakitimu nera ir intymesniuose santykiuose
O dabar vyras pasakoja, girdi, nieko ten baisaus
. Vaikelio atejimas musu santykius dar labiau sutvirtino Jokiu pakitimu nera ir intymesniuose santykiuose O dabar vyras pasakoja, girdi, nieko ten baisaus
Mano vyras tai nė iš tolo nenorėjo girdėti apie dalyvavymą, nes jis bijo kraujo 
. O kai atėjo ta minutė, tai ir iš darbo atvarė pas mane ir buvo su manimi sarėmių metu, tik kai gydytoja tikrindavo kiek cm, jis pabūdavo už durų. Labai džiaugiausi kad jis buvo šalia, tik iki galo nebuvo, nes buvo neplanuotas cezaris. Dukrytę jis pirmas pamatė, aš po valandos. Santykių tai nesugadino
. O kai atėjo ta minutė, tai ir iš darbo atvarė pas mane ir buvo su manimi sarėmių metu, tik kai gydytoja tikrindavo kiek cm, jis pabūdavo už durų. Labai džiaugiausi kad jis buvo šalia, tik iki galo nebuvo, nes buvo neplanuotas cezaris. Dukrytę jis pirmas pamatė, aš po valandos. Santykių tai nesugadino
