Sunui gimus as pirma karta saviski pamaciau toki laiminga, gyresi visiems ir pasakojo, siaip is prigimties gana uzdaro budo yra. Visada sako "mes gimdem". Jis ne tik per gimdyma buvo, buvo su manim, kai Jurgiuka pilvely "uzsiuvo", paskui dalyvavo "atsiuvant", kur kraujas trysko fontanais, gloste pilva, kad lelius ramus butu ir mane ramino. Niekada jo neklausiau, kaip jis jautesi, ir pries gimdyma neklausiau ar eis su manimi.... gyvendami svetimoj sali mes turim tik viens kita. Tetukas kirpo virkstele, keite pampersus jau ligonineje, maitino. Musu santykiai isliko tokie pat, intimumuose viskas tik pagerejo. Jis niekada nebuvo geras vyras man, zinau, kad ir nebus, dalyvavimas gimdyme padejo tapti labai geru teciu.
Kai gimdziau maniskis elgesi drasiai, sedejo salia manes, laike uz rankos, ir padejo atsikelt kai reikejo stumti,padejo apsiverst ant sono, kai reikejo, juk su tuo pilvu taip sunku buvo judeti... 
Sunervino tikkad kai jau buvo pats gimimas, jis pradejo zysti "nkirpsiu virksteles, nekirpsiu" Man tada ne iki to buvo, tad pasakiau kad nekirpk, nieks tave cia nevers, o taip labai padejo, paskui daktarai jam aprodinejo vaika ir aiskino ka reiks daryti, zodziu, geras tas mano vyras... 
Ir dar pirma kart maciau vyra verkianti is laimes, jis vargselis prakalbeti negalejo!
Papildyta @ [mergetime]1101947474[/mergetime]
Sunervino tikkad kai jau buvo pats gimimas, jis pradejo zysti "nkirpsiu virksteles, nekirpsiu" Man tada ne iki to buvo, tad pasakiau kad nekirpk, nieks tave cia nevers, o taip labai padejo, paskui daktarai jam aprodinejo vaika ir aiskino ka reiks daryti, zodziu, geras tas mano vyras... Ir dar pirma kart maciau vyra verkianti is laimes, jis vargselis prakalbeti negalejo!
Papildyta @ [mergetime]1101947474[/mergetime]
Tik po gimdymo suzinojau, kad gimdymo metu mano vyras 2 kartus buvo pasitraukes toliau nuo manes, nes tuos abu kartus ziuredamas i mane apsiverke (mat gimdziau be epiduro). Gimdymo metu as net nepastebejau, kad tuos du kartus jo salia manes nebuvo. Siaip tai viso gimdymo metu elgesi labai sauniai ir tikrai man labai padejo.
Po gimdymo visiems pasakojo, kad jo zmona yra didvyre
ir kad joks vyras tokio dalyko neiskestu. Kai gavau is jo dovana, prie jos jis buvo pridejes maza atvirute ant kurios parase, kad net brangiausia dovana neatlygins to skausmo, kuri as iskenciau gimdydama jo mylima dukryte...
Po gimdymo visiems pasakojo, kad jo zmona yra didvyre
ir kad joks vyras tokio dalyko neiskestu. Kai gavau is jo dovana, prie jos jis buvo pridejes maza atvirute ant kurios parase, kad net brangiausia dovana neatlygins to skausmo, kuri as iskenciau gimdydama jo mylima dukryte...
As labai norejau su vyru gimdyt, bet jis vis negalejo apsisprest; sakydavo, kad bus bet maciau, kad dar abejoja. Saremiai man prasidejo nakti, tai is kart ir paaiskejo, kad jis irgi gimdys su manim, nes as taip pradejau bijot, jaudintis, kaip cia bus, o jis taip viska naturaliai prieme 
Ir dabar dar sakau, kad be jo nebuciau pagimdzius 
, nes jis viska ten dare:masazavo, laike kojas, buvo nuo pradzios iki pabaigos. Bijojau, kad jis nepasislykstetu mano kunu, bet tapom dar artimesni, viskas tik igera 
Apie antra negalvojam, bet jeigu butu, tai turbut vel viskas butu ok ir butume kartu kaip ir priklauso Beje, po visko jis mielai dalijosi ispudziais... 
Ir dabar dar sakau, kad be jo nebuciau pagimdzius , nes jis viska ten dare:masazavo, laike kojas, buvo nuo pradzios iki pabaigos. Bijojau, kad jis nepasislykstetu mano kunu, bet tapom dar artimesni, viskas tik igera Apie antra negalvojam, bet jeigu butu, tai turbut vel viskas butu ok ir butume kartu kaip ir priklauso Beje, po visko jis mielai dalijosi ispudziais...
Ilindau cia paskaitineti Jusu atsiliepimu:)Net asara nubraukiau 
Nors man dar gimdyti labai toli-rugpjucio 3d;bet ir man tai aktuali tema:)Manau,kad mano vyras tai tikrai dalyvaus pirmagimio gimime,bent jau dabar taip sako:)Kai paklausiu- ar nepasidarys tau silpna?Atsako-"o ka, as ne vyras?"Juokingai man jis taip atrodo:)Galvoj,paziuresim veliau-vyras tu,ar ne vyras:)))))))
Nors man dar gimdyti labai toli-rugpjucio 3d;bet ir man tai aktuali tema:)Manau,kad mano vyras tai tikrai dalyvaus pirmagimio gimime,bent jau dabar taip sako:)Kai paklausiu- ar nepasidarys tau silpna?Atsako-"o ka, as ne vyras?"Juokingai man jis taip atrodo:)Galvoj,paziuresim veliau-vyras tu,ar ne vyras:)))))))
maniškis net važiuot nnorėjo, per prievartą priverčiau. Ir ką? Šiandieną sakė, kad nei kiek nesigaili, kad dalyvavo ir dar virkštelę gavo nukirpti. Nors pirmą naktį sakė, kad sunkiai užmigo tokių vaizdelių prisižiūrėjęs. Bet tvirtina, kad tie vaizdeliai (jis matė išlendančią vaiko galvelę) jam nė kiek nešlykštūs ir neatgrasūs, be to, aš, kaip moteris (na, sekso objektas) irgi nesuprastėjau 
Vyras dalyvavo gimdyme, tik nezinau kaip jis i viska sureagavo 
, bet zinau kad jam neatrode labai baisiai, pati baisausia jam dalis buvo iki stumimo - jis negbalejo ziuret kaip kankinuos (gimdziau be vaistuku jokiu, tik biski skatinamuju) ir kaip jis negali niekuom padeti. Mate kaip galvute pradejo listi lauk - dar su daktare norejo kaspina rist, nors nezinojom kas bus. Bet mane labiausiai sugraudino kai vyras pasake kad vienu momentu buvo pradejes ir pats stumti Tai tiek 
Tikrai dziaugiuosi kad buvo kartu, o ir dabar atrodo kad santykiai pagerejo, o kaip sekso objektas dar nezinau 
, bet zinau kad jam neatrode labai baisiai, pati baisausia jam dalis buvo iki stumimo - jis negbalejo ziuret kaip kankinuos (gimdziau be vaistuku jokiu, tik biski skatinamuju) ir kaip jis negali niekuom padeti. Mate kaip galvute pradejo listi lauk - dar su daktare norejo kaspina rist, nors nezinojom kas bus. Bet mane labiausiai sugraudino kai vyras pasake kad vienu momentu buvo pradejes ir pats stumti Tai tiek Tikrai dziaugiuosi kad buvo kartu, o ir dabar atrodo kad santykiai pagerejo, o kaip sekso objektas dar nezinau
ne vienam net minties nebuvo kad gimdysiu viena - kartu darem, kartu laukem, kartu gimdem ir auginam kartu 
Vyras labai patenkintas, jauciu kad sneka su pasidzidziavimu gimdziau nesunkiai, tad buvo svente abiems kirpo virkstele, pirmas pamate... stovejo salia manes, tad jei ka ir mate daugiau nei mano veida tai tik savo noru praejus kuriam laikui kalbejom apie tai, ar tai ka nors pakeite... na gal is pradziu buvo kokiu tai psichologiniu problemeliu, panasiu kaip ir pvz su krutim - juk as maitinau, jos tuo metu nelabai buvo sexualus objektas 
bet su laiku viskas susitvarke (deka rysio, kalbu..) ir jokiu kliuciu nebeliko liko tik didziulis dziaugsmas dabar visiems rekomenduoja
Vyras labai patenkintas, jauciu kad sneka su pasidzidziavimu gimdziau nesunkiai, tad buvo svente abiems kirpo virkstele, pirmas pamate... stovejo salia manes, tad jei ka ir mate daugiau nei mano veida tai tik savo noru praejus kuriam laikui kalbejom apie tai, ar tai ka nors pakeite... na gal is pradziu buvo kokiu tai psichologiniu problemeliu, panasiu kaip ir pvz su krutim - juk as maitinau, jos tuo metu nelabai buvo sexualus objektas bet su laiku viskas susitvarke (deka rysio, kalbu..) ir jokiu kliuciu nebeliko liko tik didziulis dziaugsmas dabar visiems rekomenduoja
Aš labai dėkinga vyrui, kad nusprendė dalyvauti gimdyme. Nespaudžiau jo, leidau pačiam nuspręsti. Gera buvo, kai sąrėmių metu galėjau laikytis už rankos, atsiremti į artimo žmogaus petį . O kai gimė sūnelis vyras pasiliko ligoninėje nakčiai ir šokinėjo dėl kiekvieno mažiuko krustelėjimo. O ir namuose žaidžia su mažiuku, pakeičia sauskelnes ir maudome jį kartu. Žodžiu, tėtukas labai geras ir rūpestingas .
Nemanau, kad ši patirtis turės kokių nors neigiamų pasekmių intymiam gyvenimui. Kol kas, atrodo, tik artimesni tapom - pasibučiuojam, paglostom viens kitą, ir žodžių nereikia.
Stiprybės mamytėms, kurios dėl kokių nors priežasčių šiuo ypatingu momentu yra vienos.
. O kai gimė sūnelis vyras pasiliko ligoninėje nakčiai ir šokinėjo dėl kiekvieno mažiuko krustelėjimo. O ir namuose žaidžia su mažiuku, pakeičia sauskelnes ir maudome jį kartu. Žodžiu, tėtukas labai geras ir rūpestingas .Nemanau, kad ši patirtis turės kokių nors neigiamų pasekmių intymiam gyvenimui. Kol kas, atrodo, tik artimesni tapom - pasibučiuojam, paglostom viens kitą, ir žodžių nereikia.
Stiprybės mamytėms, kurios dėl kokių nors priežasčių šiuo ypatingu momentu yra vienos.
kadangi mano vyras nera didelis jautruolis, tai gimdymo metu buvo labai ramus, kai man buvo labai skausmingi sarėmiai stengės mane linksmint ar visaip kaip palaikyt, tik prasidejus sarėmiui duodavo savo ranka, kuria matyt negailestingai spausdavau..ir tt Na o po gimdymo mūsų santykiai nepasikeitė visai. Jis tai priėmė labai natūraliai. Sekso tai neitakojo, jis koks buvo
, taip ir liko O šiaip jis tikrai patenkintas , kad dalyvavo ir manau jei kas klaustų jo patarimo jis tikrai siūlytų dalyvaut vyrui gimdyme. Nes dėl to jaučiasi labai gerai - juk kas gali būt nuostabiau už akimirkas kai abu tėvai pamato tik gimusį savo kūdikėlį.
Mano vyras taip ruošėsi tam atsakingam žingsniui, buvom nusiteikę viskam, pasiruošę drabužius, maistą ir pan., o išėjo viskas kitaip.
Paguldė mane į patologinį stebėjimams dėl praėjusio gimdymo termino. Po apžiūros sekančią naktį prasidėjo sarėmiai, ryta jau buvo kas 5 min., gydytoja išrašė mane į gimdyklą, paskambinau vyrui, kad jau gali atvažiuot. Betnuleidus vandenis viskas apsivertė aukštyn kojom, nespėjau nei reaguoti kas vyksta, nuo to skambučio praėjus 40 min. jau mano vaikelis buvo prie manęs, o vyras šalia mano lovos reanimacijoj laikė mane už rankos.
Tiesa, sūnų jis vis tiek pirmas pamatė (man buvo duota pilna narkozė per Cezarį), vyras nespėjo atvažiuot, tai laukė koridoriuje ir išgirdo, kaip sesutė su kūdikiu ant rankų klausia kitos, kur mane paguldė, kur nešt mano vaiką, tai vyras net krūptelėjo, iš karto prisistatė, kad yra tėvelis. Paskui pasakojo, kol aš atsigaivaliojau po narkozės, viena ranka braukė ašaras, o kita laikė mano ranką.....
Laimingas be galo, kai tik yra namuose - nuo sūnaus neatsitraukia nei minutei! Labai džiaugiuosi, kad pats imasi iniciatyvos vaikutį prižiūrėti, o ne tik stovi už kelių metrų ir stebi.
Paguldė mane į patologinį stebėjimams dėl praėjusio gimdymo termino. Po apžiūros sekančią naktį prasidėjo sarėmiai, ryta jau buvo kas 5 min., gydytoja išrašė mane į gimdyklą, paskambinau vyrui, kad jau gali atvažiuot. Betnuleidus vandenis viskas apsivertė aukštyn kojom, nespėjau nei reaguoti kas vyksta, nuo to skambučio praėjus 40 min. jau mano vaikelis buvo prie manęs, o vyras šalia mano lovos reanimacijoj laikė mane už rankos.
Tiesa, sūnų jis vis tiek pirmas pamatė (man buvo duota pilna narkozė per Cezarį), vyras nespėjo atvažiuot, tai laukė koridoriuje ir išgirdo, kaip sesutė su kūdikiu ant rankų klausia kitos, kur mane paguldė, kur nešt mano vaiką, tai vyras net krūptelėjo, iš karto prisistatė, kad yra tėvelis. Paskui pasakojo, kol aš atsigaivaliojau po narkozės, viena ranka braukė ašaras, o kita laikė mano ranką.....
Laimingas be galo, kai tik yra namuose - nuo sūnaus neatsitraukia nei minutei! Labai džiaugiuosi, kad pats imasi iniciatyvos vaikutį prižiūrėti, o ne tik stovi už kelių metrų ir stebi.
