As nemanau, kad vyra reikia kviestis i gimdyma todel, kad pamatytu kaip tu kankiniesi. Tai jau savanaudiskumas: "va tu turi pamatyti kiek turejau iskentet, turi dar labiau rupintis, myleti ir pan."

Manau vyras eina patirti pacio vaikucio uzgimimo dziaugsmo, juk tai tiesiog nuostabu, nors pats procesas nera malonus.

Mano vyras irgi is pradziu nenorejo, taciau i nestumo pabaiga, jau sake, kad nepaliks. Ir nepaliko

Del to as jam dekinga

, nors realiai nepadejo, taciau vien jo buvimas kartu, klausymas ka sake akusere dar saremiu metu, nes vietomis as nelabai pamenu, nors ir epiduras buvo darytas. Tai buvo jo pagalba. Per pati stumima buvo negera ir jam pasidare, visa diena ant koju, nevalges ir prigeres daug kavos.. Taciau vis tiek grizo jau uzgimstant galvutei. Pastovejo prie galvos. Neteko virksteles kirpti, nes musu sunnelis gime labai priduses, tad ji gydytojai gaivino.
O po gimdymo jis buvo matyt ir sokiruotas, nes kazkaip apie gimdyma ne zodzio. Tik pasake, kad vyras tikrai laukiantis savo vaiko, butinai turi dalyvauti gimdyme. Ir dar jo zodziai: "niekas nepasikeite, tik nebent dar labiau juos abu myliu". Vyras padeda, rupinasi mazuoju labai, aiskinasi verksmo priezastis, vaiksto kartu pas gyd. ir stengiasi, kad as galeciau bent sekunde atsipusti.
O del viso sito as ji myliu dar labiau