Kaip vyrai po gimdymo jautėsi, elgėsi?

#73
mano vyras dalyvavo. padejo ypac per saremius. ispedavo kada sekantis, atsiremt liepdavo i siena ir masazavo strenas wub.gif buvo labai issigandes, nes nezinojo kas laukia.
o lauke baisiai. 1,5 val. stumimo, visa mediku brigada. vakumas ir t.t. sake jautesi kaip mesinej ir norejosi tuo metu sterilizuotis, kad daugiau taip nebutu doh.gif . as tai ka nieko nemaciau nieko neatsimenu schmoll.gif . o jis vargsiukas vaizdu visokiu prisiziurejo verysad.gif . paskui 2.gif suvyniojo i kocela ir padave jam laikyt. sake buvo sunku biggrin.gif , o mane i ta tarpa siuvinejo kryzeliu. o man tik palengvejo. kazkaip romantikos nulis, dziaugsmo asaru nerasta unsure.gif nu ir pirma menesi abu kaip per galva maisu trenkti gyvenom tokie pasimete rolleyes.gif . ir labai padejo ta menesi po gimdymo ir pacia ziurejo, kad nesedeciau, kad nepavargciau ir maze priziurejo ir priziuri wub.gif .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo 2SIA: 13 sausio 2007 - 20:50
#74
Mano vyras dar kai draugavom buvo pareiskes, kad gimdyme butinai dalyvaus, taigi net nebuvo jokiu abejoniu, kai tas laikas atejo. Kartu vazinejom apsiziureti gimdyklas ir rinkomes kur gimdyti, kartu ir gimdem. Jis buvo didziausia atrama saremiu metu, neisivaizduoju kaip galeciau remtis i salta gelezini stala, o ne i silta palaikancia vyro ranka. Be to gimdziau nakti, o tuo paciu metu kitoje gimdykloje gimde kita moteris, taigi maniskis buvo man ir akuseris, nes beveik visa laika buvom tik dviese, ir kai labai norejosi stumti jis vis stabde, nes bijojo, kad prie jo vieno ir pagimdysiu. Na bet viskas praejo puikiai, vyras labai dziaugiasi, kad galejo isvysti, kaip i si pasauli atejo jo sunus, pirmas ji palaikyti. Pora pirmu paru po gimdymo vienas ji ir nesiojo,prause, vyste, nes as negalejau. Visiem dabar pasakoja, koks tas gimdymas buvo, bet labai nesureiksmina. Santykiai visiskai nepasikeite. Depresija greiciau mane pakamuoja nei ji. Sakyciau butent tevyste suteike jam daug daugiau atsakomybes, noro sukurti silta, ramia namu aplinka. Manau, kad dalyvavimas gimdyme jam padejo greiciau suvokti save kaip teva.
Atsakyti
#75
MB kai dukrius gimė apsiverkė kaip vvaikas, apsikabino mane ir pasakė AČIŪ, šokinėjo aplink, džiaugėsi, kad dalyvavo ir viską matė, sakė ,kad kiekvienam tėvui reikia matyt kaip vaikas ateina į pasaulį, kaip žmona kankinasi, tik tada pradės vertint žmoną ir mylėt vaiką iškart, o ne palaipsniui prie jo pratinsis. Jis PUIKIAUSIAS tas mano MB
Atsakyti
#76
maniškis taip pat iš pradžių purtėsi, kad ne, jokiu būdu, dar nualpsiu, apsivemsiu ar pan. doh.gif o aš begalo norėjau kad jis dalyvautų ir sakiau nori nenori, bet teks smile.gif ne aš viena vaikiuka įsikišau tai ne viena ir trauksiu smile.gif ax.gif po to kažkur išgirdau kad kitiems vyrams pasidaro moteris nebepatraukli, tai išsigandau ir jau pati sakiau ne, jau manęs tokios niekas nematys. bet laikui bėgant vėl grįžau prie pradinio įsitikinimo smile.gif o mano brangiausias išsiklausinėjo vių draugų pažįstamų giminių ir kitų vyrų kurie vaikų turi ar dalyvavo jie gimdyme ir išsigando kad kogero liks vienintelis nesudalyvavęs, taigi sėkmingai perbalęs visas ir drebėdamas žygiavo su manim į gimdyklą, šnekėjo bileką kol sąrėmiai kankino (pati taip prašiau), kai gimdymas prasidėjo net atsistojo kad geriau viska matytų, tik virkštelės perkirpti neleidau, nes pagalvojau dar nualps biggrin.gif (vėliau palatoje sakė kad būtų drąsiai perkirpęs). taigi matė mane visaip iš visų pusių visokią išsidarkiusią, kruviną, laikė klyne paklodytę kol per sąrėmius vaikščiojau sienas ramstydama, ir nieko, negirdėjau nei vieno žodžio dėl išvaizdos kad kas ne taip ar kažko panašaus. pasakoja visiems kad nieko baisaus ten nėra kaip kad jis įsivaizdavo..
dėl lovos reikalų tai taip pat niekas nepasikeitė, na tik gal aš pati kiek šaltesnė, visi tie rūpesčiai ir bendras išsekimas, bet iš jo pusės jokių problemų. beto kai prasideda sąrėmiai kuo mažiausiai rūpi kaip atrodysi tiek jam tiek tau pačiai smile.gif
Atsakyti
#77
maniskis kai prasidejo saremiai tai maniau kad nualps lotuliukas.gif visas pebales ir labiau issigandes uz mane biggrin.gif paskui nubego su mano mama parukyti greitai, tai apsiramino. kai mama atvaziavo jis isleke pasakyti kaip kas vyksta, laukiu laukiu griztancio, kaip ner taip ner.. kai grizo ogi su kvapiuku, abu buvo isleke nervu nuraminti po cigariuka biggrin.gif per gimdyma elgesi drasiai, viskas jam buvo idomu, net ir virkstele sake galejo perkirpt drasiai (as neleidau).. wub.gif
po to isvaziavo namo, o jei kam pasakoja tai kaip savaime suprantama ir idomu dalyka (nors nelabai kam ir pasakoja)
Atsakyti
#78
Kai tik susituokėme o tai buvo prieš gerus 6 metelius jis sakė- tai tik "bobų" reikalas, bet kai tas bobų reikalas pribrendo, kaip didelis su manim į gimdyklą žygiavo lotuliukas.gif ir padėjo dauk, tik kai prieš galą leido epidiūrą jam silpna pasidarė (adatos, tos adatėlės, o sako: "vaistų kvapas supykino) na gal ir vaistų kvapas juk ant kojų jau buvo geras 10 val (gimdykloje, o juk aš tai kankinausi 27val, silpni tie vyrai irnesakyk.gif ) O šiaip tai galvojau, kad jam bus negera jau pačiame gale, bet neko panašaus- tik virkštelės nekirpo- prie galvos man buvo.
Na o po to tai jis sakė, kad su epidiūru tas gimdymas nėra jau toks ir sunkus. (apie gimdymą be epidiūro, kažkaip mano vyras nieko kažkaip nekalba lotuliukas.gif )
Atsakyti
#79
Maniskis nestumo metu grieztai sake, kad gimdyme nedalyvaus, nes bijo kraujo, o jei dar nuvirs doh.gif , tai tik trukdys ... Veliau suzinojau, kad man paciai gimdyti neteks, bus planinis cezaris, kadangi su akimis turiu bedu. Po tokios zinios kazkaip nebedrysau net klausti ar dalyvaus operacijoje. Bijojau labai neigiamo atsakymo verysad.gif . Taciau kai prie operacines duru jo paklause, ar nori dalyvauti, mat tada reikia persirengti, pamaniau, kad man pasigirdo .... blink.gif Jis atsake teigiamai bigsmile.gif
Aisku, beveik visa laika prasedejo salia manes, nosi ibedes man i ranka nesizvalgydamas schmoll.gif Bet esu jam labai dekinga uz palaikyma, nors jauciau, kad jis bijo labaiu nei as wub.gif Vargsas per tas dienas kol gulejau ligoninej net 10 kg numete smile.gif nuo uzgriuvusiu nauju rupesteliu rolleyes.gif Be to musu santykiai pasidarre daug siltesni (nors kazkaip nemaniau, kad jiems yra dar kur silti cool.gif ). Mes daug atviresni vienas kitam, jauciu labai didele parama is jo. O kaip smagu matyti savo mazaja saulyte ant tevelio ranku thumbup.gif
Atsakyti
#80
man ir dabar akyse vaizdelis - išveža mane iš operacinės, stovi jis koridoriuje, visas perbalęs, rankoj mano šlepetes gniaužydamas. Tikrai matėsi, kad bijojo labiau negu aš.
Atsakyti
#81
Mano vyras iki pastojimo irgi kategoriskai sake, kad nedalyvaus, bet kai pastojau, tai jau sutiko eit, bet tik per saremius, pacio gimdymo matyt nenorejo, as ir nepriestaravau biggrin.gif Istikro tai labai padejo ir niekad nenoreciau gimdyt viena, kaip cia kaikurie aplinkiniai man aiskino fool.gif Po gimdymo vyras buvo biski issigandes ir sake, kad daugiau vaiku nenori, nes nenori, kad as dar taip kankinciaus(nors gimdziau pakankamai lengvai ir tik 6val, bet skausmu ir man ir jam uzteko bijau.gif), bet kaip mamom taip ir teciams viskas pasimirsta biggrin.gif Santykiai nepaslijo, seksualinis gynenimas taip pat hihihi.gif Kad sudalyvavo gimdyme tai dziaugiuos, o tai pries gimdyma vis juokaudavo "labiau prasiskesi ir pagimdysi"(tipo turejo but juokinga aggressive.gif),o dabar niekad to nebeisgirsi lotuliukas.gif
Atsakyti
#82
As nemanau, kad vyra reikia kviestis i gimdyma todel, kad pamatytu kaip tu kankiniesi. Tai jau savanaudiskumas: "va tu turi pamatyti kiek turejau iskentet, turi dar labiau rupintis, myleti ir pan." g.gif Manau vyras eina patirti pacio vaikucio uzgimimo dziaugsmo, juk tai tiesiog nuostabu, nors pats procesas nera malonus. rolleyes.gif Mano vyras irgi is pradziu nenorejo, taciau i nestumo pabaiga, jau sake, kad nepaliks. Ir nepaliko ax.gif Del to as jam dekinga wub.gif , nors realiai nepadejo, taciau vien jo buvimas kartu, klausymas ka sake akusere dar saremiu metu, nes vietomis as nelabai pamenu, nors ir epiduras buvo darytas. Tai buvo jo pagalba. Per pati stumima buvo negera ir jam pasidare, visa diena ant koju, nevalges ir prigeres daug kavos.. Taciau vis tiek grizo jau uzgimstant galvutei. Pastovejo prie galvos. Neteko virksteles kirpti, nes musu sunnelis gime labai priduses, tad ji gydytojai gaivino.
O po gimdymo jis buvo matyt ir sokiruotas, nes kazkaip apie gimdyma ne zodzio. Tik pasake, kad vyras tikrai laukiantis savo vaiko, butinai turi dalyvauti gimdyme. Ir dar jo zodziai: "niekas nepasikeite, tik nebent dar labiau juos abu myliu". Vyras padeda, rupinasi mazuoju labai, aiskinasi verksmo priezastis, vaiksto kartu pas gyd. ir stengiasi, kad as galeciau bent sekunde atsipusti. wub.gif
O del viso sito as ji myliu dar labiau wub.gif wub.gif
Atsakyti
#83
Įdomu sužinoti,ar pakankamai skiriate dėmesio savo vyrui po gimdymo...Ar jis nepavyduliauja jūsų ką tik atsiradusiam ar jau paaugusiam mažyliui? Kaip padalinate savo meilę, kad niekas neliktų nuskriaustas? wub.gif
Atsakyti
#84
nieko nedalinau ir nesiruošiau. Atsirado maža mūsų dalelė, kuri reikalavo daugiausia dėmesio ir visas, visiškai visas mano dėmesys buvo skirtas tik mano stebuklui. O vyras supratingas ir tai puikiai suprato. Jis taip pat visą dėmesį skyrė tik vaikučiui.
O jei būtų buvę ir kitaip, jei būtų pavydėjęs mano dėmesio, jis vistiek jo nebūtų gavęs daugiau nei vaikas ir daugiau, nei aš tuo metu galėjau jam to skirti. taigi tai galėjo būti tik jo problema, ir bereikalingas dėmesio reikalavimas būtų tik iššaukęs nepasitenkinimą ir atitolinęs mus, ir galbūt šiai dienai mes nebūtumėm buvę kartu. Taigi aš už lygybę ir už tai, kad gimus vaikeliui viskas tik vaikeliui. O vyras ne mažiukas, gali ir suprasti, ir palaukti ir pakentėti.
O jei neišeina jam to padaryti, tuomet tai yra tik jo problema. Savanaudiškumo vaiko atžvilgiu būti neturėtų....
Atsakyti