Pas mus dabar komplimentų meistras - jaunėlis sūnelis: visada pastebės ir pakomentuos ir puošnesnį drabužį, ir šukuoseną, ir netgi į šypseną dėmesį atkreipti gali. Komplimentą gali išsakyti ir pirmą kartą matomam žmogui. Kartą tvarkome reikalus banke ir mus aptarnauja mergina ilgais šviesiais banguotais plaukais. Martynas pareiškia: "Mama, Tu matai kokia graži panelė mus aptarnauja? Tikra princesė, tik be karūnos..." Ta "princesė" net išraudo po tokio keturmečio ar penkiamečio komplimento

.
O iš linksmesnių komplimentų būtų gal šitas. Vėlų vakarą grįžtant iš tėviškės teko iki kito kaimo galo pavėžėti mano tetulę. Kadangi mūsų šeima didelė, mašinoje laisvos vietos nebuvo, tai tuomet keturmetis Martynukas įsitaisė tetulei ant kelių. Bevažiuojant girdime: "Tu tokia šilta... Tu tokia minkšta... Man ta Tavo minkštuma taip patinka..."
Komplimentus, gal tik ne tokius išradingus, ikimokykliniais metais bėrė ir mūsų vyresnėlis, tik su amžium kažkaip pritilo...

O gaila.