tik kad biški pykstamės 
bet va buvo šimtadienis man tai kažkaip nuotaikas slogias prablaškė 
ir dar saulutė džiugina kasdien 
eh tik 100 dienų..
Pasirodo,nesu tokia teigiama ir tolerantiska,kaip galvojau apie save.
Ir, jau nebe 100 dienų, iki įskaitų liko mažiau nei mėnuo! Iki pirmojo egzamino irgi dienos be galo greit tirpsta Man tai baisu dėl to, kad baisi tinginystė apėmus yra, apatija, nenoras mokytis baisus. Va ir dabar, sėdžiu visą dieną ir negaliu prisiruošt mokytis. BAISU! Maniškis tai sako, kad jei noriu su juo vasarą praleisti, reikia atkakliai mokytis. Et, kad ir kaip sunku, kad ir kaip visi blaško, reikia daryti ir padaryti dėl jo! Ir, beje, kur taviškis randasi? Sakei užsienyje? Kur? Ir, koks tavo vardas?
Ir, jau nebe 100 dienų, iki įskaitų liko mažiau nei mėnuo! Iki pirmojo egzamino irgi dienos be galo greit tirpsta Man tai baisu dėl to, kad baisi tinginystė apėmus yra, apatija, nenoras mokytis baisus. Va ir dabar, sėdžiu visą dieną ir negaliu prisiruošt mokytis. BAISU! Maniškis tai sako, kad jei noriu su juo vasarą praleisti, reikia atkakliai mokytis. Et, kad ir kaip sunku, kad ir kaip visi blaško, reikia daryti ir padaryti dėl jo! Ir, beje, kur taviškis randasi? Sakei užsienyje? Kur? Ir, koks tavo vardas? net smalsu pasidarė
Visos cia "tu" ir visoms gerai
Tiktai negalvokit, kad is kokios asocialios seimos esu, kad tevai taip tolerantiskai ziuri.
dar kaip sakant "ant savo šiknos nesėdėję" bet ką padarysi, turiu ir aš viena bendraklasę jau 5 mėnesiai kaip laukiasi tai viliasi kad ant egzaminų netektų gimdyt..o svarbiausia tai palaikymas tokiam amžiuj ir kad vaikelio tėvukas nespruktų išsigandęs su saviškiu pasipykstam vis nežinia dėl ko, matyt atstumas savo daro 
O tai ko judu taip daznai pykstates, yra kokia konkreti priezastis, ginco tema ar siaip sunkiau bendrauti per atstuma? Tie jusu pykciai neatrodo rimti, vis tiek gi nenutraukiat bendravimo, matyt, iskart susitaikot.
O tai ko judu taip daznai pykstates, yra kokia konkreti priezastis, ginco tema ar siaip sunkiau bendrauti per atstuma? Tie jusu pykciai neatrodo rimti, vis tiek gi nenutraukiat bendravimo, matyt, iskart susitaikot.
bet vat problema kad mes abu per savo užsispyrimą nenusileidžiam ir taip riejamės, na bet poros valandų laikotarpiu susitaikom
bet vat problema kad mes abu per savo užsispyrimą nenusileidžiam ir taip riejamės, na bet poros valandų laikotarpiu susitaikom 
Kaip kažkas sakė, kad jei jau pyksties draugystės pradžioj, net negyvenant kartu, nesprendžiant didelių problemų, tai kas bus vėliau, kas bus šeimą turint? 
Be galo nuostabiai praleidom laiką 
Šiek tiek gaila, kad kai ko padaryti nepavyko, tačiau gal taip ir geriau Tokia pakylėta buvau, tačiau kitą dieną jau buvau liūdnesnė, nes jis turėjo išvažiuoti 
Ka padarysi, toks gyvenimas Užtat labai džiaugiuos, kad taip nustebino padarydamas tai, kas man atrodė VISIŠKAI nerealu ir dar negalėjo atsižiūrėti į mane, sakė atsigavau, išgražėjau
