džiaukitės, kad jūsų vyrai ne turkai 
| QUOTE (zanet @ 2004 08 08, 17:43) | ||||
Tai kad neisivaizduoju, kaip ta knyga gauti cia Kanadoj  Bibliotekoj ziurejau nera. Na, reiks knygynuose pasizvalgyti |
Paprasyk, kad kas is Lietuvos nupirktu ir atsiustu (siuntinuke). Man mama visada knygu priperka ir atsiuncia.
Vau...pirma karta cia rasau..net nespejau visko perskaityti-todel gali buti jau ne it tema..
Zinot, mano istorija begalo panasi..gyvenom kartu, suplanavome vaikeli, susituokeme, issinomojome buta..Visi aplinkiniai laike idealia seima-protingi, subrende zmones-jokiu barniu, visada puikiai sutaria...
Gime sunus vyras daug dirbo, as rupinausi vaiku. Vakarais visi ssitikdavom, kad ir labai velai, bet susitikdavom..pinigu netruko-turejo gera darba ir dar n-visokiu darbeliu...Savaitgalius leidome aktyviai(abu ne namisedos).Zodziu gyvenk ir dziaukis 
Kai sunui suejo metai-nusprendem kartu Naujus metus sutikti kalnuose-paslidineti. , Isvaziavom-bevaziuojant pro Varsuva-pasake-as taves nemyliu ir nemylejau, as turiu kita-per sias atostogas turi viskas susidelioti...O dabar turim gera laika...Maniau, kad zeme islydo is po koju...cia dabar neparasysiu kaip as jauciausi, ka galvojau, bet iskarto suvokiau, kad VISKAS! Ka tai reiskia susidelioti????-jis nuspres, ar buti su seima, ar buti su kita????? Visa kelia(mes dar sugebejome nukeliauti iki Slovakijos, apsistoti viesbutyje ir tik kita diena sukure istorija apie sergancia mama su traukiniais parsigrudom atgal!) galvojau, apie tai kas buvo, ko as nepastebejau, knisausi po musu gyvenima ir supatau, kad tai siuksliu kruva-kad gyvenau su baisiu melagiu! Paklausiau KODEL?? Kodel tada mane vedei, kodel suplanavom vaika? Atsake-nes nebuvo nieko blogo....Jis buvo apspanges..nuo tos savo naujos meiles-maciau, kad lygiai taip pat, kaip kazkada negalejo be manes-jis negali be jos! As tik tada permascius supratau, kad jis istikruju manes nemyli-buvo daugiau nei akivaizdu!
Kai gime sunus-buvo velu. Taip jau atsitiko, kad per ta laika pavoge mano krepsi. Daktare pasake, kad as noresiu gerti, tegul vyras ko nors atnesa. O Jis sako: zinai, jau velu , kur as dabar eisiu. Atnesiu ryte. ..Taip sirdele tada suspaude... laukiau iki kito ryto 12. Tada atejo issimiegojes po girtos nakties-gi sunus!
Kazkaip tie kasdieniai rupesteliai, o kartu ir noras tiketi tuo, kas grazu uzliuliavo ta bjauru prisiminima...bet jau nuo tada manyje kazkas nutruko...pasejo abejone..ar tai mano zmogus? Buvo per tuos metus ir daugiau visko...
Kai grizinejom, jis jai skambinejo ir rasinejo sms...kitaip sakant, elgesi tarsi roblema isspresta. Kazka dar bandem aiskintis, prisiminti, planuoti ka toliau darysim...jau nebepamenu..As visa kelia pravemiau..ir dar pora menesiu po to -nukrito 10kg
Taigi, o grizus prasidejo naujas gyvenimas. Supratau iskarto, kad pasakos jau nebus! Ir supratau, kad negalesiu atleisti-nors sirdyje noras, kad griztu buvo...noras, kad suprastu, kad suda sumale
Mano protas irgi veike: masciau taip : jis buvo pametes galva del manes, dabar pametes del kitos. Jei as ji dabar per prievarta bandysiu susigrazinti-gero nebus..Jam nepatinka rutina(o vaikas juk greitai gyvenima sureguliuoja
). Zinojau, kad ta kita moteris turi seima, skiriasi. Atejo gyventi pas ji(tiksliau pas jo mama ) su vaiku. As pazinojau savo buvusiji...JIS NEGALES auginti kito vaiko, zinodamas, kad savo vaika paliko...o ir anyta buvo mano puseje....Sake man...jei as nesijauciau vienisa-ju cia nebutu...oi tai moteriskei ten buvo ne pyragai!Anyta mano tiesi-viska ka galvoja -pasako
Zinot, mano istorija begalo panasi..gyvenom kartu, suplanavome vaikeli, susituokeme, issinomojome buta..Visi aplinkiniai laike idealia seima-protingi, subrende zmones-jokiu barniu, visada puikiai sutaria...
Gime sunus
vyras daug dirbo, as rupinausi vaiku. Vakarais visi ssitikdavom, kad ir labai velai, bet susitikdavom..pinigu netruko-turejo gera darba ir dar n-visokiu darbeliu...Savaitgalius leidome aktyviai(abu ne namisedos).Zodziu gyvenk ir dziaukis Kai sunui suejo metai-nusprendem kartu Naujus metus sutikti kalnuose-paslidineti. , Isvaziavom-bevaziuojant pro Varsuva-pasake-as taves nemyliu ir nemylejau, as turiu kita-per sias atostogas turi viskas susidelioti...O dabar turim gera laika...Maniau, kad zeme islydo is po koju...cia dabar neparasysiu kaip as jauciausi, ka galvojau, bet iskarto suvokiau, kad VISKAS! Ka tai reiskia susidelioti????-jis nuspres, ar buti su seima, ar buti su kita????? Visa kelia(mes dar sugebejome nukeliauti iki Slovakijos, apsistoti viesbutyje ir tik kita diena sukure istorija apie sergancia mama su traukiniais parsigrudom atgal!) galvojau, apie tai kas buvo, ko as nepastebejau, knisausi po musu gyvenima ir supatau, kad tai siuksliu kruva-kad gyvenau su baisiu melagiu! Paklausiau KODEL?? Kodel tada mane vedei, kodel suplanavom vaika? Atsake-nes nebuvo nieko blogo....Jis buvo apspanges..nuo tos savo naujos meiles-maciau, kad lygiai taip pat, kaip kazkada negalejo be manes-jis negali be jos! As tik tada permascius supratau, kad jis istikruju manes nemyli-buvo daugiau nei akivaizdu!
Kai gime sunus-buvo velu. Taip jau atsitiko, kad per ta laika pavoge mano krepsi. Daktare pasake, kad as noresiu gerti, tegul vyras ko nors atnesa. O Jis sako: zinai, jau velu , kur as dabar eisiu. Atnesiu ryte. ..Taip sirdele tada suspaude... laukiau iki kito ryto 12. Tada atejo issimiegojes po girtos nakties-gi sunus!
Kazkaip tie kasdieniai rupesteliai, o kartu ir noras tiketi tuo, kas grazu uzliuliavo ta bjauru prisiminima...bet jau nuo tada manyje kazkas nutruko...pasejo abejone..ar tai mano zmogus? Buvo per tuos metus ir daugiau visko...
Kai grizinejom, jis jai skambinejo ir rasinejo sms...kitaip sakant, elgesi tarsi roblema isspresta. Kazka dar bandem aiskintis, prisiminti, planuoti ka toliau darysim...jau nebepamenu..As visa kelia pravemiau..ir dar pora menesiu po to -nukrito 10kg
Taigi, o grizus prasidejo naujas gyvenimas. Supratau iskarto, kad pasakos jau nebus! Ir supratau, kad negalesiu atleisti-nors sirdyje noras, kad griztu buvo...noras, kad suprastu, kad suda sumale
Mano protas irgi veike: masciau taip : jis buvo pametes galva del manes, dabar pametes del kitos. Jei as ji dabar per prievarta bandysiu susigrazinti-gero nebus..Jam nepatinka rutina(o vaikas juk greitai gyvenima sureguliuoja
). Zinojau, kad ta kita moteris turi seima, skiriasi. Atejo gyventi pas ji(tiksliau pas jo mama ) su vaiku. As pazinojau savo buvusiji...JIS NEGALES auginti kito vaiko, zinodamas, kad savo vaika paliko...o ir anyta buvo mano puseje....Sake man...jei as nesijauciau vienisa-ju cia nebutu...oi tai moteriskei ten buvo ne pyragai!Anyta mano tiesi-viska ka galvoja -pasako
Taigi, dabar gyvename toliau...tai nera gyvenimas apie kuri as svajojau..nes visada maniau, kad grazus santykiai grazioje seimoje yra didzioji laimes dalis. Bet zinokit, mielos paliktos moteriskes 
, tai tikrai ne gyvenimo pabaiga!
Reikia visada mastyti tik gerai ir taip, kad jums nuo jusu minciu pakiltu nuotaika...! Dar..jei kam panasiai atsitiktu, paskaitykit knyga-"Dovanoju tau savo vyra" liux!
As savaji padovanojau! Prasau...turek..ir ja sutikusi, vietoj to, kad kipciausi i plaukus, pasakiau "vargsele tu"...kai exui nebebuvo kliuciu su ja matytis-dingo visa romantika-jos vaikas kaip ir turbut visu musu zuikiai-toli grazu irgi ne auksinis-jam akis bade...Issikyre jie nepraejus ne bendro gyvenimo metams...Nesigilinau kas ir del ko-neidomu...bet pamenu, kad tada sirdy dziaugiausi (turbut esu tik zmogus, ir niekaip negalejau linketi laimes) Tas exo bendras gyvenimas su ja, jam gal irgi padejo kai ka suvokti..Jis pradejo labai rupintis musu vaikuciu. Maniskiui dabar tikrai demesio ir meiles uztenka....Atsirado pas exa ir laiko ir noro su juo buti
O as gyvenu toliau...Ar dar myliu ji? Sito niekam nesakysiu-dabar, kai jis daug ka suprato-galiu pasakyti, kad tikrai linkiu, kad jam sektusi...nes per tas bobas-jau ir karjera eina suniui ant uodegos....
ar noreciau, kad griztu? Ne...nes nepasitikiu juo-ir netikiu, kad kada nors pasikeis-tikrai nepavydesiu ne vienai, kuri uz jo paskui istekes...Juk, is esmes, seima yra ne tik laime, bet ir pareiga, atsakomybe, buitis, kasdienybe ir .t.t. 
O kaip as? As po menesio grizusi is Kalnu pradejau dirbti. Pradejau vel dometis tais dalykais, kuriems jau nebebuvo laiko, nes su vyru reikedavo kur nors lekti. Aisku, labai aciu mamytei, kuri man padejo ir padeda sunu auginti...beje, nuo rugsejo eisim i darzeli(skaiciau vakar forume patarimus atidziai, kaip pratinti prie darzelio :)aciu.) Dabar jis kaime pas mociute su teveliu atostogauja Su exu sutariam puikiai -tiesiog stengiuosi del vaikucio, o ir siaip jis mums labai padeda.Dar labai dziaugiuosi sutikusi artima dusiai zmogu ir dabar labai vertinu musu santykius, nes turiu su kuo palyginti. Jauciu jo rupesti, siluma, palaikyma, demesi, meile...
Taigi, atlikau as cia siokia tokia ispazint
Ir visom, kuriom taip atsitiko, siulau ne pradeti gaileti saves, ar pasmerkti amzinai kanciai ir aukojimuisi del vaiku (ar busite ivertinta?), taip prarandant dar koki desimtmeti. Ir jokiais budais neuzsiciklinti ji keikiant, smerkiant, asarojant...taip pakenksite tik sau, savo sveikatai, groziui, susigadinsite nervus (tuo tarpu kai tevelis zydes!). O ir vaikuciai del to liudes...Suprantu, kad ispradziu bus sunku.... 
ne tas zodis kaip sunku! Bet pagalvokite, kad jei pasistengsite, po keliu metu pazvelgusi i sia diena, jums bus tik tarsi blogas sapnas ir praeitis...O jus busite moteris su patirtimi, kuri uzgrudina ir teikia isminties.. Nereikia bijoti kazka keisti gyvenime vien todel, kad tai atrodo sunkesnis kelias (nei tyliai verkti, grauztis ir pakesti ) Suprantu, kad kiekvienas atvejis individualus, o ir zmoniu visokiu yra..Bet niekada nepamirskite, kad gyvenimas yra vienas! Ir jis yra labai grazus -tik reikia ismokti taip gyventi, kad tos grozybes nepraslinktu pro sali. Meskit mintis:kodel taip atsitiko man?Gal reikia aukotis del vaiku? ir t.t. jus nepamirskit, kad turit visu pirma patiketi, kad taip atsitiko ne del jusu kaltes! Ir, kad dabar prasideda naujas gyvenimas! Juk idomu ?
, tai tikrai ne gyvenimo pabaiga!Reikia visada mastyti tik gerai ir taip, kad jums nuo jusu minciu pakiltu nuotaika...! Dar..jei kam panasiai atsitiktu, paskaitykit knyga-"Dovanoju tau savo vyra" liux!
As savaji padovanojau! Prasau...turek..ir ja sutikusi, vietoj to, kad kipciausi i plaukus, pasakiau "vargsele tu"...kai exui nebebuvo kliuciu su ja matytis-dingo visa romantika-jos vaikas kaip ir turbut visu musu zuikiai-toli grazu irgi ne auksinis-jam akis bade...Issikyre jie nepraejus ne bendro gyvenimo metams...Nesigilinau kas ir del ko-neidomu...bet pamenu, kad tada sirdy dziaugiausi (turbut esu tik zmogus, ir niekaip negalejau linketi laimes
) Tas exo bendras gyvenimas su ja, jam gal irgi padejo kai ka suvokti..Jis pradejo labai rupintis musu vaikuciu. Maniskiui dabar tikrai demesio ir meiles uztenka....Atsirado pas exa ir laiko ir noro su juo buti O as gyvenu toliau...Ar dar myliu ji? Sito niekam nesakysiu-dabar, kai jis daug ka suprato-galiu pasakyti, kad tikrai linkiu, kad jam sektusi...nes per tas bobas-jau ir karjera eina suniui ant uodegos....
ar noreciau, kad griztu? Ne...nes nepasitikiu juo-ir netikiu, kad kada nors pasikeis-tikrai nepavydesiu ne vienai, kuri uz jo paskui istekes...Juk, is esmes, seima yra ne tik laime, bet ir pareiga, atsakomybe, buitis, kasdienybe ir .t.t. O kaip as? As po menesio grizusi is Kalnu pradejau dirbti. Pradejau vel dometis tais dalykais, kuriems jau nebebuvo laiko, nes su vyru reikedavo kur nors lekti. Aisku, labai aciu mamytei, kuri man padejo ir padeda sunu auginti...beje, nuo rugsejo eisim i darzeli(skaiciau vakar forume patarimus atidziai, kaip pratinti prie darzelio :)aciu.) Dabar jis kaime pas mociute su teveliu atostogauja
Su exu sutariam puikiai -tiesiog stengiuosi del vaikucio, o ir siaip jis mums labai padeda.Dar labai dziaugiuosi sutikusi artima dusiai zmogu ir dabar labai vertinu musu santykius, nes turiu su kuo palyginti. Jauciu jo rupesti, siluma, palaikyma, demesi, meile... Taigi, atlikau as cia siokia tokia ispazint
Ir visom, kuriom taip atsitiko, siulau ne pradeti gaileti saves, ar pasmerkti amzinai kanciai ir aukojimuisi del vaiku (ar busite ivertinta?), taip prarandant dar koki desimtmeti. Ir jokiais budais neuzsiciklinti ji keikiant, smerkiant, asarojant...taip pakenksite tik sau, savo sveikatai, groziui, susigadinsite nervus (tuo tarpu kai tevelis zydes!). O ir vaikuciai del to liudes...Suprantu, kad ispradziu bus sunku.... ne tas zodis kaip sunku! Bet pagalvokite, kad jei pasistengsite, po keliu metu pazvelgusi i sia diena, jums bus tik tarsi blogas sapnas ir praeitis...O jus busite moteris su patirtimi, kuri uzgrudina ir teikia isminties.. Nereikia bijoti kazka keisti gyvenime vien todel, kad tai atrodo sunkesnis kelias (nei tyliai verkti, grauztis ir pakesti ) Suprantu, kad kiekvienas atvejis individualus, o ir zmoniu visokiu yra..Bet niekada nepamirskite, kad gyvenimas yra vienas! Ir jis yra labai grazus -tik reikia ismokti taip gyventi, kad tos grozybes nepraslinktu pro sali. Meskit mintis:kodel taip atsitiko man?Gal reikia aukotis del vaiku? ir t.t. jus nepamirskit, kad turit visu pirma patiketi, kad taip atsitiko ne del jusu kaltes! Ir, kad dabar prasideda naujas gyvenimas! Juk idomu ?
Aciu
istorija gal ir liudna, tik manes gaileti nereikia...na gal nebent tuo sunkiuoju periodu... 
bet ne tam cia rasiau, jei ka...tikiuosi, kad kazkam gal padesiu patiketi gyvenimu...va
Patiketi tuo, kad po juoda visada buna kazkas balto...
Saunuole Aiste26 Zaviuosi tavimi, tavo stiprybe, ismintingumu ir optimizmu
Zaviuosi tavimi, tavo stiprybe, ismintingumu ir optimizmu
| QUOTE (aiste26 @ 2004 08 13, 13:36) |
| (...) jus nepamirskit, kad turit visu pirma patiketi, kad taip atsitiko ne del jusu kaltes! (...) |
Santykiai niekuomet neišyra dėl vieno žmogaus kaltės. Čia jau aksioma. Ir negali būti nė vienos išimties, NĖ VIENO BET, nes jei nors kuris nors poreikis lieka neišpildytas, o antroji pusė nubėga pas tą, kuri (-is) tai sugeba - vadinasi tame yra ir jūsų kaltė, kad neidentifikavote poreikio, arba jo nerealizavote
Tai vienodai galioja ir vyrams, ir moterims
Aiste 26, saunuole!!! Taip ir toliau laikykis. Esi stipri ir protinga moteris.
Beje, Voveriuk, dar ir kaip santykiai gali isirti butent del vieno zmogaus kaltes. Aistes atveju buvo butent taip. Kaip tau atrodo, kodel jos vyras ilgai negyveno ir su ta antraja. Nori pasakyt, kad abi moterys irgi kaltos, kad tam nevykeliui nepasiseke ABIEJOSE santuokose. Zmones yra skirtingi. Yra santuoku, kurios isyra del abieju sutuoktiniu kaltes, taip pat yra ir tokiu, kurios isyra del vieno sutuoktinio kaltes...
Esi labai kategoriskas, galvoji, kad viskas vyksta taip, kaip butent TU galvoji. Deja, taip nera...
Taip ir toliau laikykis. Esi stipri ir protinga moteris.Beje, Voveriuk, dar ir kaip santykiai gali isirti butent del vieno zmogaus kaltes. Aistes atveju buvo butent taip. Kaip tau atrodo, kodel jos vyras ilgai negyveno ir su ta antraja. Nori pasakyt, kad abi moterys irgi kaltos, kad tam nevykeliui nepasiseke ABIEJOSE santuokose. Zmones yra skirtingi. Yra santuoku, kurios isyra del abieju sutuoktiniu kaltes, taip pat yra ir tokiu, kurios isyra del vieno sutuoktinio kaltes...
Esi labai kategoriskas, galvoji, kad viskas vyksta taip, kaip butent TU galvoji. Deja, taip nera...
| QUOTE (voveriukas36 @ 2004 08 14, 06:23) |
| Ir negali būti nė vienos išimties, NĖ VIENO BET, nes jei nors kuris nors poreikis lieka neišpildytas, o antroji pusė nubėga pas tą, kuri (-is) tai sugeba - vadinasi tame yra ir jūsų kaltė, kad neidentifikavote poreikio, arba jo nerealizavote Tai vienodai galioja ir vyrams, ir moterims |
Netiesa!
Galima tureti tiek poreikiu, kad net Jezus Kristus nesugebetu visu patenkinti, ka jau kalbeti apie zmogu.
Vat jeigu ta antroji puse uzuot begusi, gerai pagalvotu apie savo poreikius, kodel jie nera patenkinami, imtu sneketis apie tai su kita puse....
P.S. Esu keleta savo poreikiu apribojusi, dar kitus atkelusi ateiciai, nes suprantu, jog siuo metu mano antrajai pusei jie nera ikandami, bet gal kada ateity...
Visi sie zingsniai daromi (nu gal ir banaliai cia nuskambes) bet is meiles bei pagarbos ir ne kitaip
. Del to tikiuosi, kad jei as nesugebesiu kokio savo antrosios puses poreikio patenkinti, man bus atsakoma tuo paciu
.
