[quote=ragnez,2006 05 24, 17:01]
bijau, kad "savimi pasitikinti, moralishkai stipri moteris" ish viso net nepradetu santykiu su smurtaujanchiu vyru...
Papildyta:
Na cia tai jau papriestarausiu

Pvz as esu ir savim pasitikinti ir moraliskai stipri moteris, bet vyra buvau issirinkus tai smurtaujanti

visa beda, kad apie TOKIUS jo sugebejimus suzinojau tik po 6 metu bendravimo

iki tol nebuvo ne menkiausio preteksto itarti, kad jis galetu taip elgtis, taigi - santykius pradejau su nesmurtaujanciu, o baigiau-jau su smurtaujanciu vyru. O stiprybes ir pasitikejimo prireikia tam, kad galetum tokia santuoka nutraukti.
Na o temos autorei tai galiu pasakyt kad teks rinktis, arba skiries jeigu nenori kesti smurto, arba lieki su vyru ir susitaikai su mintimi jog laiks nuo laiko busi "profilaktiskai" paauklejama. Kad ir kaip bebutu gaila, kito pasirinkimo tiesiog nebuna. O del jo "pamastymu" jog viena nesugebesi isgyventi - NESAMONE, tai tik veiksminga psichologine priemone palausti zmona, mol "sedek, kentek ir dar dziaukis kad as toks geras". Maniskis irgi kazkada sake kad be jo-abu su vaiku badu mirsim

O rezultate viena auginu du musu vaikus ir gyvenu tiesa sakant dar geriau negu jis (finansiskai ir beje netgi moraliskai), nors milijonuose ir nesimaudau.
taip kad, jei nuspresi skirtis (ka beja ir pasiulyciau), tai jau tikrai nebijok kad prazusi - nors kartais buna sunku nors stauk, bet viskas susitvarko, juk ne kokia meme esi, rankas kojas , galva ant peciu turi - uzsidirbsi ir sau ir vaikiukui, o kai uzgis visos sirdeles zaizdos - rasi vyra, kuriam ir i galva nesaus mintis musti savo brangiausia turta, t.y. tave
Linkiu sekmes ir stiprybes, kad ir ka nusprestum