Mūsų parfumeriniai įspūdžiai

Sudomino rusmos rašinėlis mane tomfordais… Japoniškosios slyvos sąmoningai nebandžiau - žinau, kad ne mano nosiai ji, jei rusmą taip užkabino. taigi:

Tom Ford Atelier d'Orient Rive d'Ambre - tik neapsigaukite, nėra juose nei ambros, nei ambergris, gal kažkoks vos vos salsvas ambros dūmelis bazinėse natose dvilkteli.. Citrusai, citrusai ir dar kartą citrusai. Tokie saldūs, nuo kurių pirštai limpa. Mandarinai, laimas, mineolos, raudonieji apelsinai, citrinos, ir visi sunokę taip, kad net karstelėję. O gal tas kartumas nuo įsimaišiusių žolelių? Nežinau, tačiau tuo lipniu saldumu ir baigiasi. Labai pasistengus, jame randu sakų ar balzaminių natų, tačiau iki to laiko jau noriu viską nusiplaut, arba suvalgyt tikrą citriną - saldumui nuplauti.

Tom Ford Tobacco Oud - čia man įdomiau. Patiks Tobacco Vanille mėgėjams, patiks Oud Wood fanams, o labiausiai tiems, kam patinka jie abu. Labai neblogas tabako kvapas, gana linijinis, šiek tiek suminkštintas agarmedžio medienos (man ji bazėje pasikeičia į sandalmedį), tačiau sėkmingai išvengęs galimų medicininių oudo atspalvių. Ar labai įdomus? Nepasakyčiau. Tačiau turi visus šansus tapti bestselleriu, kokiu jau kažkada buvo Tobacco Vanille. Jie tikrai vieno lizdo paukščiai ir aš tikrai rinkčiausi oudinę versiją.

man rods, tuoj ateis eglegle ir kad dės kalbos

neateis, ujei, džiaugiuosi išvis tą oudą pamiršusi

ryte perskaičiusi irgi prisiminiau eglegle ir ežiuko mamos nuomones. Ir užvirė vidinė dvikova - uostyt ar neuostyt, štai kur klausimas . Gal kartais yr Gedo Kristėj?

Yra

O aš šiandien akluoju būdu paėmiau netestuotą mėginuką, pasitaikė
Perris Monte Carlo Ambre Gris

Gerai sudėti, įdomūs, gražūs kvepalai, tik visiškai ne mano skonio. Pradžia man patiko (nors patiko čia yra ne tas žodis, tikslesnis būtų - jeigu jie išliktų tokie, kaip jų pradinės natos, tai galėtų būti dėvėtini, kartais, esant tam tikroms aplinkybėms nešiočiau kaip ofisinį, neįkyrų, arti odos esantį, šiltą, žieminį kvepalą. Šiaip tokie minkšučiai cacučiai tyleniai man nepatinka (t.y. neteikia pasitenkinimo), bet ir nekenkia). Nežinau, ar čia tas retas atvejis, kai kvepalų pradžia silpnesnė už jų širdies ir bazines natas, ar aš kokios nors ryškios pradinės natos nesuuodžiu, bet po kokios valandos ryškiai suintensyvėjo, pakito į šleifinį, visiškai nesaldų, stipriai spicy, ryškiai medienišką, ganėtinai aštrų ir aršų, pavadinčiau piktą sutvėrimą. Aišku, žiauriai ambriškas, o ambrą galiu pakęsti tik tam tikruose deriniuose. Net galvą įsiskaudo. Man susiasocijavo su turimais Atkinsons Hawa Temptation būtent tuo šleifiniu medienos ir prieskonių kokonu, apgaubimu ir nesaldumu, bet šitoji Ambra, kaip ir priklauso ambrai yra gerokai ambriškesnė už Hawą. Laikosi ilgai. Kartais atrodo, kad vos vos saldėja, bet ir vėl tampa aštru, kartu. Tas aštrumas gal nuo pelargonijos, gal nuo kumarino. Tiesa, mėginau aiškintis, kuo turėtų kvepėti kumarinas - šienu . Na ne, jokių nuorodų į šieną nesuodžiu. Bazėje labdanum (kaip lietuviškai nežinau) gražiai ryškėja. Ne mano rogės, bet pažintis buvo įdomi. Viskas. Einu nusiplaut. Erzina.
Papildyta:

Ačiū

Aš būčiau nieko nepraradus jo neuosčius, bet labai blogų emocijų irgi nesukėlė. Už sveikesnę kainą dar ir į kolekciją įsigyt pagalvočiau.. Na, tokią E.Arden kvepalų kainą, kai neskauda net jei išsitrauki kartą per metus.
Oj, dar perspėsiu oudams jautrias nosis - ant odos bandyti atsargiai, sunkiai nusiplauna.

Mes būtume praradę pagundą atitaisyti šio kūrinio reputaciją . O dabar tokia intriga

Toliau kamuoju netestuotus mėginukus:
Kas pasaulyje saldžiausia?

Dolce&Gabbana Sicily


Pamenu, esu juos uosčiusi, bet tik tiek. Panorau prisiminti kokia gi ta Sicilija... o man ji tokia. Saldi. Gėliškai saldi.

Pradžia - vaikiškas tarybinis muilas. Pačia geriausia prasme - minkštas, malonus, bet muilas. Gerietiškos nuotaikos, mamytiškas, iš karto vaikystę priminė.

O paskui... "O žiedai mūsų soduos/Taip svaigina jie mane/Pabundu ir atrodo..." - gerai, kad ne vasara, nes užpultų bitės...

Mėgstu gėlinius kvapus, bet čia jau per stipru - puokščių puokštė, nuo vos pasitepliojimo juočiuosi kaip vaikščiojantis žydintis ir dūzgiantis sausmedis. O kur dar apelsinžiedžiai, heliotropai, hiacintai ir dar pusė gėlininkystės knygos. Svaigus, sunkus, tirštas, medingas, troškus, bananiškai minkštas ir saldus, saldus, saldus. Pagalvojau, kad būtų visai ne pro šalį nors kokia ryškesnė citrusinė natelė, gaivos suteikianti. Bet ne, tada matyt saldžiosios troškiosios idėjos nebeliktų... Bergamotės natose yra, gal tik aš jokios rūgštelės nejaučiu.

Nežinau jokio panašaus kvepalo. O unikalumas mane žavi.

Ištverti pirmą valandą būtų sunkoka. Minioje mane nesunkiai atrastų užrištom akim pagal saldų kilometrinį šleifą. Prie odos pakinta į dar labiau medingą, bananų su medum, jau beveik be gėlių kvapą. Pasisaldinau gyvenimą . Vis dėlto patinka. Ypač bazė. Nors ir sunkūs, pretenzingi atrodo. Kasdienai ne, tačiau saldžiai šventei susikurti - gražūs, išskirtiniai, verti dėmesio. Bet ir lašo mėginėlyje man užteks ilgam, nes tradicinio noro pasipurkšti keletu pšykų šį kartą neatsirado - daugiau nei vieno neatlaikyčiau, tikrai . Toks gėliškas/medaus saldumas man pats saldžiausias.

rusma - labai idomu buvo skaityt jusu ispudzius

Jei is visos savo kolekcijos tureciau pasilikt tik vienus kvepalus, tai butu Sicily. Labai nuostabiai skleidazi krastomis vasaros dienomis..Gaila kad uostant kvepalus skiriu tik pagridines natas...uzuodziu odekolona, baltas geles, vanile, kazkoki trosku kvapa, sudziuvusi krauja...

Sicily man asociojasi su senovine kirpykla...isivaizduoju jais kvepiancia kirpeja, vyru kirpeja, grazia tamsiaplauke moteri su ryskiu makiazu, juodais rubais, su gipiuro detalemis ir neriniais avincia aukstalniais beabejo panasia i Monica Belluci, si moteris labai vienisa ir nelaiminga, daznai susimasciusi, atsiskyrusi. gyvena mazame miestelyje, einant siauromis akmenimis gristomis gatvelemis ja persekioja praeiviu zvilgsniai, snazdesiai.... ji grizta namo i maza buteli palepeje, iseina i balkona kuriame zydi baltos geles stovi jame ir laukia vyriskio, kuris jai nepriklauso, tikisi kad viena diena ryte pabus jo glebyje bet deja.... po vidurnakcio lieka vienisa...mazame tamsiame miegamajame su odekolono ir baltu geliu kvapu

o man jūsų Kraujo neradau (jeigu būčiau radus, jau daugiau tikrai niekada nesugalvočiau pauostyt). Persekiojanti asociacija buvo, kad vaikštant ir žiopsant į žydinčius krūmus/gėles galiu paslyst ant banano žievės .

Sutinku, kad kažkas senoviško juose yra (jeigu nebūčiau paskaičiusi, kada sukurti, spėčiau, kad apie 1990 m. gimimo turėtų būti).

Rusma, ačiū, tu anksčiau irgi gerai rašei, bet dabar dar geriau - atrodo veržiasi iš tavęs visi įspūdžiai Įsimylėjai?

gal nebeuostyt, o gert savo parfumus pradėjau ir kaip sako liežuvis atsirišo

bet kokiu atveju už komplimentą ačiū