Tom Ford Atelier dOrient Plum Japonais
Vakaras.
Su didžiuliu nekantrumu iškrapščiusi iš marškinėlių ką tik kurjerio įteiktą, nei dugno apšilti nespėjusį naujoką purkšteliu ant rankos. Akyse liūdesys. Mintyse - nu va, toks
pravalas, fui fui fui tfu kokia gyvūniška murzina nešvari riebi ambra, nekenčiu tokios ambros, plaut, fui

Primena, įkyriai kažką primena, kol atgaminu, kad bus turbūt Shiseido Feminite du Bois, paskui, kad visgi labiau Amouage Memoir, kvapas palengvėja, pro storą ambros sluoksnį išlenda kažkas įdomesnio. Liko. Pagaliau pradeda atrodyt, kad ne taip čia jau ir blogai, gal net visai pusėtinai, gal net visai nieko, bet vis tiek nuslenku miegoti su planais, kad reikia atsikratyt...
Rytas.
Perskaitau visus atsiliepimus. Net ir tokius euforiškumus, kaip kad "tai geriausia, ką Fordas sukūrė". Suprantu, kad
vertas antro šanso, net jeigu vakar atrodė kitaip. Na ką. Tai kur žaisliukas?
Stebuklų metas. Per naktį kažkoks nykštukas matyt tyliai tyliai perpylė buteliuko turinį. Pakvipo sakingu medžiu, eglės spygliais, šafranu ir cinamonu. Kvapas gilus, žaidžiantis, atrodė tai atšąla, tai sušyla. Vaizdiniai susirišo į naujametinių fejerverkų pliūpsnį, jau išsisklaidžiusių, kai danguje grakščiai sklando pavienės uodeguotos ugnelės. Kai užgniauži kvapą ir lauki, kada ta ugnelė pranyks. Minutėmis man jie stipriai primena CdG Kyoto. Šaltas ryškus smilkališkumas. Bet greitai vėl pakinta į smalingą medieną.
Slyvos. Prie ko čia tos slyvos. Bet visgi yra. Subtiliai paslėptas, bet vis tiek nepaneigiamas vaisiškumas. Žiedų temą taip pat radau. Viskas yra, kas turi būti, sakyčiau net ir daugiau, tik reikia ieškoti. Ore sklando tik naujametinė spyglių ir medienos dvasia, visa kita laikosi arčiau kūno.
Išėjau į lauką ir grožį iš karto pamečiau. Nukrito akimirksniu. Jokio šleifo, jokios pompastikos,
prieodinis murzinas prielipa. Ir tas vos vos dvelkena. Matyt žemoj temperatūroj jie visai neskamba. Bent ant mano odos. Greičiausiai tame buvo ir "vakarinio" pasibjaurėjimo priežastis. Neleidau kvapui sušilti, o jis man atkeršijo.
Vakaras.
Bandau palyginti su Amouge Memoir. Lygiagrečiai. Tai gerą pusvalandį Memoir lengvesnis ir žalesnis, paskui apsivienodina. Tikrai panašūs, yra momentų, kai neatskirčiau. Bet TF labai kintantis, tai yra ir momentų, kai atrodo mažą ką bendro turi. Pagal paveiksliukus, turtingesnis turi būti Amouge, bet realiai mano nosiai atrodo kitaip. Pagal laikymąsi TF ryte radau, o Memoir jau buvo išgaravęs.
Tai va tokia istorija nuo neapykantos iki meilės

Beje, jeigu šie kvepalai būtų poezija, man jie skambėtų J.Marcinkevičiaus žodžiais:
Rudeniu kankinasi gamta,
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi, jis čia pat, greta,
Tik sunku nuo skausmo jį atskirti.
Tik sunku atsisakyti to,
Ko galbūt iš viso neturėjai.
Pakartok, dar sykį pakartok.
Kaip mane mylėjai nemylėjai...