Mūsų parfumeriniai įspūdžiai

Skanus man, bet gal net mažumėlę per intensyvus.

Ir baltą drabužį nudažo gelsvai . Nu aišku gal reikia taikyt ant jų nepurkšt, bet pasitaiko gi ....

turbūt dėl to, kaip rutuliukas j sakė, - kad per mažai kinta

dar esminis preference, idant patiktu White Soul.- megti saldzius, pudriskus kvepalus (a la Noa ir pan.). Man asmeniskai labiau patinka pudriniai- kartus, su angelika.
Ir taip White Soul- is visos trijules maziausiai idomus, ta prasme, jie arba patinka, arba ne, Fantasme ir Creation per daug daugiasluoksniai ir sudetingi, kad vienareiksmiskai atsakyti- ten tiek daug visko, ir ivairaus

Ramon Monegal Mon Patchouly

va čia tai lobis indolinio jazmino mėgėjoms 90 proc. jazmino, 5 pačiulės ir 5 dar kažko (turėtų būt ambra, bet nelabai išskiriu). kaip rašo basenote'riai, turėtų vadintis ne Mon Patchouly, o Mon Jasminouli tada labiau atitiktų pavadinimą.
kad labai įdomūs tai faktas, bet tikrai ne kiekvienam.

Et, priminėt... Man laaaaabai patinka jazminas. Bet kvepalų su jais nesu smagių atradus . Va, bus ką veikt, reiškias .

Ačiū už review

na, jie smagoki pirma mano reakcija buvo -
praėjo gal 20 min, tai jau beveik pripratau nelabai apie juos skaičiau prieš perkant mėginuką, tai tikėjausi, kad bus labiau pagal pavadinimą. pačiulis yra, bet jis toks labai jau netradicinis čia

Naomi Goodsir Cuir Velours

labai norėjau šios kūrėjos kitų kvepalų - Bois d'Ascese - kuriuos labai visi giria, mėginuko. jo nebuvo, tai paėmiau šį. ir nesigailiu. sakyčiau, vienas iš įdomesnių paskutiniais gal net metais uostytų kvapų.
natos - leather (suede), immortelle, tabacco, rum, labdanum, incense
ryškiausiai užduodžiu šlamutį (immortelle juk šlamutis? ) (iškart kilo asociacijos su ELDO Like This) ir zomšą, paskui tabaką. dėl romo nežinau
kvapas grynas unisex'as, ryškus, charakteringas, toks smarkus. tinkamiausias būtų angliškas žodis rich jaučiu, man užtektų pusės pšyko.

dabar dar baisiau norisi tuos Bois d'Ascese išbandyti tikrai smagu, kaip aptinki kažką įdomaus

L`Artisan Parfumeur Traversee du Bosphore

Atomiką turiu seniai - nepamenu ar testavau, o jeigu ir taip - nepamenu apie ką atrodė tada...

Bandau iš naujo - kvapas visai nepažįstamas, sakyčiau panašus į plastmasės . Kol nenuvėso - nepažinau nei vienos natos. O paskui man - cukruotas obuolys. Gerai, su odos priemaiša, labai švelnios odos. Odinė pirštinaitė ir joje nuluptas (be žievelės) cukruje išvoliotas obuolys. Palengvėja, oda išgaruoja, suskysta man tas kvapas. Švelnus, lengvas, sultingas, saikingas, neišsišokantis, nuobodokas, visiškai ne mano ar bent ne šiandienos nuotaikai... Bet bent atsiminsiu apie ką.

Na aš trumpai.

Atkeliavo šlakeliai Cartier MUST PP.
O jau gėrių gėris, tirštumas ir sodrumas, tikras kvepalas !!!
Labai patiko.
Labai.

Šį kartą ir aš trumpai (daugiau žodžių dabar nėra, o ar dar kartą prisiversiu pauostyt šiuos kvepalus labai abejoju):
Pierre Balmain Vent Vert = skalbimo milteliai su vetiveriu.
Pagarba senienoms, bet mano nosiai ir smegenims užduotis iššifruoti ką nors daugiau yra per sudėtinga . Smalsumas patenkintas. Tikėjausi visiškai ko kito, gal todėl taip atstumiančiai sureagavau. Kinta į kažką pusė bėdos. Bet pradžia - žudanti. Nenoriu.

S.T. Dupont Signature


Uostau ir dūsauju, kad buvo laikas, kai mokėjo gaminti kvepalus. 2000-jie, bet suspėta į tuo metu jau beveik nuvažiuojančių tradicijų traukinį. Iš pirmų natų labai lengvutis, bet ryškus floral. Plevena, bet neslegia. Sodrėja. Ir jau duoda žinią, kad tai vienas gražiausių persiko pateikimų, kuriuos kada nors tekę uostyti. Man persikas natose dažniau yra erzinantis minusas, nei kabinantis grožis. O čia išskirtinio švelnumo, duete su ryškia saldžiai apelsinine ir sultinga nata (pagal natas turėtų būti tangerinas, bet nesu tokia citrusų rūšių žinovė, kad pagal kvapą atskirčiau). Man kvepia perpjauto saulėje nokusio šviežio apelsino minkštimu. Dar labiau sodrėja ir išryškėja stipri magnolijų žiedų nata. Artėja prie MPG Magnolia Pourpre. Charakterizuoja labai įvairiai - netgi kai kam atrodo panašu į Dior Dolce Vita. Man - ne. Gal pradžioje saldokos aukštos gėlinės natos su šiek tiek kardamono kuria panašią nuotaiką, bet pati tokio panašumo nesugalvočiau. Vėliau tai iš viso net ne iš tos operos... Kvėpinausi iš miniatiūros, tik mažu lašeliu. Šleifuoja tai lyg būčiau padoriai apsivanojus... Vasarą man gal būtų per stipru. Nors ką gali žinoti - gal vasarą skleisis kitaip.

Rifat Ozbek Ozbek


Drąsiai statyčiau šalia Mahora, Poeme ar Gio... Labai mielas mano nosiai frezijų ir jazminų derinys, su šiek tiek žalumos, trupučiu medaus ir subtiliu jacinto svaigumu. Pirma mintis buvo, kad tai tuberosų kvepalai, viršutinėm natom pasirodė giminiški Mahorai. Bet visgi ne. Frezijos susimaišę su jazminais. Kvapas nesudėtingas, bet linksmas, saulėtos nuotaikos, gėlės natūralios - tikra gyva puokštė. Bazėje visai pasikeitė - neliko nė lašo gėlinio saldumo, jokio medaus, labai surimtėjo, liko vos žalias, muskusiškai medieniškas.

Van Cleef & Arpels Murmure

Turėjau kažkada mažutį mėginuką - atmintyje buvo likę kaip jazminų kvepalai. Dabar turiu didelį butelį. Gerokai nustebau, kai apsipurškus man jie užkvipo lyg alyvom . Priminė Nina Ricci Love Fills L'Air du Temps, tik gerokai atskiestą. Paskui susivokiau, kad ne, ne alyvos, o lelijos dominuoja. Ir dar nelabai paprastos, o tokios saulės iškepintos, išvargintos ir saulėkaitoje apleipusios. Lelijų gerbėjoms vertėtų pauostyti, gal čia kaip tik tos lelijos. Kol kas savo santykių su jais iki galo neišsiaiškinau. Saldūs. Stiprūs. Svaigūs. Nieko žalio. Nieko gaivaus. Kažkas kartoko. Kažkas deginančio. Nieko linksmo, man kuria rimties ir liūdesio nuotaiką. Padauginus nudusintų. Bet spėju, kad neliktų nepastebėti. Šalčio laukiu jiems. Įdomu, kaip tada jie nuskambės...

Victorio & Lucchino Carmen



Tik 3 natos - jazminai, apelsinžiedžiai, magnolijos. Visos 3 atskirai man patinka. Bet visos kartu ir tik jos... Gelbėkit ... Oro ir praustis...

Jeigu paimčiau ir sumaišyčiau belekaip kelis eterinius aliejus, gautųsi kas gautųsi ir gali gautis panašiai kaip čia. Viskas gyva ir viskas rėkia. Pasakyčiau, kad neišbalansuota, triukšminga, brutalu, beskoniška, be idėjos ir aišku nusišnekėčiau, nes pati suprantu, kad čia kaip tik viskas su idėja ir viskas kaip turi būti. Kala taip ryškiai, spalvotai, išsišokančiai, svaigiai (bandžiau miniatiūrą, faktas, kad nepadauginau), kad neturiu kur dėtis - pradeda galvą skaudėt. Pirmi akordai panašūs į raganos eliksyrą - pavadinkim, virtų žolelių mišinį, atrodo įdomiai, mėginu uostyt. Bet viskas sugėlėja taip svaigiai - nei tai gėlės, nei tai muilas, nei tai šiaip papūgiškai spalvotas bardakas, kad norisi bėgt ir slėptis nuo savęs... Paskui tokie ir lieka - mirtinai įsikibę, įkyrūs, ryškūs ir atrodo, kad amžini. Va čia tai indolinis jazminas. Sakyčiau indoliškumo etalonu gali būti... Neiškenčiau - nusiploviau. Floral man patinka. Bet čia jau žiauriau nei žiauriai žiauru... Per silpna ir per pilka aš tokiam fatališkam svaiginimui - neatlaikau ryškumo, apakina nosį ...

Trussardi Python

Kai sutinku kvepalus, taip užkabinusius dūšią, kaip šie, pradedu mintyse niūniuoti kokią nors dainą. Arba kartoti eilėraštį...
Gyvenimas lyg muilo opera - drama
o gal parodija
Ji lyg nevykęs pokeris
kur vienas kitą juodina
Nesu laimingas aš ten
kur tuštybė tviska
[...]
Kol tu šalia buvai
Pasaulį mano supratai
Dabar tušti namai
Kas buvo gera virto pelenais

Tai va - gyvatė, totaliai nurovė stogą . Kodėl, na kodėl aš jų nepauosčiau anksčiau ? Kiek visko reikia perkasti, kol randi perliuką, kurio nebesinori paleisti...

Vos ne nuo pirmo įkvėpimo supratau, kad tikrai toli gražu ne viską ką verta pauostyti jau esu pauosčius... Supratau, kad prilipo kaip oda. Supratau, kad aš laiminga, nes laikau rankose mažutį buteliuką, kitaip ko gero neatsispirčiau juos kuo būtiniausiai įsigyti... Nes jeigu jų nebeturėčiau, prarasčiau bent dalelę savojo identiteto... Ir matyt atsivertų didžiulė tuštuma, kaip tik tokia, kurią asociajavo mintis užplūdusi daina...

Kuo kvepia? Man asmeniškai pradžioje teisingai preparuotu Kenzo Tigru. Išėmus iš jo tai, kas man nepatinka, lieka tai, kas man tobula. O jei rimtai - šiltais, bet su lengvu aštrumu ir protingu saldumu prieskoniais. Švelniais citrusais prigesintu šokolado aidu. Galėčiau juose išsimaudyt ar išsivoliot, šleifą ko gero ne itin kelia, bet už tai nuotaiką - kuo puikiausiai. Viena, ko iš jų norėčiau - kad geriau laikytųsi ir ilgiau išliktų viršutinės/širdies natos. Bazė irgi graži (Carner Barcelona Rima XI primena), bet jau nebe tokia uždeganti, ramesnė...