Sveikos. Sveikinu sulaukus savaitgalio
Lucero, tvirtybės tau ir stiprybės nusiteikiant koloniskopijai. Skamba kaip itin nemalonus reikalas. Bet jeigu jau pasiryžai dėl šventos ramybės, tai eik iki galo. Nors turbūt aš šitoj vietoj bandyčiau per prievartą save ramint ir nuteikt, kad viskas gerai, ir vyt visas mintis, susijusias su tolimesnių ligų ieškojimu, lauk. Beveik baigiu įvaldyt šitą sistemą, nors kartais ir labai labai sunku susivaldyt neieškant sau problemų.
Pas mane pastarosios dienos gana ramios. Nors buvo vėl keletas galvos susvaigimo priepuolių, beeinant iš darbo namo vėl kojos buvo keistos, tarsi svetimos. Bet vėlgi - bandau visom jėgom save įtikint, kad čia visiškai nieko tokio. Kaip anksčiau minėjau, buvo kilusi mintis nueit pas gydytoją, bet to nepadariau. Vis dėlto gal jau reikėtų bent kraujo tyrimą pasidaryt, bet tiek to. Atsilaikysiu dar kol kas pagundoms.

gal netgi išlauksiu metų pabaigos, kai darbe priverstinai procedūras visas darys.
QUOTE(MeiLLi @ 2013 02 13, 16:10)
Tai gerai, kad vyras pas mane

. Kai paklausė kas blogai tai išlemenau , kad pms tai prisiglaudė mane prie savęs
QUOTE(MeiLLi @ 2013 02 13, 16:58)
Maniškis kolkas mane visur lydi ir nesvarbu ar tai ginekologijos klinika ar einu kraujo nusisiurbti

. Dar matyt per 4metus neužknisau su savo ligų ieškojimu.
Oho, pasisekė gi jums su vyrais. Ir kur tokių rasti kantrių, rūpestingų

nors dabar neseniai susipažinau su labai geriečiu, bet po savo nesėkmingų istorijų taip bijau veltis į santykius. Kol kas jis taip stengiasi, nori man sugrąžint viltį, tikėjimą, bet pas mane pastoviai tik suveikia savigynos mechanizmas. Kai jis meiliai - aš apdrebiu ironija, kai priliečia, išsigąstu kaip kiškis ir pašoku vos ne iki lubų. Brrhh... Bijau, kad spruksiu išsigandus į krūmus ir viską sumausiu, ir dar žmogų įskaudinsiu :
QUOTE(sena pažįstama @ 2013 02 13, 21:11)
Toc toc mano pirmas vyras buvo:karjeristas, o ne seimos zmogus

Nereikia jiems vaiku, nereikia seimos, erzina juos moteru ligos ir bemieges naktys.
Jums pritariu 100 %. Jeigu žmogus yra visiškai karjeristas, jam nereikia nieko dažniausiai. Turėjau aplinkoje nemažai pavyzdžių, kai moterys pagimdydavo vaiką tikėdamosis, kad vyras pasikeis, mylės vaikutį, daugiau leis laiko su šeima... ir tie visi pavyzdžiai baigėsi tuo, kad arba vyras visiškai pasinėrė į darbus ir žmona su vaiku jo nematė, arba kad sutuoktiniai sėkmingai išsiskyrė ir pasuko skirtingais keliais. O vienas variantas išvis buvo nors virsk iš koto. Pažįstama susituokė su gerokai vyresniu vyru (atseit, subrendęs, labiau vaikučiu rūpinsis ir ja), po metų pasigimdė vaikutį. Ką jūs galvojat... Vos tik gimė tas vaikutis, vyrelis išsikraustė pas savo tėvus nakvot, nes gi vaikas naktimis rėkia ir jis prieš darbą neišsimiega arba negali grįžęs po darbo nesuspėtais darbais užsiimt