QUOTE(Mikimauz @ 2013 02 02, 14:42)
Kas turi aktualios info del vaiko prieziuros atostogu isivaikinus? Tuos 3 menesius reikia isnaudoti iskart po teismo, ar galima bet kurio metu ir dalimis? Cia bendrais atvejais, nesusijusiais su "vaikams iki 3 metu".
mums išaiškino : iškart po teismo nutarties isigaliojimo dienos. 
Jūs man paaiškinkit kaip suprast. Jonė gal kokias 2-3 savaites buvo auksinis vaikas, mažiui dabar šiaip ta 3 metų krizė, tai stengiuosi nelabai kreipti dėmesį į jo išsišokimus. Šeštadienį vaikai buvo su aukle, grįžtam su vyru namo ir randam, na, net apsiblioviau. Visi namai išversti, vaikai įlindo ten. kur jiems buvo pasakyta, kad negalima, į spintą prie tėčio instrumentų ir daiktadėžių. Visos dėžės ištrauktos, turinys voliojasi po kambarius, mes įėjom, tai auklytė gaudė mažių, nes jis su tėčio lituokliu nuo jos lakstė, o Jonė irgi tame dalyvavo, kai pamatė mus, tai sustingo iš netikėtumo. Man buvo šokas, vyrui irgi. Jūs man paaiškinkit, 2-3 savaites vaikas auksinis, jau galvojau, kad mąstyti pradėjo, jai patiko būti gera, nes ir su ja visi gerai tada elgiasi, o čia kai atitrūko, tai košmaras. Mėgino ribas su auklyte, su mumis? nieko nesuprantu...
QUOTE(šeimos kaklas @ 2013 02 04, 05:39)
Mėgino ribas ?
Taip.Pasitikrino.Gyvenimas keičiasi ir jie tą supranta.Tai ir pabandė: o gal,kartais,ribos prasiplėtė ? 
Ir ko gi tu taip skausmingai reaguoji?Negi manai,kad išauklėjai visam gyvenimui?
Visada,visą laiką kažkas nutiks Toks dabar bus tavo gyvenimas - pilnas meilės patikinimų,apkabinimų ir spyrių į šikną 
Pardon,bet ką veikė auklė,kai jie riauzgėsi po tėčio įrankius?
šeimos kakle, siurprizai tesiasi......ir pas mus taip, kelios savites geros, ir vel viskas nuo pradziu.
Siaip tai tikrai ka veike aukle tuo metu? Ji tikrai yra kalta del tokios situacijos, as pasakysiu kaip mano vyro mociute sakydavo, ne vietoje padeti daiktai ar lengvai prieinami, gadina netgi pati geriausia vaika. Ir tai yra tiesa, aukle turi suziureti, kad nelystu vaikai ten kur jiems negalima.
Didziausios tau kantrybes, laikykis
Siaip tai tikrai ka veike aukle tuo metu? Ji tikrai yra kalta del tokios situacijos, as pasakysiu kaip mano vyro mociute sakydavo, ne vietoje padeti daiktai ar lengvai prieinami, gadina netgi pati geriausia vaika. Ir tai yra tiesa, aukle turi suziureti, kad nelystu vaikai ten kur jiems negalima.
Didziausios tau kantrybes, laikykis
QUOTE(šeimos kaklas @ 2013 02 04, 06:39)
Jūs man paaiškinkit kaip suprast. Jonė gal kokias 2-3 savaites buvo auksinis vaikas, mažiui dabar šiaip ta 3 metų krizė, tai stengiuosi nelabai kreipti dėmesį į jo išsišokimus. Šeštadienį vaikai buvo su aukle, grįžtam su vyru namo ir randam, na, net apsiblioviau. Visi namai išversti, vaikai įlindo ten. kur jiems buvo pasakyta, kad negalima, į spintą prie tėčio instrumentų ir daiktadėžių. Visos dėžės ištrauktos, turinys voliojasi po kambarius, mes įėjom, tai auklytė gaudė mažių, nes jis su tėčio lituokliu nuo jos lakstė, o Jonė irgi tame dalyvavo, kai pamatė mus, tai sustingo iš netikėtumo. Man buvo šokas, vyrui irgi. Jūs man paaiškinkit, 2-3 savaites vaikas auksinis, jau galvojau, kad mąstyti pradėjo, jai patiko būti gera, nes ir su ja visi gerai tada elgiasi, o čia kai atitrūko, tai košmaras. Mėgino ribas su auklyte, su mumis? nieko nesuprantu...
Cia musu supratimu -irankiai yra brangus, musu investicija, kuri dar ir skaudziai suzaloti gali. Taigis,reikia su ja atsargiai. vaiku supratimu tas "nekilnojamas turtas" yra visai kas kitka. Jie neturi supracio nei apie finansine nei apie gresmingaja technikos puse. Cia jau mes ja turim saugot- kol kas uzrakinti ar nepasiekiamoje vietoje padeti. O kai vaikas dar pamato tevu reakcija, kai palieti tai, kas jiems negalima, tai dar ir koziri jiems i rankas tiesiai iteikiam:). Va, pabuvo Jone gera, o geriems gi vaikams daugiau visko ir visada galima, jais gi pasitikima. Stai ir sugalvojo pabandyti- ar cia jau pasikeite tas galima negalima santykis.
šeimos kakle - jei tave tai paguos - tai tuos 'blogumo" priepuolius patiriame periodiškai. na, pagal patarlę - 'jei negalima, bet labai norisi, tai galima. jei tėvai nesužinos".
Pas vaikus irgi yra bioritmai 
, jų gyvenimas irgi vingiuoja sinusoide. Tik pas mūsiškius truputį aštriau: gilesnės duobės, krizės, nes jų jausminė patirtis bagažas kitokie. Pas mus lygiai tas pats, kas dvi savaites vyrauja nebloga nuotaika su pakankamai geru elgesiu ir kokią savaitę, na dabar kokios 3-4 dienos, kai vaikis pradeda "negirdėti", atsikalbinėja trim aukštais, ginčijasi iki "nugriuvimo". Daug kas priklauso nuo manęs: jei sugebu išlikti pakankamai rami, nesiveliu į "diskusijas" ir būnu nuosekli, pradedam lipti į kalniuką, jei pati būnu pavargusi, irzli, tai kartais net nepastebiu kaip įgriūnam į duobę. Aišku būna apmaudu, kai atrodo puikiai sutariam, o kitą rytą atsikelia širšinas. Dažnai, bet ne visada būna tam priežastys: mažiau dėmesio gavo, rimtesni dienos ritmo pokyčiai, stiprūs įspūdžiai, prasta fizinė sveikata. O ribų bandymai buvo ir bus. Vieną vakarą kalbėjau su vyru: nu pavargau, negaliu kaip erzina "bandytojas", betgi nenuobodu, gyvenimas verda 
, na nesėdi kur pasodintas. Kažkaip anksti man pradėjo apie vaikų teises aiškinti Tik kai pasakau, kad mamytės irgi turi savo teises, pavyzdžiui nepirkti skanumynų, žaislų...truputį pamąsto. Aš tai klausimus stengiuosi užduoti, tegul pamąsto. Atsakymas būna teisingas dažniausiai 
, jų gyvenimas irgi vingiuoja sinusoide. Tik pas mūsiškius truputį aštriau: gilesnės duobės, krizės, nes jų jausminė patirtis bagažas kitokie. Pas mus lygiai tas pats, kas dvi savaites vyrauja nebloga nuotaika su pakankamai geru elgesiu ir kokią savaitę, na dabar kokios 3-4 dienos, kai vaikis pradeda "negirdėti", atsikalbinėja trim aukštais, ginčijasi iki "nugriuvimo". Daug kas priklauso nuo manęs: jei sugebu išlikti pakankamai rami, nesiveliu į "diskusijas" ir būnu nuosekli, pradedam lipti į kalniuką, jei pati būnu pavargusi, irzli, tai kartais net nepastebiu kaip įgriūnam į duobę. Aišku būna apmaudu, kai atrodo puikiai sutariam, o kitą rytą atsikelia širšinas. Dažnai, bet ne visada būna tam priežastys: mažiau dėmesio gavo, rimtesni dienos ritmo pokyčiai, stiprūs įspūdžiai, prasta fizinė sveikata. O ribų bandymai buvo ir bus. Vieną vakarą kalbėjau su vyru: nu pavargau, negaliu kaip erzina "bandytojas", betgi nenuobodu, gyvenimas verda , na nesėdi kur pasodintas. Kažkaip anksti man pradėjo apie vaikų teises aiškinti Tik kai pasakau, kad mamytės irgi turi savo teises, pavyzdžiui nepirkti skanumynų, žaislų...truputį pamąsto. Aš tai klausimus stengiuosi užduoti, tegul pamąsto. Atsakymas būna teisingas dažniausiai
QUOTE(rutikė @ 2013 02 04, 14:15)
Kažkaip anksti man pradėjo apie vaikų teises aiškinti Tik kai pasakau, kad mamytės irgi turi savo teises, pavyzdžiui nepirkti skanumynų, žaislų...truputį pamąsto.
Tik kai pasakau, kad mamytės irgi turi savo teises, pavyzdžiui nepirkti skanumynų, žaislų...truputį pamąsto. Stengiuosi akcentuoti, kad su mama geriau draugauti.... nei ginčytis ir bandyti vaizduoti viršininką...
QUOTE(Karusia @ 2013 02 04, 15:31)
Stengiuosi akcentuoti, kad su mama geriau draugauti.... nei ginčytis ir bandyti vaizduoti viršininką...
aš irgi akcentuoju tą patį, kad Žiogo nauda didžiausia sutarti su manim, o ne pyktis. Bet pas mus sugrįžo cukrus. 5,6 labai jau aukštas. Pagal cukrų ir elgesys. Jam pačiam nesuvokiamas tas jo sudirgimas, įniršis, saviagresija. Kaip aš pavargau nuo ligonių kasų ir visokių kitokių (ne)medicininių įstaigų tiesiogiai įtakojančių medikų darbą. Visai yra nesunku suprasti jog vaikui aiškus jau diabetas, kad įniršio, valgymo priepuoliai, ėjimas naktį ieškoti valgyti yra ligos požymiai. Bet, jei užrašai jog diabetas tai tada turi ir kitą parašyt- vaikui priklauso vidutinė negalia, o kartu su ja ir 700 litų. Tai kol liga nepasiekia insulininės stadijos, kol nepasidaro priklausomu nuo insulino- niekas ir nenustatinėja. Rašo briedų briedus ir tiek.
Pūkuotukė serga. Ir sloga ir dantų dygimu. Bet kaip ji noriai duoda valyti nosytę, tą savo mažą. Ir plauti ją. Tik išsišiepia ir ačyyyy ir taip 5 kartus iš eilės. Paskui išsisiurbiam. Ir gyvenam.
QUOTE(jurgaite @ 2013 02 04, 14:46)
Cia musu supratimu -irankiai yra brangus, musu investicija, kuri dar ir skaudziai suzaloti gali. Taigis,reikia su ja atsargiai. vaiku supratimu tas "nekilnojamas turtas" yra visai kas kitka. Jie neturi supracio nei apie finansine nei apie gresmingaja technikos puse. Cia jau mes ja turim saugot- kol kas uzrakinti ar nepasiekiamoje vietoje padeti. O kai vaikas dar pamato tevu reakcija, kai palieti tai, kas jiems negalima, tai dar ir koziri jiems i rankas tiesiai iteikiam:). Va, pabuvo Jone gera, o geriems gi vaikams daugiau visko ir visada galima, jais gi pasitikima. Stai ir sugalvojo pabandyti- ar cia jau pasikeite tas galima negalima santykis.
tiek toli jie iš viso negalvoja. Jie tuo metu džiaugiasi , kad ir jie jau dideli, kad tuos paslaptingus daiktus turi ir tiek. Mes labai daug pripaišom to- ko vaikai nepajėgūs net sumąstyti. Abstrakčiai jiems nesigauna. Vat negali jų mąstymo prisilyinti savąjam, ir juo labiau gyvenimiškosios patirties. Čia biškį reik ačiū pasakyt neturintiems ką veikti psichologams, kurie pripaiško neuronų keliones į žodžius. Neuronai ir iš tiesų vaikšto taip, tik jie žodžiais jie neapsirengia. Viskas tam jų pasaulyje yra daug paprasčiau. Ne taip jau viskas sudėtinga
. Ir dar reikia nepamiršti, kad visur įsimaišo ta biochemija. Kažkaip visi žino paauglių hormonų audras, dažnai jas suvesdami irgi tik į lytinį aspektą. Bet čia yra tokia ryški pereinamoji stadija. Trimečio krizės irgi yra tas pats- hormonų persitvarkymas, ir laikas mokyklon atėjęs- 7 metai irgi yra biochemija. Taigi jie auga. Tas augimas nėra toks paprastas dalykas. Yra savi ciklai. O kur dar visokie autoimuniniai procesai. Paskui kaip ir sustoja tie procesai, o paskui prasideda senėjimas. Ir irgi pasidaro žmonės na tokie navatni. Daug dalykų reik priimti tiesiok - na taip yra.O dėl valdžios. Na mes parsivedam namo ir rodom jog mes čia valdžia. Jie žiūri į mus ir mokosi būti irgi valdžia. Čia toks teniso žaidimas. Bet įdomus. Pagudraujam, papykstam, mušam siena kaktą, pavadovaujam- gyvenam ir tiek.
