Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

parodė žinias. kad klaidos - netipinės. diagnozavo matematikos mokymosi sutrikimą, rekomendavo aplinką, neblaškančią dėmesio nu kur tokią rasti klasėje? sėdi pirmame suole, bet jei paskutiniame suole nukrito nuo stalo pieštukas - atsisuka ir bėga pakelti. Tatai vadina dirglumu ir spec. pedagogė !!! siūlo kreiptis į gydytoją, kad rašytų raminamuosius. nuo pastarųjų, aišku, sumažėtų protionė veikla o tada ką siūlytų?
Šiaip tai labai tikiuosi, kad šiemet arba kitamet pirmąjį semestrą pasieksim pagrindinį lygį lietuvių kalboje. Pastarieji testai - visai neblogi.

protinė veikla nuo jų nesusilpnėtų. Nuo kokių ten sedatyvinių preparatų pvz. raudonojo dobilo ir apynio lašiukų ar tablečių. Apie kitokius ir nesvajok, kad galėtų nišrašyti vaikui

laba,
užkibau ant Karusios parašymo " sėdi pirmame suole, bet jei paskutiniame suole nukrito nuo stalo pieštukas - atsisuka ir bėga pakelti. Tatai vadina dirglumu ir spec. pedagogė !!! siūlo kreiptis į gydytoją" Norėjau paklausti jūsų: mano dukriukas kažkas panašaus.. ji žiūri kambary filmuką, aš virtuvėj subildu, atbėga pažiūrėt, paduot.. sakau : "tu nelakstyk , žiūrėk rami, jei man ko reiks aš pašauksiu", ji piešia , brolis lipa iš lovos, ji viską meta bėga paduot tapkes (brolis vyresnis ) , jau prašau jos taip nedaryt, jis gi pats pasiims, ir taip ištisai, kas nukrito, puola virsdama patvarkyt, paimt, paduot... aš galvoju, kad ji vis dar bando taip įrodyt,kad ji šauni, gera. aišku ją giriu už visas pastangas, viskas gerai, bet kartais net rankos svyra,kaip ji puola į priekį, kaip aš sakau užsimušdama, nesvarbu kliūtys, visus nustums. Krautuvėj , lauke , svečiuose pamačius šiukšlę, būtinai atkreips i ją dėmesį, puola kelt.. stebiuos kaip reikia taip viską užmatyt, ne po kojom yra... Namiškiai juokiasi , sako toks jos temperamentas, o man kažkaip keistai ji visur nori sudalyvaut, pirmaut, padaryt.
tiesa,ji be galo jautri, pastabai, griežtesniam žodžiui,-labai. geriam savarankiškai vakarais Sedalia.
ar čia tas pats dirglumas, kaip Karusios atveju ?? ar paprasčiausiai vaiko būdas toks?

savarankiškai nieko nereikia girdyti. Ir homeopatiniai vaistai yra ne iš vandens. Dažniausia iš iš viso nepatikrintų komponentų.
dirgli be abejo. Bet jei dėmesį nori atkreipti teigiama veikla, tai yra gerai. Kad nusibosta, įkyri, vargina- suprantama. Bet pozityvas yra visada geriau už negatyvą. Įrodyti jog ji gera- neistengia. Ji stengiasi atkreipti dėmesį. Manuipuliuoti tuo dėmesiu. Tai va tos geros sėklos pamesti nereikia.

kai parsivežiau Braškę, po kokio mėnesio stebėjau žaidžiančią su draugės mergytėmis. VIena - metais vyresnė, kita - dviem jaunesnė. Dar kartu buvo 2 vaikai. Taigi - mano vaikas neturi žaidimo horizontaliai - arba vadovauja arba pasiduoda vadovaujama. Darželyje vadovaudavo. Dabar bando - suolo drAUGAS iš pradžių leisdavosi vadovaujamas, dabar - pyksta. Draugė jai vadovauja. Labai retai (ir tik šiemet) yra taip, kad su kažkuo žaidžia lygiomis. Dažniau su jaunesniais vaikais.

pas mus lygiai tas pats. arba labai nori būti vadovu, arba iš karto pasiduoda. Tą išlaikyti- kad aš jo draugė man labai sunku, stengiuosi. Aš galvoju, kad tas tok svyravimas irgi yra globnamio palikimas. Jie gi kitokių santykių nematė- arba kažkas vadovauja, tame tarpe ir auklėtoja ir kitas personalas, arba tu pasiduodi. Viskas. Kas yra draugystė- ten didi paslaptis. Jie gi vieni kitų nekenčia, pavydi. Jei jau į kurį kas pasižiūrėjo ir aplankė- tai čia vaje vaje prieš kitus. Jei jis iš vtų siųjų kastos, tai iš jų atima gi ir tuos saldainius, ir žaislus. O jei jau žino, kad šitą paims- tai to iš viso nekenčia. Man taip akyse ir stovi Žiogo grupės vaikai išgirdę jog aš jį imu. Kaip pasikeitė jų veidai, kokie jie skaudūs tie veidai. Pilki tokie. Jie ir tų auklėtojų nekenčia, ir likusio personalo. O kas tas draugas? Kas tas viduriukas? Tai va aš skaitau ir galvoju jei pas tave jau atsiranda tas- draugasReiškiau ir pas mane atsiras.

dėkui.

vakar kalbėjau su Jone aš ir tėtis, taip ramiai, tai kažkas aiškiau pasidarė mums. Brolis lipo į spintą ir užsivertė dėžę, Jonė atvarė, turbūt apako nuo viso to gėrio, kuris iškrito iš dėžės ir tęsė su broliu toliau Ai, dabar jau kažkaip apsiraminom, tai kitaip ir vertinam. Šiaip tai manau, kad jai trūksta judesio, nes čia oras toks, kad laukan retokai išeinam, pasižmonėti į vaikų centrą važiuojam sekmadieniais, o kasdien po darbo su jais visokiom veiklom namie užsiimam, visokiais darbeliais, knygų skaitymais, bet jai reikia judesio. Vakar buvom lauke vakare, tai ji manęs klausė kada galėtų eiti su tėčiu į sporto salę pasportuoti, nes labai nori sportuoti. Keisčiausia, kad tėtis niekada nevaikščiodavo į sporto salę. Jonė sako:"Man sporto reikia, man darbo reikia". Rudenį, kai pradės eiti į mokyklą, tai ten bus būrelių ir sporto ir visokių, o dabar iki rudens gal kokį baseiną reikia paieškoti.
Ką manote apie visokias kunfu, taikvando? Kažkur skaičiau, kad tokiem mažiam nelabai rekomenduojama, nes gaminasi adrenalinas ir palaipsniui kaip priklausomybė nuo adrenalino atsiranda, tai vat galvoju. Nenorėčiau, kad su laiku vaikščiotų ir ieškotų kaip čia adrenalino pasigaminus...

šeimos kakle, pati jaunystej lankiau karate, turejau labai gera treneri, tai kalbejau su juom, del savo vaiko, apibudinau ji ir klausiau patarimo, tai jis 100% uz kad jis eitu i treniruotes, ir del gaunamo kruvio ir del charakterio formavimo, puikiai issimusa visokie oziai ir t.t. Vaikas tampa paklusnesnis. Tai mes pradesim nuo rugsejo lankyti treniruotes, kadangi priima tik nuo 5 metu.
Manau ir jus galetumet bandyti leisti i treniruotes, gaus kruvio, nuvargs, maziau zbitkintis nores

nebeleidom dičkiuko į karate, nes ėmė pranašumą demonstruot visiems aplinkui, o ir broliukas labai kentėjo. Esam sutarę, kad jei nebeliks tokių problemų, nuo kitų metų galės lankyti. Stengiasi, rengia "treniruotes" broliui, kiek stebėjau visai neblogai jiems sekasi .
Užsikūrė skaityti mano dičkis. Dar bijau džiaugtis, kad tas "varikliukas" neužgestų. Tyliai labai labai džiaugiuosi ir dičkiukas tą jaučia.

Šeimos kakle, į jaučio skūrą nesurašyčiau mano vaikėzų tyrinėjimų pasėkmių. Džiaukis, kad tik įrankių dėžė ir nieko iš esmės nenutiko. Pakalbėti, tartis ir tiek...

Mažius surado sandėliuke, palubėje tamsiame maiše užkeltas taisytinų elektros prietaisų liekanas. Atidžiai ir skrupulingai vengdamas būti pastebėtas, išsikrapštė laidą su šakute ir pliku antru galu, seną arbatinį, nusivilko į savo kambarį prisipylęs vandens...šakutę į lizdą...atbėgom, išgirdę klyksmą. gerai, kad tik vienu krašteliu laido prilietė ranką ir viskas baigėsi nelabai dideliu nudegimu. Nuostabu tai, kad dabar realiai, ne iš pasakojimų, žino pasekmes. Dar dabar rašydama šiurpstu nuo minties, kaip galėjo baigtis. Žinom, kad mažylis "organizuotas", sekam kruopščiai, ką veikia, bet...nutykojo kaip katinas. Tą katinišką savybę yra fantastiškai išlavinęs. Nusityko, kas jam idomu, nors paaiškinta, bet bbando pats...
Nuo to karto tikėjimas mūsų paaiškinimais labai sustiprėjo.
Jam buvo jau kruopščiai išaiškinta, kur teka elektra, kur izoliaciija, kas atsitinka laidą be izoliacijos palietus, gal tas žinojimas ir padėjo - negriebė tiesiai už laido, bet bandė... dabar, po ilgų mokymų, gali vardyti ir rodyti daiktus laidžius elektrai ir daiktus/medžiagas -izoliatorius elektiką auginam

Ar VTAT kuriai nors iš jūsų tarpininkavo gaunant vietą globojamam vaikiukui darželyje? Didmiesčiuose vietų nėra net 2014-2015 m.

Ir dar vienas "techninis" klausimas. Kas kiek laiko realiai yra tikrinama, ar globėjas racionaliai naudoja globos pinigus? Kaupiat visus čekius, bilietus, el.sąskaitas?

per 12 metų nė karto.