Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

duok toliau, tik į sąmatą įtrauk dar ir kokius pinigus trečiadienio kinui. Tegu patiria pasekmes pirmadienio puotos.

Mano mažiui 10 Lt. kupiūra dar tik bilietas skristi , o vat dičkis taupo, nori žaislo, kurio pavadin imo niekaip neįsidėmiu (vienas lego var.) . Pelė atneša papildomai už dantis po 5 Lt. Inirtingai klibina iltinį, kad tik greičiau.
Per savaitę gauna 5Lt. Tik saviems reikalams. Pietumis rūpinamės mes, suaugėliai. Kartais nusiperka sulčių ar kokį sausainį. taupo ir giriasi kasdien, kiek jau turi.

Pas mus arba pinigėliai pietums arba sumuštiniai. Neduodu pinigų vien tam, kad kažkas jų duoda daugiau. Tam yra dvi priežastys: jų nėra per daug, kad mokinčiau dukrą švaistytis, antra, mano mergina negali valgyti visų dažytų stebuklų, tai kam ta bereikalinga kišenėje cypianti pagunda
Galimybę turėti laisvų pinigėlių ji turi už tam tikrus pasiekimus moksle, bet ir to labai nesureikšminu. Buvo pasišovus atlikti daugiau namų ruošos darbų, kad turėti daugiau pinigėlių, bet po kokios savaitės nusprendė, kad visko jai užtenka .
Klasėje yra besipuikuojančių dideliais arbatpinigiais, ubagais kitus vadinančių. Bet mes kalbam, kad gal taip tėveliai "susimoka" už dėmesį, kurio neskiria savo vaikams.
Nesakau, kad čia geriausias variantas. Tiesiog mes gyvenam taip.

mano Žiogas nesupranta pinigų esmės ir dabar, reikšmės, sumos. Jis mano jog už 2 litus galįs nusipirkti pusę parduotuvės. Šiandien VRC psichiatras užrašė jau ir išvadose jog infantilus. Ta prasme gerokai taip.

Sutarėme, kad duodu 2-20 priešpiečiams - bandelė ir sultys. Anksčiau dažniausiai dėdavau iš namų užkandžius, parėjus valgydavo pietus. Bet noras pirkti - dalykas rimtas ir nesunaikinamas. Nusprendžiau, kad geriau lai perkasi tą bandelę, nei blynus kasdien arba meluoja ir perkasi visokį šlamštą.
Savaitgaliui gauna priklausomai nuo elgesio - 2 arba 4 lt.
Nekontroliuoju kur išleidžia.
Anksčiau ar vėliau vistiek turės išmokti tvarkytis su pinigais. Baisulinis noras vaišinti, duoti, bet visada duodu pastabą. kad jos tai nevaišina.... arba vaišina, o mama priversta pirkti vaistus nuo tokių vaišių...

Pamiršau o kiek Jūsiškei metų

Savo laiku toks klausimas mums buvo labai aktualus (suaktualėjo kai buvo trečioje klasėje), tai visur kiek domėjausi psichologai vienareikšmiškai rekomenduoja duoti. Nemačiau nei vieno priešingai sakančio specialisto.

Esminiai momentai susiję su kišenpinigiais tokie:

1. Kišenpinigiai neturi būti niekaip susiję su pinigais maistui, nuopelnais ar elgesiu (t.y. jie duodami besąlygiškai)
2. Dauguma vaikų pirmus kelis metus tuos kišenpinigius leis niekams arba čipsams-koloms-ledams-saldainiams
3. Dalis vaikų juos išleis pačią pirmą dieną kai gaus.
4. Tėvai neturėtų kontroliuoti kišenpinigių nepriklausomai nuo to kaip nepatinka perkami dalykai (pvz. čipsai).
5. Tokiu būdu, per ilgesnį laiką, per vaiko daromas klaidas (pinigai niekams, išleidžiami per greitai), formuojamas ir ugdomas vaiko gebėjimas disponuoti pinigais.

Visa tai ką aš girdėjau iš specialistų apie kišenpinigius pakankamai neblogai atspindi straipsnis:
http://www.lrytas.lt...-ar-neduoti.htm


P.s. paskutinį kartą diskutavome ta tema kai mus vertino dėl antro vaiko pasiėmimo. Ir jie užklausė ir užsitikrino, kad mūsų požiūris į kišenpinigius būtent toks.

yra dar toks dalykas, kaip alergija.... kai vaikas nusdrasko odą iki kraujų, kai vaistai perkami litrais....

Labai geras pastebėjimas.

Neabejoju, kad yra daug tėvų, kurie turi šią problemą (alergiški ir nesusivaldantys nuo alergiško maisto vaikai).

O jei daug tėvų turi tą patį klausimą, tai tikrai kas nors tyrinėjo ir yra rekomendacijos kaip elgtis su kišenpinigiais tokiu atveju. Jei ne Lietuvoje, tai užsienyje.

Jei kam nors aktualu ir skirs laiko rekomendacijų paieškai, tai būtų labai įdomu jei pasidalintų kaip siūloma elgtis.

Čia Žiogas lieka prailgintoj?

taip. Jis gi labai ten nori.
Papildyta:


Ute. Idealiom sąlygom taip. Bet... ne anksčiau kaip gruodžio viduty baigėm lankyti VRC, kur uodu ant balto, ne kažko, o psichologo, surašytos rekomendacijos elgesį skatinti kišenpinigiais, dovanomis, palaipsniui pereinant prie emocinės išraiškos. Toliau. Kontroliuoti nuolat kaip tie kišenpinigiai ir kam išleidžiami, nes nneturi, nestebima jokia vidinė kontrolė. Turi būti pastovi ir griežta išorinė kontrolė- prie šito stovi visi trys parašai- psichiatro, neurologo ir psichologo. Apskritai, kuo toliau tuo dažniau susiduriu su tau, kad psichol;ogų patarimai yra susiję ir veikia tik psichologo kabinete, toliau jie yra labai jau atitrūkę nuo realaus gyvenimo iki totalaus nepritaikomumo. O užsieniečių pasakojimai, tegu jie lieka užsieniečiams. Todėl, kad tai dar mažiau galimybių jų patarimus pritaikyti realiam vaikui, iš realio Lietuvos globos namų.

Norėjau parašyti praeitoje jau žinutėje, kad neesu tikra, kad tai galioja ir Žiogui - jau vien todėl, kad esate antroje klasėje (ar ne?) ir kaip rašei yra infantilumas. Bet nutylėjau.

Jūsų atveju vienareikšmiškai elgčiausi pagal rekomendacijas.

Greičiau ne tai, kad bendros rekomendacijos tinkamos tik idealiomis sąlygomis, o tai, kad išskirtinėje situacijoje (jūsų vis tik tokia) svarbu tai ką rekomenduoja tie, kad įsigilinę į konkrečią vaiko situaciją.

O dėl kišenpinigių norėjau parašyti, kad argumentai, kad perkami menkaverčiai dalykai ar kad vaikas visus kišenpinigius išleidžia pirmą dieną nėra pakankamas motyvas, kad neduoti kišenpinigių. Tiesiog taip elgiasi dauguma vaikų.

Dėl užsieniečių - tai apie kišenpinigius nieko neesu skaičiusi (užtenka ta tema ir lieuviškai informacijos), tačiau reikia turėti omeny, kad iš realių Lietuvos globos namų (ar Rusijos) vaikai įvaikinami į užsienį ir ten jų problemos bandomos spręsti. Yra ištisi centrai kurie užsiima tokiais vaikais. Gal būt jų patarimai netiktų mokykloms (bazė ne ta), bet nematau priežasties dėl ko jie netiktų tėvams. Ir kodėl ta didžiulė patirtis turėtų būti ignoruojama.

O psichologai - ar jie atitrūkę nuo gyvenimo? Yra visokių. Jei kalbėti apie dukros mokyklos psichologę tai O ir šiaip bet kuo nepasitikėčiau vien dėl to, kad turi tokį diplomą ar rašo populiariame žurnale. Tačiau galima atsirinkti ir neatitrūkusius nuo gyvenimo.

Va aš ir galvoju,ar ten jie gauna kišenpinigių?Kiek?Ir kodėl tada išėję į svietą prašvilpia tuos tūkstantėlius per savaitę ?

Populiarioji psichologija, o kitokia nėra ir prieinama visiems- tai tas pats kas astrologija. Lygiai. Ute, jei sakau kad nėra mūsų globnamio kontingentui tinkamų specialistų, tai ne todėl kad man taip smagu sakyti, o todėl kad jų nėra. Visai. Nė vieno. Žiogas yra statistinis vienetas, ir išskirtinis tiek, kiek išskirtiniai visi likę. Nė vieno ten nėr su neišskirtine ir tipine istorija. Dar daugiau- Lituvoje nėra vaikų psichologų, visai nėra. Jų niekas nerengia. Yra tik savamoksliai- pagal vienokią ar kitokią populiarią užsienio praktiką pasimokę bendrsieji psichologai, net ne klinikiniai. Tai aš žinau. Labai tiksliai. Ir pasimokę jie yra ne daugiau nei metus ar pusmetį, kaip šalutinį dalyką prie suaugusiųjų. Todėl, kad tai irgi yra tik verslas ir nieko daugiau. Vaikų psichologais tampa tie, kurie negali niekur įsidarbinti daugiau, tai jie kažkiek pasimoko dar, nes dirbti norisi tai ką mokeisi, nei visai kažką kita.
Na iš Rusijos įvaikinamų vaikų problemų spendimų praktika bennt jau JAV pasibaigė. Kuo džiaugiuosi. Nes, žinai, problemos sprendimas Stalinišku būdu- nėr vaiko(nužudau), nėr problemos- manęs neįkvepiantis.
Tai va Lietuvaoj jau besigaudantys gerai vaikų problemose yra VRC. Čia pradžia, čia ir pabaiga. Ir jie besigaudanntys yra tiek- kad jiems negėda pasakyt- mes nežinom ką daryti. Mes galim tik pasakyti ką panaudoti ir kaip, kaip apsaugoti vaiką kad jis saviagresijos ar agresijos metu nesužalotų labai savęs ir aplinkinių, kai turėsim ir žinosim kitus problemų sprendimų būdus- pasakysim. Ir Žiogas į ten ateinančių yra švelnusis variaNTAS.
Visa tai ką rašau- žinau n metų teoriškai, ir 1,5 metų praktiškai. Tai mano asmeninės galimybės yra daug didesnės nei eilinio piliečio. Va vaikšto mano Žiogas čia pas vieną- eit nenori jis ten. Vedu, nes geriau vis tiek nėr kur. Anądien išlenda iš savo kambario ir sako, vaikas skundžia jog jį muša, turiu informuot VTAT. Tai aš jai ir sakau- mušu , mušu, kas antra dien tampau pas psichitrus, psichologus, šiaip medikus ir į masažus- parsivedus žinoma - daužau tiesiog. Laimė vaikas išgirdo ir paaiškino, kad ana mama , kur alkoholikė, jį naktimis muša, arba ne. Žodžiu kažkas. Ji iš viso neturi supratimo nei kas yra globnamio aplinka, nei kas yra ten esanti kontingentas, nei su kuo gyvenime tie vaikai yra susidūrę- ji nežino. Užsienietiškoj knygoj to neparašyta. Ir nuo čia stop.
Čia kaip mūsų inspektorius kad pasakojo apie psichologes net tris ant karto jam pasakojančias, jog vaikui globos namuose daug geriau, nei šeimoje kur jis na ne taip mylimas kaip kiti šeimos keturi vaikai. Tai kaip jis ir sako- aš suprantu, kad pas jas knygoj taip parašyta, bet realiam gyvenime, tai aš, kaip dirbantis tokį darbą 35 metus, baisesnės vietos nežinau. Diskusija vyko apie 15 metų paauglę.